Vincentas Kuprys
1937 03 25 gimė Paskerdumyje, Kėdainių rajone, ūkininkų Vincento Kuprio ir Jadvygos Žemaitytės-Kuprienės šeimoje
1941-1947 šeima ištremta į Sibirą, Altajaus kraštą. Tėvas 1941 žuvo lageryje Krasnojarsko krašte
1947-1949 nelegaliai gyveno Lietuvoje (motina su keturiais vaikais)
1949 šeima areštuota ir vėl ištremta į Irkutsko srities Bodaibo miestą
1955 baigė Novosibirsko vidurinę mokyklą
1956-1961 studijavo Uralo M.Musargskio konservatorijoje (Sverdlovskas, dabar Jekaterinburgas, Rusija)
1959-1968 Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) operos ir baleto teatro solistas, jame parengti 45 vaidmenys; tarp jų Greminas (P.Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“), Končakas, Galickis (A. Borodonas „Kunigaikštis Igoris), Chovanskis (M.Musorgskis „Chovanščina“), Ruslanas, Farlafas (M.Glinka „Ruslanas ir Liudmila“), Malūnininkas (A.Dargomyžskis „Undinė“), Don Bazilijo (Dž. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Leporello (W.A. Mozartas „Don Žuanas“), Sparafučile (G.Verdi „Rigoletto“), Mefistofelis (Ch.Gounod „Faustas“)
1968-2000 Lietuvos ir operos ir baleto teatro (dabar LNOBT) solistas, jame parengti 45 vaidmenys; tarp jų Pilypas (G.Verdi „Don Carlo“), Karalius (R.Wagner „Lohengrinas“), Raimondas (G.Donicetti „Liucija di Lammermoor“), Saljeri (N.Rimskis-Korsakovas „Mocertas ir Saljeri), Dalandas (R.Wagner „Skrajojantis Olandas“), Borisas Godunovas (M. Musorgskis „Borisas Godunovas“), Rocco (L.van Bethoven „Fidelio“), Komandoras (W.A.Mozartas „Don Žuanas““), Uberto (G.B.Pergolesi „Tarnaitė ponia“); vaidmenys lietuviškose operose: Rimvydas (J.Karnavičius „Gražina“), Ulrichas (V.Klova „Pilėnai“), Viziris (V.Barkauskas „Legenda apie meilę“), Vydūnas (V.Paltanavičius „Kryžkelėje“ ), Kristijonas (A.Bražinskas „Kristijonas), Skrodskis (J.Juzeliūnas „Sukilėliai“ )
1974 nusipelnęs artistas
1980 liaudies artistas
1986-1998 LMTA solinio dainavimo katedros dėstytojas
1998 Didžiojo Lietuvos kunigaiščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius
1968-2007 Įrašyta virš 150 Lietuvos radijo fondinių įrašų, surengta virš 300 įvairių programų solinių koncertų-rečitalių, išleistos plokštelės : operų arijos ir dainos ( 33 C 1 – 12123-24), R. Ščedrino opera „Ne vien tik meilė“ (33 C 10 – 06847-50), 2007 išleista dviguba CD, pirmojoje įrašytos lietuvių kompozitorių, F.Shuberto, E,Griego, J.Massenet, H. Wolfo, R.Strausso dainos, operų arijos; antrojoje – rusų kompozitorių dainos ir operų arijos.
Koncertavo Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje, Rusijoje.
Vlado Jakubėno draugijos valdybos narys; Česlovo Milošo gimtinės fondo vienas iš steigėjų; Kėdainiečių klubo prezidentas; Lietuvos ir Graikijos ekonominio-kultūrinio bendradarbiavimo draugijos steigėjas ir pirmas prezidentas;
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierių draugijos prezidentas
Lietuvos muzikų sąjungos narys
OPERŲ VAIDMENYS
1. Greminas
P. Čaikovskis, „Eugenijus Oneginas“, 1959.07.07 (JT gast. Kislovodske), Charkovas ir Dnepropetrovskas (JT gast.), Vilnius.
2. Protodjakonas
B.Šechteris, „Puškinas tremtyje“, 1959.07.12 (JT gast. Kislovodske),
3. Zakristijonas
G.Puccini, „Tosca“, 1959.08.01 (JT gast. Kislovodske),
4. Pristavas
M.Musorgskis, „Borisas Godunovas“, 1959.08.12 (JT gast. Kislovodske),
5. Viešbučio šeimininkas
J.Massenet, „Manon“, 1595.09.09
6. Ceprano
G.Verdi, „Rigoletto“, 1959.09.15
7. Kuopininkas
P.Čaikovskis, „Eugenijus Oneginas“, 1959.09.20
8. Sigizmundas
M.Glinka, „Ivanas Susaninas“, 1959.10.29
9. Žuranas
P.Čaikovskis, „Burtininkė“, 1959.11.28
10. Gertas
P.Magidenka, „Griaustinio taku“, 1960.01.08., Maskva (JT gast.)
11. Končiakas
A.Borodinas, „Kunigaikštis Igoris“, 1960.03.31., Dnepropetrovskas ir Charkovas (JT gast.), Vilnius, Minskas
12. Karalius
G.Verdi, „Aida“, 1960.04.09
13. Lothario
A.Thomas, „ Mignon“, 1960.05.27
14. Farlafas
M.Glinka, „Ruslanas ir Liudmila“, 1961.02.05., Čeliabinskas
15. Svetozaras
M.Glinka, „Ruslanas ir Liudmila“, 1961.02.22
16. Daktaras
G.Verdi, „Traviata“, 1961.03.28., Vilnius
17. Torosas
A.Babajevas, „Erelių gentis“, 1961.04.21., Maskva (Didysis teatras, JT gast.)
18. Žemčiūžnas
P.Čaikovskis, „Opričnikas“, 1961.05.27., Maskva (Didysis teatras, JT gast.)
19. Galickis
A.Borodinas, „Kunigaikštis Igoris“, 1961.07.30., Dnepropetrovskas (JT gast.), Vilnius, Minskas
20. Mefistofelis
Ch.Gounod, „Faustas“, 1961.08.28., Čeliabinskas, Dnepropetrovskas, Vilnius, Kaunas, Minskas, Ryga
21. Monterone
G.Verdi, „Rigoletto“, 1961.11.25., Dnepropetrivskas (JT gast.)
22. Lodovico
G.Verdi, „Otello“, 1961.12.26., Vilnius, Maskva (K.Stanislavskio ir Menirovičiaus-Dančenkos teatras, JT gast., Didysis teatras, VT gast.) Kijevas
23. Cilergutas
A. Spadavekija, „Šaunusis kareivis Šveikas“, 1962.03.12., Maskva (K.Stanislavskio ir Memirovičiaus-Dančenkos teatras, JT gast.,)
24. Pimenas
M.Musorgskis, „Borisas Godunovas“, 1962.03.30
25. Nikolajus
K.Kacman, „Potvynis“, 1963.01.09
26. Gudalas
A.Rubinšteinas, „Demonas“, 1963.05.21., Kilslovodskas, Petigorskas, Dnepropetrovskas, Simferopolis, Vinicia ir Nižnij Tagilas (JT gast.)
27. Alvise
A.Ponchielli, „Gioconda“, 1963.11.19., Maskva (Suvažiavimų rūmai, JT gast.)
28. Sobakinas
N.Rimskis-Korsakovas, „Caro sužadėtinė“, 19636.12.18
29. Ruslanas
M.Glinka, „Ruslanas ir Liudmila“, 1964.01.03
30. Baptista
V. Šebalinas, „Užsispyrėlės sutramdymas“, 1964.05.14, Kaunas, Sankt Peterburgas (Kauno muzikinio teatro gast.)
31. Des Grieux
J.Massenet, „Manon“, 1964.06.18
32. Ancindoras
G.Pucinni, „Bohema“, 1965.03.20
33. Chovanskis
M.Musorgskis, „Chovanščina“, 1965.08.04., Kijevas, Maskva (Suvažiavimų rūmai, JT gast.)
34. Baronas
G.Verdi, „Traviata“, 1965.10.17
35. Timofejus Rvanas
P.Magidenka, „Varios meilė“, 1966.01.02
36. Sparafucile
G.Verdi, „Rigoletto“, 1966.01.13., Vilnius, Maskva (didysis teatras, VT gast.), Ryga
37. Ramfis
G.Verdi, „Aida“, 1966.02.18., Vilnius, Ryga
38. Varlaamas
M.Musargskis, „Borisas Godunovas“, 1966.02.26., (Čeliabinsko operos ir baleto teatras), Jekaterinburgas
39. Alba
E.Paladilhe, „Flandrija“, 1966.04.17
40. Malūnininkas
A.Dargomyžskis, „Undinė“, 1966.05.02., (Lietuvos operos ir baleto teatras) Jekaterinburgas
41. Don Basilio
G.Rossini, „Sevilijos kirpėjas“, 1966.09.06., Vilnius, Kaunas, Minskas
42. Vadeiva
A.Cholminovas, „Optimistinė tragedija“, 1966.10.22
43. Pronas Ogloblinas
A.Cholminovas, „Anna Snegina“, 1967.03.18
44. Leporello
W.A.Mozartas, „Don Giovanni“, 1967.06.04., Kaunas
45. Kuzma
B.Gibalinas, „Draugas Andrejus“, 1967.11.04
LIETUVOS OPEROS IR BALETO TEATRAS (dabar LNOBT)
46. Pilypas
G.Verdi, „Don Carlos“, 1968.11.09
47. Karalius
R.Wagner, „Lohengrinas“, 1969.01.12
48. Happy
G.Puccini, „Mergina iš Vakarų“, 1969.10.06
49. Tėtė Karlas
J.Gaižauskas, „Buratinas“, 1969.04.14
50. Senas tarnas
A.Rubinštein, „Demonas“, 1970.01.04., Maskva (Suvažiavimų rūmai, VT gastrolės)
51. Frolas Bajevas
T.Chrenikov, „Audroje“, 1970.04.12
52. Raimondo
G.Donizetti, „Lucia di Lammermoor“, 1970.11.29., Sankt Peterburgas (Marijos teatras) Ryga, (VT gast.)
53. Colline
G.Puccini, „Bohema“, 1970.12.13
54. Mefistofelis
Ch.Gounod, „Faustas“, 1971.11.24
55. Dzemba
S.Moniuszko, „Halka“, 1972.04.29
56. Zuniga
G.Bizet, „Carmen“, 1972.10.08
57. Fedotas
R.Ščedrinas, Ne vien tik meilė“, 1973.01.26
58. Ramfis III
G.Verdi, „Aida“, 1973.03.09
59. Juodas ponas
V.Klova, „Ave, vita“, 1974.12.08
60. Končiakas, Galickis
A.Borodinas, „Kunigaikštis Igoris“, 1974.01.07
61. Viziris
V.Barkauskas, „Legenda apie meilę“, 1975.03.29
62. Vydūnas
V.Paltanavičius, „Kryžkelėje“, 1975.05.21
63. Uberto
G.B.Pergolesi, „Tarnaitė ponia“, 1976.05.17
64. Schlendrianas
J.S.Bach, „Kavos kantata“, 1976.12.02
65. Saljeri
N.Rimsky-Korsakov, „Mozartas ir Saljeri“, 1976.12.27
66. Angelotti
G.Puccini, „Tosca“, 1977.04.01
67. Skrodskis
J.Juzeliūnas, „Sukilėliai“, 1977.10.29
68. Karaliaus patarėjas
V.Chaet, „Batuotas katinas“, 1977.12.23
69. Dalandas
R.Wagner, „Skrajojantis Olandas“, 1978.06.22
70. Ulrichas
V.Klova, „Pilėnai“, 1978.11.30., Maskva (Didysis teatras, VT gast.), Varšuva (Didysis teatras, VT gast.)
71. Milžinas
J.Juozapaitis, „Marių paukštė“, 1979.06.28
72. Baculus
A.Lortzing, „Brakonierius“, 1979,12.28
73. Luka
W.Wolton, „Meška“, 1981,06.30
74. Borisas Godunovas
M.Mussorgsky, „Borisas Godunovas“, 1982.10.13
75. Kristijonas
A.Bražinskas, „Kristijonas“, 1985.09.17
76. Archipresbiteris
A.Bražinskas, „Kristijonas“, 1985.12.14
77. Slunkius
A.Bražinskas, „Kristijonas“, 1986.03.15
78. Nortonas
G.Rossini, „Vedybų vekselis“, 1986.12.30
79. Komandoras
W.A.Mozart, „Don Giovanni“, 1987.05.06., (Kauno muzikinis teatras), Sankt Peterburgas (Kauno muzikinio teatro gast), Maskva (P.Čaikovskio koncertų salė, koncertinis atlikimas), Talinas (Operos teatras)
80. Ivanovas
A.Bražinskas, „Liepsna“, 1987.11.06
81. Antonio
W.A.Mozart, „Figaro vedybos“, 1988.04.29
82. Bartolo
W.A.Mozart, „Figaro vedybos“, 1988.06.11
83. Freken Bok
V.Telksnys, „Mažylis“, 1989.03.25
84. Rocco
L.van Beethoven, „Fidelio“, 1989.07.01
85. Rimvydas
J.Karnavičius, „Gražina“, 1990.03.20
86. Hermannas
R.Wagner, „Tannhäuseris“, 1990.09.29
87. Didysis inkvizitorius
G.Verdi, „Don Carlos“, 1990.12.22., Heilbronas, Roncole di Verdi, Mastrichtas, Haga, Groningenas (VT gast.), Ryga
88. Viltenis
A.Ponchielli, „Lietuviai“, 1991.05.19 (Čkogos lietuvių opera), Vilnius
89. Ferandas
G.Verdi, „Trubadūras“, 1994.02.27
90. Eremitas, Samijelis
C.M.Weber, „Laisvasis šaulys“, 1996.04.02
Ulricho arija
“Priklausau vienintelei – bosų partijai”, - viename interviu pasakė ilgametis Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Vincentas Kuprys, taip lakoniškai, bet sykiu ir vaisdžiai išreikšdamas savo gyvenimo credo. Būtu bosu, dainuoti bosu – reiškia ne tik profesinę ištikimybę, bet ir daug daugiau: kokios besusiklostytų gyvenimo aplinkybės, kur benublokštų likimas, V. Kuprį saugojo ir guodė liaudiška giesmė, gelbėjo ir maitino operos arija, siekis tobulai atlikti savo partiją, o tremtinių ir Lietuvos partizanų dainos įkvėpė kelionėms ir visuomeninei veiklai.
Dalia Sverdiolienė, 2007 m.
Koks tai svarbus momentas kompozitoriui kūrėjui, dar ne visi atlikėjai supranta ir tam tinkamai nusiteikia. Juk reikia ne tik gerai, profesionaliai naują kūrinį atlikti, bet ir būti pirmuoju atlikėju, įkvepiančiu jam gyvybę, duoti patikimus sparnus tolesniam kūrinio skrydžiui… Visus šiuos suminėtus atlikėjo bruožus turi aukšto profesinio lygio dainininkas, pareigingas duoto žodžio visuomet besilaikantis menininkas. Vincentas Kuprys, kurį gerbdamas ir turėdamas laimės su juo bendradarbiauti, ir pats stengiesi iš jo mokytis dirbti ir tobulėti.
Iš Vytauto Juozapaičio laiško Vytautui Mažeikai, 1987 m.
… Prisiliesti prie įspūdingos V. Kuprio kūrybinės biografijos per dainininko pamėgtą Mefistofelio partiją (viena iš 90!), kurta net šešiuose operos pastatymuose (2 – Jekaterinburge, 4 – Vilniuje). Dainininko namuose – įvairių laikotarpių nuotraukos su Mefistofelio grimu, vienas aliejinis portretas. Net ekslibrise puikuojasi grakštus šėtono siluetas su gotiška raide M.
Audronė Jablonskienė, 2005 m.
Didžiai gerbiamas Vincentai, sveikinu Jus su “Aidos” premjera, taip nuostabiai sutapusia su didele jūsų gyvenimo švente. Ačiū už Jūsų nuolatinę paramą, kurią jaučiau sunkiausiais repeticijų momentais.
Su pagarba – Jonas Jurašas, 1997 m.
V. Kuprio Ulrichas – pirmiausia asketas, jis tikslo vardan galėtų badauti, kęsti troškulį. Auykštas ir lieknas V. Kuprio gudrusis vienuolis yra gerų manierų, lipšnumu maskuojantis tikruosius kėslus. V. Kuprys – visada ryškius vaidmenis kuriantis inrelektualus artistas.
Vytautas Klova, 1990 m.
Kaip gimsta V Kuprio Borisas, esu mačiusi “iš arti”, kadangi dainavau jo sūnų caraitj Fiodorą. lmpozantiška caro povyza, ekspresyvi, tačiau gestais neperkrauta plastika, žodžių nuspalvinimas subtiliomis šnekamosios kalbos intonacijomis padėjo dainininkul sukurti jsimintiną personažą.
Aušra Stasiūnaitė, 2007 m.
Daugybė V. Kuprio sukurtų herojinio plano vaidmenų (Pilypas, Borisas Godunovas, Vidūnas, Malūninlnkas, Mefistofelis, Kristijonas) pasižymėjo raiškiu charakteriu, apgalvota dramaturgija ir efektingais kulminaciniais momentais. lšradinga traktuotė, gero skonio komiškumas būdingas jo kuriamiems charakteriniams personažams - Don Bazilijui, Cunigai, Freken Bok, Slinkiui. Jis niekada nežinojo ir iki šiol nežino žodžių “negaliu" ar “aš nepasiruošęs”. Niekada nevengė ir neatsisakė jokio vaidmens, ar tai būtų antraeilis, ar visal mažas.
Vytautos Viržonis, 1999 m.
Vincentas Kuprys turi reto grožio ir jėgos balsą. Visą savo gyvenimą paskyrė scenai, ištikimai tarnauja Mūzai. Kaip vyresnis draugas, padainavęs milžinišką partijų skaičių jis visada, remdamasis savo dideliu sceninio gyvenimo patyrmu, taktiškai, tėviškai padeda jauniems dainininkams suvokti operos meno paslaptis.
Vladimiras Prudnikovas, 1987 m.
Kūrybiniuose horizontuose bendraujant su V. Kupriu, pirmiausia išryškėja platus kaip meninlnko interesų ratas, didelė pilietinė atsakomybė už savo profesinj darbą. Todėl kūrybinis bendravimas su šiuo dainininku autoriui teikia didelj pasitikėjimą, nes gali būti tikras, jog šioji kūrybinė asmenybė padarys visa, kas esamu atveju įmanoma.
Julius Juzeliūnas, 1986 m.
lr dar džiugina vienas bruožas V Kuprio vaidyboje – subtilus humoro jausmas. Klausytis jo dainavimo, stebėti scenoje kuriamus vaidmenis – didelis džiaugsmas.
Monika Mironaitė ir Juozas Baltušis, 1987 m.
V. Kuprys ne tik išraiškingai interpretuoja atliekamus kūrinius, bet ir sugeba perduoti kla-sytojui dainos žodžių autorių bei liaudies dainų tikrąją mintį. Jis subtillai įsijaučia į kiakvieno kūrinio nuotaiką ir stilių. Perėjimas iš vieno stiliaus kūrinio į kitą jam nesudarė problemos. Akompaniatorė, jo žmona Melita Diamandidi, dainininką jautrlai palydėjo. Nesunku pajusti, kad tai susigiedojęs dviejų muzikos žmonių pasaulis.
Vincė Jonušaitė-Zaunienė, 1980 m.
Abiejų interpretatorių meninių siekimq vienybė, ryškus kiekvieno individualybės indėlis atskleidžiant kūrinio idėją lėmė glaudų dvasinj ryšį su klausytojais. O tas ryšys tuo glaudesnis, kuo ryškesnė atlikėjų vidinio pasaulio šviesa.
Birutė Vainiūnaitė, 1987 m.
Labai svarbi dainininko veikloje yra ir kamerinė muzika, ypač lietuvių kompozitorių V. Klovos, V. Barkausko, F. Bajoro, V. Jurgučio ir kt. kūryba. Su šių kūrinių atlikimu dainininkas apkeliavo ne tik Lietuvą, bet ir kitus kraštus. Deja, dabar .juos tik retkarčiais galime išgirsti per radiją.
Jūratė Gustaitė, 2006 m.
Maža mūsų tarpe dorų, gal todėl ir primiršome šią kategoriją. Maža linkinčių aplinkiniams gero, maža nuoširdžiai besidžiaugiančių kito sėkme. Smulkūs konfliktai sekina, pavyduliavimas pagraužia tarsi kinivarpa iš vidaus. Per anksti qęsta akys, per anksti atšąla širdys. Vincentas Kuprys išsaugojo nejkainojamą turtą - jis liko doras. Tai jį išskiria iš labai daugelio...
Giedrė Kaukaitė, 1987 m.
Gerbiamos solistės, kompozitoriai, Ponios, ponai, paprasti dignitoriai lr visokių talent piliečiai, - Šeimininkui, šeimininkei kviečiant,
Už didingą Kuprio bosą
Galime išgert nors bosą,
O už ponią, už Melitą,
Kas norės - išgersim kitą...
Bernardo Brazdžionio tostas, 1984 m.
Nuo tada, kai pirmą kartą pamačiau Jus dainuojant Mefistofelj (pirmąsias jūsų gastroles
Vilniuje), iki šių dienų esu neabejinqa Jūsų talentui.
Visuomet mane žavi Jūsų sukurti pilnakraujiški, emocingi operiniai personažai, kuriuose įžvelgi gilumą, išbaigtumą, sceninį ir vokalinį derinį.
Tegu Jūsų Talento žvaigždė dar llgai, ilgai švyti visu ryškumu ir grožiu!
Irena Jasiūnaitė, 1999 m.
Brangiajam Lietuvos operos ąžuolui Vincentui Kupriui kūrybos 40-mečio proga
Dėkojam likimui, kad lemta
Pažinti mums Kuprj Vincentą,
Jo nuostabų bosą girdėti,
Lyg varpą iš marių gelmės,
Ataidintį nuo Skerdmės,
Kai ima paširdžiai virpėti...
Todėl paprašykim Dievulį:
Apsaugok, Aukščiausias, Vinculį
Nuo negandų, bado, ligų.
O mes jam visi palinkėkim,
Lyg puokštę gražiausią sudėkim,-
Sveikatos, sėkmės, pinigų!
Sigitas Krivickas, 1999 m.
