1937 03 25 gimė Paskerdumyje, Kėdainių rajone, ūkininkų Vincento Kuprio ir Jadvygos Žemaitytės-Kuprienės šeimoje
1941-1947 šeima ištremta į Sibirą, Altajaus kraštą. Tėvas 1941 žuvo lageryje Krasnojarsko krašte
1947-1949 nelegaliai gyveno Lietuvoje (motina su keturiais vaikais)
1949 šeima areštuota ir vėl ištremta į Irkutsko srities Bodaibo miestą
1955 baigė Novosibirsko vidurinę mokyklą
1956-1961 studijavo Uralo M.Musargskio konservatorijoje (Sverdlovskas, dabar Jekaterinburgas, Rusija)
1959-1968 Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) operos ir baleto teatro solistas, jame parengti 45 vaidmenys; tarp jų Greminas (P.Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“), Končakas, Galickis (A. Borodonas „Kunigaikštis Igoris), Chovanskis (M.Musorgskis „Chovanščina“), Ruslanas, Farlafas (M.Glinka „Ruslanas ir Liudmila“), Malūnininkas (A.Dargomyžskis „Undinė“), Don Bazilijo (Dž. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Leporello (W.A. Mozartas „Don Žuanas“), Sparafučile (G.Verdi „Rigoletto“), Mefistofelis (Ch.Gounod „Faustas“)
1968-2000 Lietuvos ir operos ir baleto teatro (dabar LNOBT) solistas, jame parengti 45 vaidmenys; tarp jų Pilypas (G.Verdi „Don Carlo“), Karalius (R.Wagner „Lohengrinas“), Raimondas (G.Donicetti „Liucija di Lammermoor“), Saljeri (N.Rimskis-Korsakovas „Mocertas ir Saljeri), Dalandas (R.Wagner „Skrajojantis Olandas“), Borisas Godunovas (M. Musorgskis „Borisas Godunovas“), Rocco (L.van Bethoven „Fidelio“), Komandoras (W.A.Mozartas „Don Žuanas““), Uberto (G.B.Pergolesi „Tarnaitė ponia“); vaidmenys lietuviškose operose: Rimvydas (J.Karnavičius „Gražina“), Ulrichas (V.Klova „Pilėnai“), Viziris (V.Barkauskas „Legenda apie meilę“), Vydūnas (V.Paltanavičius „Kryžkelėje“ ), Kristijonas (A.Bražinskas „Kristijonas), Skrodskis (J.Juzeliūnas „Sukilėliai“ )
1974 nusipelnęs artistas
1980 liaudies artistas
1986-1998 LMTA solinio dainavimo katedros dėstytojas
1998 Didžiojo Lietuvos kunigaiščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius
1968-2007 Įrašyta virš 150 Lietuvos radijo fondinių įrašų, surengta virš 300 įvairių programų solinių koncertų-rečitalių, išleistos plokštelės : operų arijos ir dainos ( 33 C 1 – 12123-24), R. Ščedrino opera „Ne vien tik meilė“ (33 C 10 – 06847-50), 2007 išleista dviguba CD, pirmojoje įrašytos lietuvių kompozitorių, F.Shuberto, E,Griego, J.Massenet, H. Wolfo, R.Strausso dainos, operų arijos; antrojoje – rusų kompozitorių dainos ir operų arijos.
Koncertavo Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje, Rusijoje.
Vlado Jakubėno draugijos valdybos narys; Česlovo Milošo gimtinės fondo vienas iš steigėjų; Kėdainiečių klubo prezidentas; Lietuvos ir Graikijos ekonominio-kultūrinio bendradarbiavimo draugijos steigėjas ir pirmas prezidentas;
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierių draugijos prezidentas
Lietuvos muzikų sąjungos narys
P. Čaikovskis, „Eugenijus Oneginas“, 1959.07.07 (JT gast. Kislovodske), Charkovas ir Dnepropetrovskas (JT gast.), Vilnius.
B.Šechteris, „Puškinas tremtyje“, 1959.07.12 (JT gast. Kislovodske),
G.Puccini, „Tosca“, 1959.08.01 (JT gast. Kislovodske),
M.Musorgskis, „Borisas Godunovas“, 1959.08.12 (JT gast. Kislovodske),
J.Massenet, „Manon“, 1595.09.09
G.Verdi, „Rigoletto“, 1959.09.15
P.Čaikovskis, „Eugenijus Oneginas“, 1959.09.20
M.Glinka, „Ivanas Susaninas“, 1959.10.29
P.Čaikovskis, „Burtininkė“, 1959.11.28
P.Magidenka, „Griaustinio taku“, 1960.01.08., Maskva (JT gast.)
A.Borodinas, „Kunigaikštis Igoris“, 1960.03.31., Dnepropetrovskas ir Charkovas (JT gast.), Vilnius, Minskas
G.Verdi, „Aida“, 1960.04.09
A.Thomas, „ Mignon“, 1960.05.27
M.Glinka, „Ruslanas ir Liudmila“, 1961.02.05., Čeliabinskas
M.Glinka, „Ruslanas ir Liudmila“, 1961.02.22
G.Verdi, „Traviata“, 1961.03.28., Vilnius
A.Babajevas, „Erelių gentis“, 1961.04.21., Maskva (Didysis teatras, JT gast.)
P.Čaikovskis, „Opričnikas“, 1961.05.27., Maskva (Didysis teatras, JT gast.)
A.Borodinas, „Kunigaikštis Igoris“, 1961.07.30., Dnepropetrovskas (JT gast.), Vilnius, Minskas
Ch.Gounod, „Faustas“, 1961.08.28., Čeliabinskas, Dnepropetrovskas, Vilnius, Kaunas, Minskas, Ryga
G.Verdi, „Rigoletto“, 1961.11.25., Dnepropetrivskas (JT gast.)
G.Verdi, „Otello“, 1961.12.26., Vilnius, Maskva (K.Stanislavskio ir Menirovičiaus-Dančenkos teatras, JT gast., Didysis teatras, VT gast.) Kijevas
A. Spadavekija, „Šaunusis kareivis Šveikas“, 1962.03.12., Maskva (K.Stanislavskio ir Memirovičiaus-Dančenkos teatras, JT gast.,)
M.Musorgskis, „Borisas Godunovas“, 1962.03.30
K.Kacman, „Potvynis“, 1963.01.09
A.Rubinšteinas, „Demonas“, 1963.05.21., Kilslovodskas, Petigorskas, Dnepropetrovskas, Simferopolis, Vinicia ir Nižnij Tagilas (JT gast.)
A.Ponchielli, „Gioconda“, 1963.11.19., Maskva (Suvažiavimų rūmai, JT gast.)
N.Rimskis-Korsakovas, „Caro sužadėtinė“, 19636.12.18
M.Glinka, „Ruslanas ir Liudmila“, 1964.01.03
V. Šebalinas, „Užsispyrėlės sutramdymas“, 1964.05.14, Kaunas, Sankt Peterburgas (Kauno muzikinio teatro gast.)
J.Massenet, „Manon“, 1964.06.18
G.Pucinni, „Bohema“, 1965.03.20
M.Musorgskis, „Chovanščina“, 1965.08.04., Kijevas, Maskva (Suvažiavimų rūmai, JT gast.)
G.Verdi, „Traviata“, 1965.10.17
P.Magidenka, „Varios meilė“, 1966.01.02
G.Verdi, „Rigoletto“, 1966.01.13., Vilnius, Maskva (didysis teatras, VT gast.), Ryga
G.Verdi, „Aida“, 1966.02.18., Vilnius, Ryga
M.Musargskis, „Borisas Godunovas“, 1966.02.26., (Čeliabinsko operos ir baleto teatras), Jekaterinburgas
E.Paladilhe, „Flandrija“, 1966.04.17
A.Dargomyžskis, „Undinė“, 1966.05.02., (Lietuvos operos ir baleto teatras) Jekaterinburgas
G.Rossini, „Sevilijos kirpėjas“, 1966.09.06., Vilnius, Kaunas, Minskas
A.Cholminovas, „Optimistinė tragedija“, 1966.10.22
A.Cholminovas, „Anna Snegina“, 1967.03.18
W.A.Mozartas, „Don Giovanni“, 1967.06.04., Kaunas
B.Gibalinas, „Draugas Andrejus“, 1967.11.04
G.Verdi, „Don Carlos“, 1968.11.09
R.Wagner, „Lohengrinas“, 1969.01.12
G.Puccini, „Mergina iš Vakarų“, 1969.10.06
J.Gaižauskas, „Buratinas“, 1969.04.14
A.Rubinštein, „Demonas“, 1970.01.04., Maskva (Suvažiavimų rūmai, VT gastrolės)
T.Chrenikov, „Audroje“, 1970.04.12
G.Donizetti, „Lucia di Lammermoor“, 1970.11.29., Sankt Peterburgas (Marijos teatras) Ryga, (VT gast.)
G.Puccini, „Bohema“, 1970.12.13
Ch.Gounod, „Faustas“, 1971.11.24
S.Moniuszko, „Halka“, 1972.04.29
G.Bizet, „Carmen“, 1972.10.08
R.Ščedrinas, Ne vien tik meilė“, 1973.01.26
G.Verdi, „Aida“, 1973.03.09
V.Klova, „Ave, vita“, 1974.12.08
A.Borodinas, „Kunigaikštis Igoris“, 1974.01.07
V.Barkauskas, „Legenda apie meilę“, 1975.03.29
V.Paltanavičius, „Kryžkelėje“, 1975.05.21
G.B.Pergolesi, „Tarnaitė ponia“, 1976.05.17
J.S.Bach, „Kavos kantata“, 1976.12.02
N.Rimsky-Korsakov, „Mozartas ir Saljeri“, 1976.12.27
G.Puccini, „Tosca“, 1977.04.01
J.Juzeliūnas, „Sukilėliai“, 1977.10.29
V.Chaet, „Batuotas katinas“, 1977.12.23
R.Wagner, „Skrajojantis Olandas“, 1978.06.22
V.Klova, „Pilėnai“, 1978.11.30., Maskva (Didysis teatras, VT gast.), Varšuva (Didysis teatras, VT gast.)
J.Juozapaitis, „Marių paukštė“, 1979.06.28
A.Lortzing, „Brakonierius“, 1979,12.28
W.Wolton, „Meška“, 1981,06.30
M.Mussorgsky, „Borisas Godunovas“, 1982.10.13
A.Bražinskas, „Kristijonas“, 1985.09.17
A.Bražinskas, „Kristijonas“, 1985.12.14
A.Bražinskas, „Kristijonas“, 1986.03.15
G.Rossini, „Vedybų vekselis“, 1986.12.30
W.A.Mozart, „Don Giovanni“, 1987.05.06., (Kauno muzikinis teatras), Sankt Peterburgas (Kauno muzikinio teatro gast), Maskva (P.Čaikovskio koncertų salė, koncertinis atlikimas), Talinas (Operos teatras)
A.Bražinskas, „Liepsna“, 1987.11.06
W.A.Mozart, „Figaro vedybos“, 1988.04.29
W.A.Mozart, „Figaro vedybos“, 1988.06.11
V.Telksnys, „Mažylis“, 1989.03.25
L.van Beethoven, „Fidelio“, 1989.07.01
J.Karnavičius, „Gražina“, 1990.03.20
R.Wagner, „Tannhäuseris“, 1990.09.29
G.Verdi, „Don Carlos“, 1990.12.22., Heilbronas, Roncole di Verdi, Mastrichtas, Haga, Groningenas (VT gast.), Ryga
A.Ponchielli, „Lietuviai“, 1991.05.19 (Čkogos lietuvių opera), Vilnius
G.Verdi, „Trubadūras“, 1994.02.27
C.M.Weber, „Laisvasis šaulys“, 1996.04.02
“Priklausau vienintelei – bosų partijai”, - viename interviu pasakė ilgametis Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Vincentas Kuprys, taip lakoniškai, bet sykiu ir vaisdžiai išreikšdamas savo gyvenimo credo. Būtu bosu, dainuoti bosu – reiškia ne tik profesinę ištikimybę, bet ir daug daugiau: kokios besusiklostytų gyvenimo aplinkybės, kur benublokštų likimas, V. Kuprį saugojo ir guodė liaudiška giesmė, gelbėjo ir maitino operos arija, siekis tobulai atlikti savo partiją, o tremtinių ir Lietuvos partizanų dainos įkvėpė kelionėms ir visuomeninei veiklai.
Koks tai svarbus momentas kompozitoriui kūrėjui, dar ne visi atlikėjai supranta ir tam tinkamai nusiteikia. Juk reikia ne tik gerai, profesionaliai naują kūrinį atlikti, bet ir būti pirmuoju atlikėju, įkvepiančiu jam gyvybę, duoti patikimus sparnus tolesniam kūrinio skrydžiui… Visus šiuos suminėtus atlikėjo bruožus turi aukšto profesinio lygio dainininkas, pareigingas duoto žodžio visuomet besilaikantis menininkas. Vincentas Kuprys, kurį gerbdamas ir turėdamas laimės su juo bendradarbiauti, ir pats stengiesi iš jo mokytis dirbti ir tobulėti.
… Prisiliesti prie įspūdingos V. Kuprio kūrybinės biografijos per dainininko pamėgtą Mefistofelio partiją (viena iš 90!), kurta net šešiuose operos pastatymuose (2 – Jekaterinburge, 4 – Vilniuje). Dainininko namuose – įvairių laikotarpių nuotraukos su Mefistofelio grimu, vienas aliejinis portretas. Net ekslibrise puikuojasi grakštus šėtono siluetas su gotiška raide M.
Audronė Jablonskienė, 2005 m.
Didžiai gerbiamas Vincentai, sveikinu Jus su “Aidos” premjera, taip nuostabiai sutapusia su didele jūsų gyvenimo švente. Ačiū už Jūsų nuolatinę paramą, kurią jaučiau sunkiausiais repeticijų momentais.
V. Kuprio Ulrichas – pirmiausia asketas, jis tikslo vardan galėtų badauti, kęsti troškulį. Auykštas ir lieknas V. Kuprio gudrusis vienuolis yra gerų manierų, lipšnumu maskuojantis tikruosius kėslus. V. Kuprys – visada ryškius vaidmenis kuriantis inrelektualus artistas.
Kaip gimsta V Kuprio Borisas, esu mačiusi “iš arti”, kadangi dainavau jo sūnų caraitj Fiodorą. lmpozantiška caro povyza, ekspresyvi, tačiau gestais neperkrauta plastika, žodžių nuspalvinimas subtiliomis šnekamosios kalbos intonacijomis padėjo dainininkul sukurti jsimintiną personažą.
Daugybė V. Kuprio sukurtų herojinio plano vaidmenų (Pilypas, Borisas Godunovas, Vidūnas, Malūninlnkas, Mefistofelis, Kristijonas) pasižymėjo raiškiu charakteriu, apgalvota dramaturgija ir efektingais kulminaciniais momentais. lšradinga traktuotė, gero skonio komiškumas būdingas jo kuriamiems charakteriniams personažams - Don Bazilijui, Cunigai, Freken Bok, Slinkiui. Jis niekada nežinojo ir iki šiol nežino žodžių “negaliu" ar “aš nepasiruošęs”. Niekada nevengė ir neatsisakė jokio vaidmens, ar tai būtų antraeilis, ar visal mažas.
Vincentas Kuprys turi reto grožio ir jėgos balsą. Visą savo gyvenimą paskyrė scenai, ištikimai tarnauja Mūzai. Kaip vyresnis draugas, padainavęs milžinišką partijų skaičių jis visada, remdamasis savo dideliu sceninio gyvenimo patyrmu, taktiškai, tėviškai padeda jauniems dainininkams suvokti operos meno paslaptis.
Kūrybiniuose horizontuose bendraujant su V. Kupriu, pirmiausia išryškėja platus kaip meninlnko interesų ratas, didelė pilietinė atsakomybė už savo profesinj darbą. Todėl kūrybinis bendravimas su šiuo dainininku autoriui teikia didelj pasitikėjimą, nes gali būti tikras, jog šioji kūrybinė asmenybė padarys visa, kas esamu atveju įmanoma.
lr dar džiugina vienas bruožas V Kuprio vaidyboje – subtilus humoro jausmas. Klausytis jo dainavimo, stebėti scenoje kuriamus vaidmenis – didelis džiaugsmas.
V. Kuprys ne tik išraiškingai interpretuoja atliekamus kūrinius, bet ir sugeba perduoti kla-sytojui dainos žodžių autorių bei liaudies dainų tikrąją mintį. Jis subtillai įsijaučia į kiakvieno kūrinio nuotaiką ir stilių. Perėjimas iš vieno stiliaus kūrinio į kitą jam nesudarė problemos. Akompaniatorė, jo žmona Melita Diamandidi, dainininką jautrlai palydėjo. Nesunku pajusti, kad tai susigiedojęs dviejų muzikos žmonių pasaulis.
Abiejų interpretatorių meninių siekimq vienybė, ryškus kiekvieno individualybės indėlis atskleidžiant kūrinio idėją lėmė glaudų dvasinj ryšį su klausytojais. O tas ryšys tuo glaudesnis, kuo ryškesnė atlikėjų vidinio pasaulio šviesa.
Labai svarbi dainininko veikloje yra ir kamerinė muzika, ypač lietuvių kompozitorių V. Klovos, V. Barkausko, F. Bajoro, V. Jurgučio ir kt. kūryba. Su šių kūrinių atlikimu dainininkas apkeliavo ne tik Lietuvą, bet ir kitus kraštus. Deja, dabar .juos tik retkarčiais galime išgirsti per radiją.
Maža mūsų tarpe dorų, gal todėl ir primiršome šią kategoriją. Maža linkinčių aplinkiniams gero, maža nuoširdžiai besidžiaugiančių kito sėkme. Smulkūs konfliktai sekina, pavyduliavimas pagraužia tarsi kinivarpa iš vidaus. Per anksti qęsta akys, per anksti atšąla širdys. Vincentas Kuprys išsaugojo nejkainojamą turtą - jis liko doras. Tai jį išskiria iš labai daugelio...
Gerbiamos solistės, kompozitoriai, Ponios, ponai, paprasti dignitoriai lr visokių talent piliečiai, - Šeimininkui, šeimininkei kviečiant,
Už didingą Kuprio bosą
Galime išgert nors bosą,
O už ponią, už Melitą,
Kas norės - išgersim kitą...
Nuo tada, kai pirmą kartą pamačiau Jus dainuojant Mefistofelj (pirmąsias jūsų gastroles
Vilniuje), iki šių dienų esu neabejinqa Jūsų talentui.
Visuomet mane žavi Jūsų sukurti pilnakraujiški, emocingi operiniai personažai, kuriuose įžvelgi gilumą, išbaigtumą, sceninį ir vokalinį derinį.
Tegu Jūsų Talento žvaigždė dar llgai, ilgai švyti visu ryškumu ir grožiu!
Brangiajam Lietuvos operos ąžuolui Vincentui Kupriui kūrybos 40-mečio proga
Dėkojam likimui, kad lemta
Pažinti mums Kuprj Vincentą,
Jo nuostabų bosą girdėti,
Lyg varpą iš marių gelmės,
Ataidintį nuo Skerdmės,
Kai ima paširdžiai virpėti...
Todėl paprašykim Dievulį:
Apsaugok, Aukščiausias, Vinculį
Nuo negandų, bado, ligų.
O mes jam visi palinkėkim,
Lyg puokštę gražiausią sudėkim,-
Sveikatos, sėkmės, pinigų!