Sigutė Trimakaitė studijavo Lietuvos muzikos akademijoje 1978-1985 m. (doc. Dr. A.Kisielienės kl.). 1984 m. tapo M. Glinkos dainininkų konkurso laureate, o 1987 m. iškovojo pirmąją premiją tarptautiniame Maria Callas konkurse Atėnuose.

Dainininkė koncertuoja su Lietuvos pianistais bei vargonininkais Justu Dvarionu ir Leonidu Melniku, dainavo su Lietuvos, Atėnų, Kijevo, Maskvos simfoniniais ir kameriniais orkestrais, Lietuvos ir užsienio instrumentiniais ansambliais („Vilniaus Arsenalu”, „Ventus Maris”). Diriguojant Prof. Sauliui Sondeckiui, S.Trimakaitė dalyvavo atliekant V.Vivaldi ”Gloria”, D.Scarlatti ir G.B.Pergolesi ”Stabat Mater”; diriguojant Juozui Domarkui – W.A.Mozarto „Karūnavimo mišias” (KV 317), G.F.Handelio oratoriją ”Samsonas”; diriguojant Gintarui Rinkevičiui – F.Schuberto Mišias Es-dur, A.Honeggero oratoriją “Jeanne d’Arc ant laužo” ir G.Mahlerio VIII-ąją simfoniją.

Be gausios koncertinės veiklos Sigutė Trimakaitė didelį dėmesį skiria įrašams Lietuvos radijo fondams. 1992 metais Vilniaus Arkikatedroje kartu su vargonininku, prof. Leonidu Melniku įrašė, o 1998 metais išleido pirmąją kompaktinę plokštelę. Vilniaus plokštelių studijoje kartu su pianistu Justu Dvarionu įrašė ir 1999 m. išleido antrąją solinę kompaktinę plokštelę. Įrašė vaikams skirtas plokšteles (T.Makačino, K.Vasiliauskaitės, V.V.Barkausko) bei audio kasetę (T.Kutavičiaus muzika), kūrinių teatro ir kino muzikai (J.Širvinsko, M.Urbaičio, A.Balsio, R.Šileikos ir Š.Nako). Paskutinis stambus darbas įrašų srityje - 1999 metais įrašyta lietuvių kompozitorių bei lietuvių liaudies dainų programa, skirta naujai kompaktinei plokštelei.

Solistės Sigutės Trimakaitės sukauptas reperturas platus – nuo lietuvių liaudies dainų, vaikiškų dainelių iki solidžių arijų ir kamerinių kūrinių. Masina Trimakaitę XX a. muzikos repertuaras – ji yra dalyvavusi Baltijos muzikos festivaliuose „Gaida”, atlikusi šiuolaikinius lietuvių kompozitorių B.Kutavičiaus, F.Bajoro, M.Urbaičio, S.Dikčiūtės, F.Latėno, O.Narbutaitės, J.Juozapaičio, K.Vasiliauskaitės kūrinius. Ypatingi ryšiai Trimakaitę sieja su prancūzų vokaline lyrika. Jos repertuare nuolat dainuojami G.Faure, C.Debussy, C.Francko, F.Poulenco, E.Satie, A.Honeggero kūriniai.

Sigutė Trimakaitė gastroliavo Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje. Daug koncertuoja Lietuvoje, įrašinėja kompaktines plokšteles, pasirodo per televiziją, radiją.

2001 metais Lietuvoje įvyko pirmasis Sigutės Trimakaitės muzikos festivalis, kuris įgavo „Šokoladinis Mocartas Lietuvoje ” pavadinimą ir tapo tradicinis. 2001-2002 m. surengtas pirmasis „Kalėdinės muzikos festivalis, kuris taip pat tapo tradicinis.

… Sigutė Trimakaitė turi nepaprastą muzikinę įtaigą. Ji muzikuoja visa savo siela ir kūnu. Ypač tiksli jos deklamacija, ji švariai intonuoja, lengvai išdainuoja aukštas natas. Jausmingumas, susietas su dinamika bei agogika, ir sukelia šį įspūdį.

Marcus Packer, Saarbrucher Zeitung, Vokietija, 1990

Sigutė Trimakaitė dainuoja lengvai, instrumentiškai tiksliai. Tą pat galima sakyti apie ritmą, frazavimą, artikuliaciją. Šie dalykai kelia susižavėjimą ne tik dėl preciziškumo, bet ir dėl to paprastumo, su kuriuo atliekami.

Donatas Katkus, Literatūra ir menas, 1985

Dainininkės sopranas taikliai perteikia baroko melodijų arabeskas, virtuozišką melizmatiką; kompozitorių romantikų vokalinėse miniatiūrose ji geba giliai ir išraiškingai, bet sykiu labai paprastai, betarpiškai panirti į sukūringą jausmingų melodijų poetiką, o dainuodama XX a. muziką – iškedenti visus turimus tembrinės išraiškos resursus.

Vytautė Markeliūnienė, anotacija kompaktinėje plokštelėje VSCD-026, 1998