Rusnė Mataitytė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos ir Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventė, mokėsi pas žymius rusų smuiko mokyklos pedagogus Viktorą Radovičių, Valerijų Klimovą ir Igorį Bezrodną. Jiems vadovaujant ji laimėjo Jaroslavo Kociano konkursą, tapo Davido Oistracho bei Ludwigo Spohro smuikininkų konkursų laureate. Vėliau su Kaskadų fortepijoniniu trio tapo J. Brahmso (2002) kamerinių ansamblių konkurso nugalėtoja.

Smuikininkei įsimintinas ir 1992 m. „Wiener Konzerthaus“ salėje įvykęs A. Dvořáko kamerinės muzikos koncertas, kuriame ji grojo su garsiu čekų smuikininku Josefu Suku. Vėliau R. Mataitytė ne kartą dalyvavo reikšminguose renginiuose: "Ost-West Musikfest" (Austrija), „Bradva Festival“ (Jugoslavija), „Kaskados“ (Vokietija), „Gaidos“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Permainų muzika“, „Iš arti“, Pažaislio bei Kristupo vasaros festivaliuose.

Atlikėja groja tradicinį smuiko repertuarą ir gilinasi į naujausią muziką. Jos įrašytas Rytų Europos kompozitorių kūrinių („Proudsound“, D. Britanija) ir Osvaldo Balakausko (ASV, D. Britanija; BIS, Švedija), S. Harrison (NMC, D. Britanija), F. Bajoro („Naxos“, Vokietija), R. Šerkšnytės (LMIPC, Lietuva) kompaktines plokšteles puikiai įvertino įvairių šalių kritikai.

Kaip solistė R. Mataitytė yra grojusi su simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje bei Jugoslavijoje. Kompozitoriai Osvaldas Balakauskas ir Algirdas Martinaitis jai dedikavo koncertus smuikui, juos ji atliko su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais. Su pastaruoju kolektyvu smuikininkė įrašė jai dedikuotą anglų kompozitorės Sadie Harrison koncertą smuikui ir kameriniam orkestrui.

R. Mataitytė daug dėmesio skiria ir kamerinei muzikai. Nuo 1997 ji yra „Kaskadų“ fortepijoninio trio, o nuo 2002-ųjų -  ir „Gaidos“ ansamblio narė, taip pat daug koncertavo su Tate ansambliu Didžiojoje Britanijoje. Su savo nuolatine partnere pianiste Margrit Julia Zimmermann smuikininkė 1997–2000 m. organizavo „Kaskadų“ festivalį Kaselyje (Vokietija), jame skambėjo Lietuvos kompozitorių muzika.

Tarp reikšmingų R. Mataitytės pasirodymų – koncertai Oldboro ir Niuberio festivaliuose Anglijoje, San Paulo festivalyje ir „Carnegie Hall“ Niujorke (JAV). 2003 m. ji grojo įžymiojoje „St. John’s Smith Square“ Londone. 2004 m. su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dalyvavo „Europamusicale“ festivalyje Vokietijoje ir koncertavo garsiausiose Berlyno, Miuncheno, Leipcigo salėse.

Nuo 2004 m. smuikininkė dėsto LMTA ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Smuikininkės rečitalius neretai lydi jos tapybos darbų parodos.

Dem hochst anspruchsvollen Solopart der Violine nahm sich dabei die aus Vilnius stammende Rusne Mataityte mit grobem Ernst und technischer Brillanz an. Deutlich ist ihrem Ton der Schmelz der russischen Schule anzumerken, doch spielte sie ihren Vivaldi nicht auf pure Klangschonheit. Mit angezogenen Tempi in den schnellen Satzen und dem Drang zu weiten Bogen in den langsamen setzte sie auf eine Interpretationshaltung, der Extreme fremd sind, die aber in jedem Moment Aufmerksamkeit fur sich beanspruchen kann.

Michael Kube, Bunter Straub musikalischer Bonbons, Kieler nachrichten, 19 08 1998

Puiki šios atlikėjos smuikavimo mokykla, savitas jos meninis mąstymas, Vakaruose išugdytas kruopštus profesionalumas ir vis labiau ryškėjanti branda kone visiems jos griežiamiems naujiems ir naujausiems kūriniams suteikia nūdienos klasikos rangą.

Vladas Zalatoris, Netradicinį vakarą vainikavo katarsis, Lietuvos rytas, 2001 11 13

Solo atlikusi Rusnė Mataitytė atrodė kaip tam sutverta. Jos išgauta intensyvi ir skambi aukšto registro kantilena, prasmingas „nesibaigiančių” melodijų rutuliojimas, jautrumas spalvoms ir geras orkestro partijos girdėjimas (...) verti pačių didžiausių pagyrimų.

Živilė Ramoškaitė, Lenkų muzikos koncerte, 7meno dienos, 1996 spalis-lapkritis

Didelė naujiena, bent jau man, buvo Osvaldo Balakausko kūrinys „Kaip marių bangos prisilietimas”. Tai kūrinys, kurį Manfredas Eicheris galėtų įtraukti į savo ECM moderniosios muzikos seriją. Abejoju, ar ir jis galėtų užsakyti geresnį atlikimą negu tas, kuris čia įrašytas, kuriame lietuvių kilmės smuikininkė Rusnė Mataitytė ir Rusijoje gimusi vokietė pianistė Margrit-Julia Zimmermann atskleidžia visas kūrinio partitūros subtilybes. (...) žaismingą „Partitą” smuikui solo (Vytauto Barkausko) išpopuliarino Gidonas Kremeris. (...) Tačiau ir Mataitytės atlikimui nieko negalima prikišti. Jos tono paletė yra ir plati, ir talpi, o atlikdama ketvirtąją sinkopuotą „Tokatos” dalį ji sukuria stebinantį žaismą. (...) atlikimas yra nepaprastai įtikinantis.

Robert Cowan, Smuikininkės Rusnės Mataitytės debiutas ”Proud Sound” įrašų firmoje, Gramophone, 1996 liepa

In Prokofjews fruher f-Moll-Sonate ließ die Violinistin ein wahres Feurwerk virtuoser Kunste abbrennen. Geschwindigkeits - oder grifftechnische Probleme existierten nicht, die Intonation blieb auch in rasenden Laufen kontrolliert. Der Reichtum an Klangfarben, der Rusne Mataityte zu gebote steht, machte dieses kompromißlos ausdrucksstarke Werk faszinierend vielgestaltig.

Michael Schafer, Mit viel Gefuhl und Leidenschaft, Gottinger Tageblatt, 05 10 1993

Mit Temperament, Energie und Klangsinnentfaltete Rusne Mataityte auf ihrem Instrument einen klaren, strahlenden Ton von großer Fülle und Leuchtkraft, kraftvoll von der sonoren Tiefe bis zur glasklaren, fast stahlernen, nie aber scharfen Höhe.

Hingabe an den Klang und leidenschaftliches Ausschöpf, Hessische Niedersächsische Allgemeine – HNA, 24 09 1998

Die aus Litauen stammende Geigerin Rusne Mataityte, Konzertmeisterin der Göttinger Symphoniker und des Göttinger Kammerorchesters, und die russischdeutsche Pianistin Margrit Julia Zimmermann sind im Duo ebenbürtige Partnerinnen. Sie haben beide am Moskauer Konservatorium studiert. Die eigentümlich fließende und schwebende Geruhsamkeit geht ihnen so überzeugend von der Hand, daß die Atemzüge dieses Singens nirgends stereotyp wirken und die dynamischen Feinunterschiede den Anschein von Natürlichkeit vermitteln.

Georg Borchardt, Das Orchester, 1997/1

Į šį vakarą ateiti vertėjo jau vien dėl koncerto fortepijonui, smuikui ir styginių kvartetui. Arba – dėl Rusnės Mataitytės (...) smuikavimo, kuris jau siekia lygį, vadintiną meistriškumo branda. (...) jos menas įvairiais požiūriais – kūrinių suvokimo, smuiko garsų estetikos, materijos įvaldymo lengvumo, pagaliau ir artistizmo – vertas itin puikaus vertinimo.

Edmundas Gedgaudas, Muzikoje skamba salonų epochos ilgesys, Lietuvos rytas, 1999 11 30

Vakaro puošmena tapo virtuoziškas, įtaigus Rusnės Mataitytės smuikavimas. Solistė atliko jai parašytą egzotiškų kultūrų spindesį skleidžiančią „Netikėtą šviesą”.

Asta Andrikonytė, Per orkestro gimtadienį skambėjo net ir sutartinės, Lietuvos rytas, 2004 02 24