Raimondas Sviackevičius 1999 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (magistro laipsnis), 1998-1999 stažavo Lodzės muzikos akademijos (Lenkija) profesoriaus akordeonininko, kompozitoriaus Bogdano Dowlaszo klasėje, 1999-2000  – Sibelijaus muzikos akademijoje Helsinkyje (Suomija) prof. Matti Rantaneno klasėje,  1999-2001 – aspirantūros studijos Karališkojoje konservatorijoje Hagoje (Olandija) prof. Fridricho Lipso (Rusija) ir Johan De Witho (Olandija) klasėse.

Raimondas Sviackevičius yra daugelio Lietuvoje rengiamų akordeonininkų konkursų laureatas (1988, 1990, 1992, 1994). 1996 dalyvavo tarptautiniame akordeonistų konkurse “Citta di Castelfidardo” Italijoje, kur duetų kategorijoje pelnė I vietą. 1998 tame pačiame konkurse solistų kategorijoje jam buvo paskirta III vieta. 1999 tarptautiniame muzikos konkurse “Pianello Val Tidone” laimėjo II vietą koncertinių solistų kategorijoje. 1999 rugpjūčio mėnesį dalyvavęs VIII-ajame tartptauniniame akordeonistų konkurse “Premio Internazionale per fisarmonica Stefano Bizzarri” pelnė I vietą ir specialųjį prizą už geriausiai atliktą privalomą kūrinį. 2000-tų vasara dalyvavo IX tarptautiniame akordeonistų konkurse “Premio Internazionale per fisarmonica Stefano Bizzarri” kur tapo absoliučiu nugalėtoju. Be pirmos vietos, pelnė aukščiausią  konkurso įvertinimą – “Auksinę lyrą”.

Raimondas Sviackevičius yra grojęs kaip solistas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dir. Robertas Šervenikas), Šv. Kristoforo kameriniu orkestru (meno vadovas Donatas Katkus, dir. Stefan Fraas (Vokietija)), Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru. Surengęs rečitalių, parengęs originalias programas festivaliuose “Sugrįžimai” (2001),  „Kristupo vasaros festivalyje“ (2003, 2004), „Druskomanija 2004“, „Gaida“ (2004), „Jauna Muzika“ (2005) .

Groja kaip solistas, o taip pat kamerinę muziką su įvairiais atlikėjais ir ansambliais, dalyvauja įvairiuose netradiciniuose projektuose, bendradarbiauja su lietuvių autoriais ruošdamas naujus kūrinius akordeonui. Jam savo opusus sukūrė N. Valančiūtė ir Ž. Martinaitytė, J. Juozapaitis jam dedikavo koncertą akordeonui ir kameriniam orkestrui "AKO-07", jis buvo F. Bajoro "Promise" akordeonui ir orkestrui (2007 "Gaidoje"), G. Kuprevičiaus "Elegijos Tėvynę palikusiems" akordeonui ir styginių orkestrui (2009 Pažaislio festivalyje) pirmasis atlikėjas. 2004 tapo šiuolaikinės muzikos ansamblio „Gaida“, 2009 - "Lietuvos ansamblių tinklo" nariu. Tarp muzikinių partnerysčių minėtinos "BSM trio" (su violončelininku M. Bačkumi ir smuikininku V. Mikeliūnu), duetai su M. Bačkumi ir S. Kirsenka (tūba), "The New ARTrio (su T. Dobrovolskiu, perkusija/elektronika, ir A. Pabarčiūte, vokalas), "ACCOsax trio" (su J. Maksimovičiumi, saksofonas ir A. Gotesmanu, perkusija), projektai su vokaliste S. Namtchylak, "Chordos" styginių kvartetu, "Nepaklusniųjų" ansambliu ir daugeliu kitų.

Dalyvauja tarptautiniuose meistriškumo kursuose, seminaruose ir festivaliuose. Su pasisiekimu ne kartą koncertavęs Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, JAV, Rusijoje.

Nuo 2008 m. jis yra Tarptautinių akordeono festivalių Vilniuje ir Palangoje meno vadovas. Dirbo žiuri komisijos nariu respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose: „A.Krzanowski International Competition“ (Lenkija), „Val Tidone International Music Competitions“, „International Stefano Bizzarri Accordion Prize“ (Italija), „Coupe Mondiale“ (Slovakija, Vengrija).

2004 metais išleido solinę kompaktinę plokštelę „A Farewell to Arms“.

Dirba pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Karoliniškių muzikos mokykloje.

Interpretuojant kūrinį (E.Jokineno Alone) išryškėjo atlikėjo gebėjimas puikiai valdyti muzikinių emocijų kaitą, netgi šiek tiek transformuojant dramaturginį pjesės turinį - emocinių polių priešybė ištirbdė net ir menkiausią jų dialogo iliuziją.(...) R.Sviackevičiaus interpretuojami kūriniai atskleidė turtingą akordeonisto techninį arsenalą. Atlikėjas nesimėgavo savosiomis techninėmis išgalėmis, o sumaniai manipuliuodamas jomis kūrė individualų kompozicijų turinį.

Gintaras Balčiūnas, Akademinės akordeono muzikos koncertas, 7 meno dienos, 2001 05 18

...Akordeonisto Raimundo Sviackevičiaus rečitalis (...) buvo būtent tai, ko reikia atlikėjui, siekiant prisijaukinti savo klasytoją. (...) itin virtuoziškai buvo pagrotas Sofijos Gubaidulinos ”De profundis” (čia panaudotas netgi „slysčiojimas” ketvirtatoniais, o instrumento tembrą atlikėjas sugebėjo taip transformuoti, kad tik pasitelkus vizualiuosius pojūčius įmanoma patikėti, jog tokie garsai išgaunami akordeonu), tos pačios autorės ”In Croce” (akordeono ir violončelės duetas) ar suomių kompozitoriaus Erkki'o Jokineno irzlus ir įnoringas „Vienišas”. Mihailo Bronnerio „Svajonių sodas”, kuriame susipynusios violončelės ir akordeono gijos kūrė delikačias aliuzijas į nostalgišką sukimąsi valso ritmu, - ne vienintelė kompozicija šio vakaro programoje, kėlusi tokias ryškias vaizdines asociacijas.

Eglė Grigaliūnaitė, Kristupo vasara su akordeonu, Literatūra ir menas, 2003 07 25

Koncertuose Čikagoje Raimundo Sviackevičiaus akordeonas skambėjo kaip vargonai ar net orkestras.

Marija Remienė, Po trijų akordeonisto koncertų, Draugas, 2001 07 31

Taip rimtai „pasikaustęs” menininkas pateikė įdomią ir „kietą” programą - bažnyčioje skambėjo šiuolaikinė muzika akordeonui. Programa buvo sudaryta taip, kad muzika akordeonui ir kartu paties instrumento galimybės atsiskleistų kuo įvairiapusiškiau. O jos, kaip įsitikinome, išties plačios. Techniškai - tai labai paslankus instrumentas ir kartu - neįtikėtinų skambesio galimybių, kiek daug akordeonu išgaunama įvairiausių tembrinių atspalvių! Pagaliau galima tiesiog pūsti orą, ir girdėsi paukščio sparnų plasnojimą! (...) Žinoma, visa tai išryškėja, jei instrumentą prakalbina meistras.

Beata Leščinska, Akordeono rečitalis be Piazzollos, Muzikos barai

(...) A.Pabarčiūtė savo projektui „Kelionė, arba vidinė emigracija” suteikė unikalią palydą. Šiai dainininkei Lenkijoje talkino akordeono virtuozas Raimondas Sviackevičius ir perkusininkas Tomas Dobrovolskis, pritaikęs muzikavimui azoto amforos branduolį (varinis gaublys) bei paprasčiausią stiklo vazą. Tokios sudėties ansamblio nebuvo girdėjusi ne tik lenkų, bet ir jokios kitos užsienio šalies publika.

Asta Andrikonytė, Netradicinis džiazo trio debiutavo Lenkijoje, Lietuvos rytas

Atlikėjas stengiasi groti kuo daugiau akordeonui parašytos šiuolaikinės muzikos. Kadangi akordeonas - palyginti jaunas instrumentas, savo gimtadienius skaičiuojantis tik nuo XIX a. pabaigos, originalių jam skirtų kūrinių nėra daug. (...) Anot R.Sviackevičiaus, rimtą akordeono muzikos programą publikai pateikti patraukliai nėra lengva. „Mūsų publika pripratusi prie lengvos - valsų ir panašaus stiliaus - akordeono muzikos ,- tvirtino atlikėjas. - Mano tikslas - įpratinti ją prie „sunkesnės” muzikos.

Agnė Žemaitytė, R.Sviackevičius tikisi akordeonui pelnyti rimto instrumento reputaciją, Respublika, 2001 04 28

Šiuolaikinės originalios muzikos garsais bei naujomis, negirdėtomis instrumento galimybėmis publiką stebina profesoriaus sūnus tarptautinių konkursų laureatas Raimondas Sviackevičius. Šis talentingas akordeonistas savo koncertuose dažniausiai atlieka akademinę rimtą bei modernią muziką, tačiau publika žavisi ir jo meistriškai atliekamomis lengvo žanro populiariomis melodijomis, virtuoziškais „misette” stiliaus valsais.

Danutė Karbauskienė, Akordeonistai - muzikai ir pedagogai, Tauragės kurjeris, Nr. 44

Tarp kitų įsimintinų šventės momentų egzotiška jos puošmena tapo šiuo metu Hagoje studijuojančio virtuoziško akordeonininko R.Sviackevičiaus pasirodymas, tarsi paliudijęs, jog nepelnytai skeptiškai lietuvių vertintas akordeonas pagaliau priimtas į visaverčių instrumentų šeimą. Juolab kad solistas grojo dabarties autoriaus B.Dowlaszo Koncertą, leisdamas pasigėrėti kiek neįprastu ausiai akordeono ir orkestro spalvų deriniu.

Asta Andrikonytė, „Atžalyno” šventėje - apatijos ženklai, Lietuvos rytas

Bažnyčioje laisvo džiazo programą pristatė saksofonininkas Janas Maksimovičius, akordeonininkas Raimondas Sviackevičius ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Jų sugebėjimas, atrodytų, keliais garsais prikaustyti dėmesį, sukurti specifinę nuotaiką liudijo neabejotinas naujo aljanso potencijas ir meistriškumą. Spontaniškų improvizacijų valanda prabėgo tarsi vienu atsikvėpimu, muzikantams audžiant kontrastingas kompozicijas iš nostalgiškų monologų ir ekspresijos proveržių, efektingų tembrų, etninių spalvų bei klasikos užuominų. Ar galima dar geriau parodyti šiuolaikinės improvizacinės bei akademinės muzikos giminystę, kurią taip vykusiai įkūnijo J. Maksimovičiaus ir R. Sviackevičiaus duetas? Jaunasis akordeonininkas yra įkvėpęs ne vieną šiuolaikinio autoriaus kompoziciją, pelnęs puikaus naujosios muzikos virtuozo reputaciją.

Asta Andrikonytė, Džiazo paletė pasipuošė akordeono spalvom, Lietuvos rytas, 2004 07 13

Jauniausios ”Turning Sounds” dalyvės A.Pabarčiūtės drauge su akordeonininku Raimondu Sviackevičiumi ir perkusininku T.Dobrovolskiu parengtą spontaniškos muzikos projektą publika sutiko ovacijomis ir šūksniais.

Asta Andrikonytė, Lietuvos rytas, 2006 08 29

Raimondo koncertas egzaminas įsiminė daugeliui klausytojų. Ypatingas įsiklausymas į J.S.Bacho, D.Scarlatti epochos dvasią ir stilių, nepaprastai skaidrus instrumento tembras atliekant subtiliausius niuansus žavėjo ne vieną. Įtampos, atrodo, neįveikiamų bajaninių pasažų, dumplinių rikošetų ir tremolo pilni XX a. kompozitorių B.Preczo, V.Semionovo, V.Pacukevičiaus ir kt. kūriniai skambėjo lengvai ir įtikinamai.

Violeta Žymančiūtė, Muzikos barai

Gabus ir perspektyvus akordeonistas, pastaraisiais metais su soliniais koncertais koncertavęs daugelyje Europos miestų, konkurse pademonstravo ypač brandų grojimą, virtuoziškai atliko sudėtingas ir įvairiapusiškas abiejų turų programas. Savo grojimu jis įrodė, kad piano akordeonu galima pasiekti aukščiausio lygio meistriškumą ir lygiaverčiai varžytis su mygtukinių akordeonų atlikėjais.

Nijolė Vigelienė, Akordeonistų sėkmė Italijoje, Muzikos barai

Festivalio programą papuošė du „lengvesni“ koncertai: „...šiek tiek kitaip... improvisione...“ (dalyviai – G. Skerytė, V. Mikeliūnas, R. Sviackevičius ir M. Bačkus) bei muzikos ir kino projektas „Cinemusique. Charlie Chaplin XXI“, kuriame skambėjo Ch. Chaplino filmuose girdėtos muzikos fragmentai ir specialiai šiai programai sukurtas Ž. Martinaitytės „Mosaic. A tribute to Charlie“ (dalyviai – „Nepaklusniųjų“ branduolys ir baritonas S. Skjervoldas). Šiuose koncertuose sužavėjo muzikantų gebėjimas reaguoti į mažiausius kolegų energetinius virpesius, „gyvas“ ir išraiškingas nuolatinis dialogas. Išties įdomu buvo stebėti, o kartais gal net tapti muzikantų improvizacijų dalyviais: klausytojai turėjo progą pajusti, kaip kūryba vyksta čia pat, šią akimirką.

Jurgita Mieželytė, Vasaros atbalsiai, Tarptautinį muzikos ir ekologijos festivalį „Nepaklusniųjų žemė“ prisimenant, 7 meno dienos, 2008 09 05