Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa gimė 1943 Graužiniuose, mirė Taline 2012 lapkričio 22. 1949-61 mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje (prof. Olgos Šteinbergaitės klasė), 1961-66 studijavo Maskvos konservatorijoje (prof. Jakov Zako klasė). 1976-77 studijas tęsė Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje (Conservatoire National Supérieure de Musique et de Danse de Paris), mokėsi pas Yvonne Loriod, Claude Helffer and Pierre Sancan, taip pat privačiai tobulinosi pas Arthurą Rubinsteiną. 1960 laimėjo 3-iąją vietą pianistų konkurse Minske, 1961 buvo apdovanota diplomu pianistų konkurse Maskvoje ir 1968 laimėjo I-ąją vietą M.K.Čiurlionio konkurse Vilniuje.

1968 prasidėjo Aleksandros pedagoginė veikla – pradėjo dėstyti Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Čia ji dirbo iki 1977. Ištekėjusi išvažiavo gyventi į Estiją ir pradėjo dėstyti Estijos muzikos akademijoje (1990 tapo e. prof. pareigas ir 2002 – profesore). Jos žymesni studentai: Taavi Kerikmäe, Hando Nahkur, Andrius Vasiliauskas ir Naily Saripova. Juozapėnaitė-Eesmaa nuolat veda meistriškumo kursus Taline, Vilniuje ir Rennes mieste (Prancūzija), Stokholmo universitete (1987), kasmetiniame Europos fortepijono mokytojų asociacijos susitikime Liubeko muzikos kolegijoje (1992). Rašo straipsnius Lietuvos, Estijos ir Vokietijos leidiniams ir dalyvauja žiuri darbe tarptautiniuose pianistų konkursuose (M.K.Čiurlionio Vilniuje, Jāzeps Vītols Rygoje, Talino tarptautinio pianistų konkurso).

Juozapėnaitė-Eesmaa debiutavo labai jauna – 1953 ji atliko Haydno koncertą fortepijonui D-dur su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Pirmąjį rečitalį pagrojo 1958. Yra pagrojusi apie 2000 koncertų solo ir su įvairiais orkestrais, kaip kamerinių ansamblių dalyvė ir akompaniatorė. Daug kartų pasirodė radijuje ir televizijoje. Pianistė daugiausia koncertuoja Lietuvoje ir Estijoje, bet taip pat yra koncertavusi buvusios Sovietų Sąjungos respublikose, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Švedijoje. Ji grojo žymiose koncertų salėse – Sankt Peterburge Filharmonijos didžiojoje salėje, Yusupov´o rūmuose, Maskvoje konservatorijos mažojoje salėje, Čaikovskio, Rachmaninovo salėse, Utrechte Muzikos centro didžiojoje salėje, Paryžiuje Salle Michelet. Aleksandra grojo su Estijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu, Talino kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, su Latvijos, Baltarusijos, Irkutsko simfoniniais orkestrais, diriguojant Baliui Dvarionui, Margaritai Dvarionaitei, Juozui Domarkui, Sauliui Sondeckiui, Jonui Aleksai ir Donatui Katkui iš Lietuvos, Neeme Järvi, Tõnu Kaljuste, Peeter Lilje, Roman Matsov, Olari Elts ir Arvo Volmer iš Estijos, Leonids Vigners iš Latvijos, Tadeusz Chachaj iš Lenkijos, David Handjan iš Armėnijos, Emin Khachaturian ir Vladimir Noritz iš Rusijos ir Juan Matteuci iš Filipinų. Grojo ansambliuose su Virgilijumi Noreika ir Regina Maciūte bei smuikininku Aleksandru Livontu iš Lietuvos, dainininkais Leili Tammel ir Mati Palm bei fleitistu Jaan Õun ir klarnetininku Hannes Altrov, smuikininku Mari Tampere-Bezrodny, violončelininku Peeter Paemuru iš Estijos, dainininkais Jaakko Ryhänen iš Suomijos ir Chieko Okabe iš Japonijos, violončelininkais Karine Georgian iš Armėnijos ir Judith Révész iš Vengrijos. Taip pat ji grojo su Čiurlionio kvartetu (Lietuva), Sostinės Vario kvintetu. Su minėtais partneriais bei grodama solo pianistė įrašė muzikos radijui (Vilniuje, Taline, Maskvoje, Amsterdame, Paryžiuje) bei dalyvavo televizijoje. Kai kuriuos koncertus nufilmavo Lietuvos kino studija (1972) ir Estonian Television Film (1979). Juozapėnaitė-Eesmaa dalyvavo Olivier Messiaeno festivalyje (1992) ir Haydno-Schuberto festivalyje (1994, Vilnius), tarptautiniame festivalyje Piano 1998 Taline, Tarptautiniame bažnytinės muzikos festivalyje Raploje (2002-03), tarptautiniame Kristupo Vasaros festivalyje Vilniuje (2006).

Be klasikos kūrinių, jos įvairiapusiame repertuare yra lietuvių kompozitorių (M.K.Čiurlionio, Valentino Bagdono, Vytauto Barkausko, Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro, Juozo Gruodžio, Jono Nabažo), pracūzų (O.Messiaen, C.Debussy, M.Ravel, D.Milhaud, A.Jolivet), Prokofjevo ir Šostakovičiaus (Rusija) kūrinių. Pianistė atlieka Estijos kompozitorių kūrinius (Heino Eller, M.Saar, Lydia Auster, Ester Mägi, Eugen Kapp, Artur Lemba, Raimond Lätte, Rudolf Tobias etc.), daugelį jų įrašė Maskvos ir Estijos radijui.

Firma "Melodija" išleido pianistės šešias plokšteles (daugiausiai lietuviškos muzikos bei Messiaeno ir Estijos kompozitorių muziką). Ji įrašė 11 CD, jų žymiausi: Lithuanian Greatest Artists, Vol 7: Aleksandra Juozapenaite-Eesmaa (Bonifa, Australia, 1998); Ester Mägi. Variationen (Antes, 1998); Čiurlionis. Piano Works (Semplice, 1996); Messiaen. Vingt regards sur l´Enfant-Jésus (Jade, France, 1992); Čiurlionis. Piano Miniatures (King Record, Japan, 1982); Heino Eller. Neue Musik: Dreizehn Klavierstücke über Estnische Motive, Die Glocken, Sonate No 1 (Antes 2000-01), Olivier Messiaen.Vingt regards sur l ´Enfant-Jésus (Semplice, Vilniaus plokštelių studija, 2001).

Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Nusipelniusi artistė (1989), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinas (1999), Heino Ellerio premija (2002).

Balandžio 25 d. viename iš festivalio „Sugrįžimai“ koncertų Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje griežė Estijos muzikantai – profesorių trio: Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa (fortepijonas), Mari Tampere-Bezrodny (smuikas) ir Peteris Paemurru (violončelė). (...) Profesoriai iš Estijos „Sugrįžimų“ koncerte griežė be atlygio. Jie nepagailėjo savo energijos bei laiko ir pateikė gausiai susirinkusiems klausytojams didžiulę, atsakingą ir visais atžvilgiais sudėtingą dviejų dalių programą. Tai – koncerto pirmoje dalyje pianistės rafinuotai solo paskambinti M.K. Čiurlionio 5 preliudai (Des-dur (Pastoralė), Nr. 2, op. 7; d-moll, Nr. 1, op. 21; g-moll, Nr. 4, op. 33; g-moll, Nr. 5, op. 33); Nr. 1, op. 31) ir Noktiurnas cis-moll, op. 6, dvi L. van Beethoveno Sonatos – violončelei ir fortepijonui C-dur, Nr. 1, op. 102, bei smuikui ir fortepijonui Es-dur, Nr. 3, op. 12. Po trumpos pertraukėlės skambėjo du Trio fortepijonui, smuikui ir violončelei – J. Brahmso H-dur, op. 8, ir J. Räätso (g. 1932) Nr. 7, op. 152. Taigi galima teigti, kad visą šį vakarą scenoje „karaliavo“ A. Juozapėnaitė. Klausytojai, jau anksčiau ne kartą girdėję šios pianistės traktuotes, galėjo ją įvertinti kaip solistę, dueto ir trio narę, kaip skirtingų stilių muzikos, smulkios ir stambios formos kūrinių interpretatorę. Kaip ir galima buvo tikėtis, M.K. Čiurlionio miniatiūros nuskambėjo trapiausiai, duetų Sonatos – įtempčiau, net fiziškai, garso prasme, stipriau, o trio atliekami stambios formos opusai – galingai (paskutinis programos kūrinys – J. Räätso Trio – buvo pagrotas visais atžvilgiais dar audringiau nei J. Brahmso). (...) Pianistė ansamblinius kūrinius fortepijonu „Petrof“ skambino truputį pakėlusi jo dangtį, ryškiai pirmaudama, vadovaudama savo kolegoms. Per visą koncertą buvo jaučiamas atlikėjų meistriškumo, net charakterių skirtingumas.(...) Atrodė, nė vienas garsas neatsiranda be įdėmios ir iš anksto numatytų sumanymų kontrolės.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Estijos profesorių trio koncertas festivalyje „Sugrįžimai“ 7 meno dienos, 2008 05 02