Ala Bendoraitienė 1987  baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Mūzos Rubackytės fortepijono klasę. 1995-1996 stažavo prof. Eugenijaus Paulausko kamerinio ansamblio klasėje, tobulinosi įvairiuose meistriškumo kursuose - F.Chopino interpretacijos kursuose pas prof. Barbarą Hesse-Bukowską, Jokuthon Michailovič, Mūzą Rubackytę. Kaip koncertmeisterė A.Bendoraitienė lydėjo daugelį atlikėjų į sąjunginius ir tarptautinius konkursus. Konkursų žiuri diplomais A.Bendoraitienė apdovanota Odesoje (1989), Vilniuje (1989), Goricijoje (1996), Belgrade (1997), Erglu (2003), Vilniuje (2004.)

Pianistė dalyvavo Baltijos muzikos festivalyje „Gaida”, Naujosios muzikos festivalyje, įvairiuose kamerinės muzikos festivaliuose.1993  su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) koncertavo Italijoje.  A.Bendoraitienės kūrybinėje biografijoje virš 300 koncertų su žymiais muzikos atlikėjais – Vilhelmu Čepinskiu, Raimundu Katiliumi, Ilona Klusaite, Darium Dikšaičiu, Mindaugu Gecevičiumi, Ramute Kalnėnaite, Andriumi Radziukynu, Rita Prekšaite, Zbignievu Levickiu ir kitais. Ala Bendoraitienė kaip solistė ir įvairių kamerinių ansamblių dalyvė koncertavo Lietuvoje, Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Jugoslavijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir kt. Alos Bendoraitienės atliekama muzika dažnai skamba Magyar Radio, BBC Radio, Lietuvos ir Latvijos radijo programose.

2005 kaip žiuri narė dalyvavo Petar Konjovic kamerinių ansamblių konkurse Serbijoje, jo metu skaitė paskaitą ir koncertavo; koncertas buvo įrašytas į CD. 2007 vasarą koncertavo su Zakhar Bronu. Aktyviai dalyvauja muzikinėje spaudoje, rašo straipsnius, koncertų recenzijas.

Alos Bendoraitienės repertuare ypač gausu kamerinių kūrinių įvairiems ansambliams, ji yra daugelio kompozitorių kūrinių pirmoji atlikėja.

Su italų smuikininke Beatrice Antononi ir Kauno kameriniu orkestru yra išleidusi CD. 1995-1997 dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje koncertmeistere-asistente prof. R.Katiliaus klasėje; šiuo metu dirba ten pat, taip pat mokytoja-metodininke ir koncertmeistere eksperte Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.

Alos muzikinį skonį, skambinimo eleganciją, artistiškumą, įtaigą, puikų techninį pasiruošimą pastebėjo ir šauniai įvertino žymi miesto smuikininkė Ilona Klusaitė. Muzika, noras tobulėti ir pasipriešinti kasdienybei, žingeidumas, kūrybos troškimas šias dvi moteris sujungė j išradingą ansamblį. Per kelerius metus abi muzikės paruošė pluoštą lietuvių kompozitorių kūrinių, dalyvavo čekų kompozitoriaus L.Matoušeko autoriniuose koncertuose, skambino įvairiuose festivaliuose, vykusiuose Klaipėdoje, Kaune, Rygoje, Sankt Peterburge.

Alina Ramanauskienė, Kauno diena, 04 04 1996

Labai daug žavesio visam koncertui suteikė pianistė Ala Bendoraitienė. Jos grojimas patvirtino, kad prieš mus - puiki koncertmeisterė, pelnytai diplomais apdovanota tarptautiniuose konkursuose, kur talkino įvairiems Lietuvos atlikėjams. Subtili garso kultūra, turtinga spalvų gama, gebėjimas įsigilinti į kūrinio stilistiką bei jautriai sekti partnerį yra tos vertybės, kuriomis pasižymi pianistės stilius ir kurios suteikia galimybę drauge muzikuojantiems atlikėjams maksimaliai atskleisti kiekviename kūrinyje glūdinčius kompozitoriaus siekius.

Diana Encienė, 7 meno dienos, 22 09 2004

...Ji partneriui akompanuoja labai jautriai, skambinimas pasižymi puikiu ansambliu bei garso kultūra. Šias muzikines savybes labai vertino ir pats R.Katilius, kurio klasėje A.Bendoraitienė dirbo keletą metų (...). Ne tik puikus, profesionalus duetas su Z.Levicki, bet ir brandus solavimas teikė viltį ateityje išgirsti daugiau šios pianistės rečitalių (juk šalia pedagoginės veiklos ir kamerinio muzikavimo ji yra paruošusi solinę programą, kurioje svarbią vietą užima M.K.Čiurlionio, B.Dvariono, St.Vainiūno ir kitų lietuvių kompozitorių kūryba).

Daiva Tamošaitytė, Koncertas smuikininko Raimundo Katiliaus atminimui, Muzikos barai, 2006 3-4

Šiltą birželio 10-osios pavakarę gausus klausytojų būrys susirinko į Rašytojų sąjungos salę pasiklausyti romantinės muzikos koncerto, pavadinto "Iš širdies į širdį". Tą vakarą muzikavę Ligita Račkauskaitė (mecosopranas), Ala Bendoraitienė (fortepijonas) ir Zbignievas Levickis (smuikas) išties nuoširdžiai sujaudino ne vieną klausytoją, atlikdami itin plataus spektro ir laikmečio, ir geografijos prasme– romantinę muziką. Ilgiau nei valandą trukusiai programai prireikė nemenkos atlikėjų (ypač pianistės A. Bendoraitienės, buvusios abiejų to vakaro solistų partnere) ištvermės, tačiau susirinkusiesiems ji nė kiek neprailgo. Programos ašis buvo viena populiariausių L. van Beethoveno sonatų smuikui "Pavasario" sonata F-dur, op. 24. Pats autorius yra sakęs, jog jo sonatas smuikui derėtų vadinti sonatomis fortepijonui ir smuikui, tuo pabrėždamas fortepijono partijos svarbą. Išties, klausantis kūrinio, žavėjo emocingas abiejų instrumentų "pokalbis", kupinas įvairiausių muziką turtinančių niuansų, itin dėmesingo viens kito girdėjimo, spalvingos garso amplitudės nuo trapaus pianissimo iki sodraus, tačiau neperspausto forte, t.y. viso to, be ko neįmanomas geras kamerinės muzikos atlikimas. Puiku, kad daugelį metų būdamas Valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu bei Vilniaus kamerinio orkestro vadovu Zbignievas Levickis nuolat randa galimybių groti ir įvairią kamerinę muziką, kuri, žinia, kelia atlikėjams savus, specifinius reikalavimus.

Širdžių muzika Rašytojų sąjungos salėje, 7 meno dienos, 2004 06 25

A. Bendoraitienės koncertai visuomet pasižymi dvasinga, sukaupta atmosfera, solidumu ir minties sutelktumu. Pakylėta muzikavimo maniera liudija ypač jautrų įsiklausymą į mūsų lietuviškos muzikos peizažą ir sukelia pojūtį, jog pianistei jos perteikimas – visada lyg įžengimas į didingą šventovę. (...) Kiti kolegos atkreipė dėmesį į tai, jog pianistė perteikia kiekvieno kompozitoriaus individualų garsų peizažą ir kūrybos charakterį tokiu būdu, kad susidaro aiškus vaizdas, kaip reikia teisingai atlikti lietuvių autorius, lygiai kaip mes kad turime suvokimą apie tai, kaip reikia „klasiškai“ atlikti S. Rachmaninovą arba A. Skriabiną: „A. Bendoraitienės atlikimo mene ir kūrinio interpretacijoje girdėti garso kultūra, – teigė Jury Gildiuk, žiuri narių prezidentas, Baltarusijos Nacionalinės filharmonijos meno vadovas ir Minsko nacionalinės muzikos akademijos profesorius. – Ji skambina taip, kad prikausto dėmesį. Sozercatelno. Aš taip pat girdėčiau lietuvių muziką“. Jo žmona, muzikologė Olga Savitskaya, beje, pas profesorių Vytautą Landsbergį apsigynusi disertaciją, apie lietuvės skambinimą sakė: „Visus kompozitorius A. Bendoraitienė pateikė skirtingai – Vainiūną meditatyviai, Dvarioną santūriai, lyriškai, Andrejeve patiko dramatinis planas. Skaidrus „Eskizų“ peizažas primena čiurlionišką gamtą, kurią mačiau Lietuvoje. Mes klausėmės pianistės sustingę. Buvo įdomu, kas bus toliau“.

Daiva Tamošaitytė, Lietuviškos kultūros puoselėtojos, Muzikos barai