Vytautas Viržonis (1930 08 25 Vabalninkas, Biržų raj. – 2010 06 15 Vilnius), vienas žymiausių savo kartos Lietuvos operos dirigentų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, išugdęs ne vieną operos dainininkų kartą. Choro dirigentės Ritos Viržonytės-Vaitkevičienės ir dainininkės Filomenos Viržonytės-Domeikienės brolis.

Pradžia
Vytautas Viržonis gimė 1930 m. rugpjūčio 25 d. Vabalninke. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo vargonininko ir choro dirigento Jono Viržonio, kuris buvo J. Gruodžio ir J. Naujalio mokinys. Dar besimokydamas Krakių gimanzijoje, Vytautas drauge su seserimis  dainuodavo chore,  dalyvaudavo tėvo statomose operetėse. Gerai grojo akordeonu, fortepijonu, bandė jėgas kompozicijoje, vaidino spektakliuose. „Aš dainavau, jis akompanuodavo. Mokėmės Krakėse. Ten vyko koncertai, visas kultūrinis gyvenimas vyko gimnazijoj. Nebuvo nei radijo, nei televizijos, visa, ką mes suruošdavom, įėjo į koncertinę veiklą. Važinėdavom po kaimus. 1946 atvažiavom į Vilnių, į Dainų šventę“, – prisimena sesuo Rita Viržonytė.“

Studijos
1948 m. įstojo į Kauno konservatoriją, vargonų klasę, o po metų tapo St. Vainiūno fortepijono klasės  studentu. Tuomet dar negalvojo apie dirigento darbą. 1949 m. drauge su Kauno konservatorija persikėlė į Vilnių. Studijas derino su akompaniatoriaus darbu choro dirigavimo klasėje, čia ir susipažino su vokalo specifika, įvairiomis dėstymo metodikomis.

Kūrybos metai
1953 m., baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, dirigento Rimo Geniušo pakviestas, pradėjo dirbti Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre akompaniatoriumi bei dirigento asistentu – dirigavo orkestro repeticijose, orkestro grupėms, užkulisyje. Buvo puikus pianistas ir mėgiamas akompaniatorius. Atsiradus televizijai, buvo pirmasis akompaniatorius Lietuvos televizijos eteryje gyvai akompanavęs  V. Marijošiui, J. Mažeikai, M. Aleškevičiūtei, dalyvavo televizijos „Dainų vakarų“ laidose.
Teatro dirigentų padedamas, tobulino dirigavimo meistriškumą. Nuo 1956 m. ėmė diriguoti savarankiškai ir  debiutavo kaip dirigentas – dirigavo vienaveiksmį baletą „Šopeniana“ (pagal F. Chopino muziką), o 1959 m. paruošė savo pirmąją premjerą – V. Gokijelio operą vaikams „Raudonkepuraitė“. 1961 m. stažavo Maskvos Didžiajame teatre pas vyr. dirigentą A. Melik-Pašajevą. Tais pačiais metais priimamas dirbti Operos ir baleto teatro dirigentu. 1989-1991 V. Viržonis –  ir Kauno muzikinio teatro meno vadovas.
V. Viržonis operos teatrui atidavė beveik 60 savo gyvenimo metų – parengė 47 operos, 10 baleto premjerų, jo repertuare buvo  per 60 operos ir 15 baleto spektaklių. Tarp jų: G.Verdi „Aida“, „Rigoletto“, „Trubadūras“, „Otello“, G. Puccini „Madama Butterfly“, „Tosca“, „Mergina iš Vakarų“, G. Donizetti „Meilės eliksyras“ ir „Lucia di Lammermoor“,  Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta“, „Faustas“, V. Bellini „Norma“, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“ (rež. B. Pokrovskis), P. Mascagni „Cavalleria rusticana“ ir daugelis kitų. Ypač glaudžiai bendradarbiavo su režisieriumi J. Grybausku. Su juo pastatė J. Offenbacho „Hoffmanno istorijos“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“,  J. Strauso „Čigonų baronas“, N. Rimskio-Korsakovo „Mozartas ir Saljeris“.  Už pastarąjį spektaklį V. Viržoniui buvo paskirta Teatro draugijos  K. Stanislavskio premija. V. Viržonis buvo penkių lietuvių kompozitorių operų pirmasis dirigentas, tarp jų – A. Račiūno „Saulės miestas“ ir V. Paltanavičiaus „Kryžkelėje“, kurios pelnė teatrui apdovanojimus. 1990 m. parengė šveicarų kompozitoriaus A. Pfluger baleto „Katarsis“ pasaulinę premjerą. 1991 m. kartu su JAV lietuvių dirigentu A.Vasaičiu parengė A. Ponchielli operos „Lietuviai“ premjerą Čikagos lietuvių operoje ir Vilniaus teatre.
V. Viržonis dirigavo beveik visose teatro gastrolėse: Maskvos Kremliaus Suvažiavimų rūmuose (1963/64), Maskvos Didžiajame teatre (1969/70, 1986), Varšuvos Didžiajame teatre (1988), Veimaro nacionaliniame teatre (1990), Heilbrono operos teatre (1991, 1992, 1995, 1996), Savonlinos operos festivalyje (1993), Olandijos teatruose (1993, 1995), Taivanyje (2000). Taip pat, Rygoje, Taline, Maskvoje, Kazanėje, Kišiniove, Jerevane, Bulgarijoje, Vokietijoje, Čikagoje, Olandijoje, Suomijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir kt. Dirigavo muzikiniams spektakliams Europos teatruose, tarp jų – "Estonia" (1972), Latvijos nacionalinėje operoje (1977, 1984, 1986, 1987, 1999), Rusės (Bulgarija) operos teatre (1977), Erfurto operos teatre (1978, 1981), Armėnijos operos ir baleto teatre (1986).

Nuo 1962 m. V. Viržonis dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), buvo šios aukštosios mokyklos profesorius. Jo vadovaujamoje Operos studijoje operų vaidmenis ir diplominius darbus ruošė apie 100 studentų, beveik visi dabarties dainininkai. Su studentais pastatė A. Dvorako „Undinę“, Ch. Gounod „Faustą, G. Puccini „Madam Batterfly“, G. Bizet  „Karmen“, S. Prokofjevo „Meilė trims apelsinams“ ir kt. spektaklius. Nuo 2003 m. dirbo dar ir LNOBT operos studijoje.

Vytauto Viržonio veikla – itin įvairiapusė. Dirigentas kūrė geriausias Lietuvos operos tradicijas, kurios lėmė teatro meninį lygį ir garsino teatrą pasaulyje. Profesionalumas, erudicija, taupi bet ryški dirigavimo maniera – tokį maestro V. Viržonį pažinojo operos gerbėjai. 1995 m. V. Viržonis subūrė Operos ir baleto teatro kamerinį orkestrą, su kuriuo 3 kartus koncertavo Šveicarijoje (Bazelyje, Ciuriche ir kt.) bei Vokietijoje (Niurnberge, Štutgarte ir kt.); Šveicarijoje įrašė kompaktinę plokštelę. Kitą šveicarų muzikos kompaktinę plokštelę įrašė Vilniuje. Dirigavo įgarsinant kino filmus – A. Belazaro muziką „Kalakutams“ ir E. Balsio muziką filmui „Adomas nori būti žmogumi“. Įrašė plokštelių, kūrinių Lietuvos radijuje. V. Viržonis taip pat buvo žinomas ir kaip nuostabus pasakotojas, dažnai vedęs įvairius vakarus, susitikimus su operos žmonėmis. Teatras buvo Maestro gyvenimo būdas, reikalavęs viso jo laiko ir dėmesio, kurį negailėdamas savęs atidavė savo kolegoms ir kūrybos vardan.

1964 m. V. Viržoniui suteiktas LTSR nusipelniusio artisto garbės vardas.
2001 m. V. Viržonis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

V. Viržonis mirė 2010 m. birželio 15 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Parengė Aldona Juodelienė

Šaltiniai:
Geniušas, R. Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai. Vilnius, 1973, p. 108-110
Karaška, A. Viržonis Vytautas. Muzikos enciklopedija, T. 3. Vilnius:  Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 633
Kaukaitė, G. Mylimiausias mano Vytautai Viržoni – Mokytojau, Broli ir Bičiuli. 7 meno dienos, 2010 06 18, Nr. 900. Prieiga per internetą: http://archyvas.7md.lt/lt/2010-06-18/in_memoriam/mylimiausias_mano_vytautai_virzoni_mokytojau_broli_ir_biciuli.html 
Vytautas Viržonis: laida su juo ir apie jį (LRT įrašas, 2004). Prieiga per internetą:
https://www.youtube.com/watch?v=1i9uNkZAccE
Vytautas Viržonis. Prieiga per internetą: http://www.muzikusajunga.lt/nariai/vytautas-virzonis
Vytautas Viržonis. Personalijos / Dirigentai. Prieiga per internetą: http://www.opera.lt/archyvas/personalijos/dirigentai/vytautas-virzonis

„...viskam, kas padaro spektaklį sėkmingą (techniniai atlikimo niuansai, interpretacija, muzikinė dramaturgija) ir veda prie bendro tikslo, dirigento įtaka lemiama. Deja, tik mažas specialistų būrelis gali įvardyti, kas spektaklyje įvyko dalyvaujant dirigentui. Turbūt todėl mano Tėvas (Rimas Geniušas), Jonas  Aleksa, Vytautas Viržonis ir Martynas Staškus – tie dirigentai, kurie daugiausia dirigavo / diriguoja operas ir lieka šešėlyje, nedažnai aptarinėjamas jų darbas. Esu įsitikinęs, simfoniniam orkestrui galėtų vadovauti neprofesionalas, o operos spektaklis be išmanančio dirigento visiškai sugriūtų...“

Julius Geniušas. „O labiausiai dėkoju operos kompozitoriui..“ Prieiga per internetą: http://www.kamane.lt/layout/set/print/Spaudos-atgarsiai/2012-metai/Balandis/Muzika/JULIUS-GENIUSAS-O-LABIAUSIAI-DEKOJU-OPEROS-KOMPOZITORIUI