Vytautas Sondeckis gimė 1972 Vilniuje, muzikų šeimoje (jo tėvas Saulius Sondeckis yra žinomas dirigentas ir mama Silvija Sondeckienė buvusi Mstislavo Rostropovičiaus mokinė). Būdamas penkerių, pradėjo mokytis groti fortepijonu, o būdamas šešerių metų amžiaus - violončele. Šešiolikos metų buvo priimtas į specialią muzikos mokyklą prie Sankt-Peterburgo konservatorijos; mokėsi pas Anatolijų Nikitiną.
1993 Vytautas Sondeckis laimėjo pirmą vietą tarptautiniame violončelininkų konkurse Ispanijoje (Murcia), o  2000 metų Virtuozų festivalyje Sankt-Peterburge (Rusijia) gavo specialų garbės prizą. Po to buvo pakviestas koncertuoti su įvairiais prestižiniais orkestrais (tarp jų Lietuvos kameriniu ir Sankt-Peterburgo simfoniniu orkestrais). Koncertiniuose turuose po Europą Vytautas susilaukė pripažinimo. Nuo 1993 metų Vytautas Sondeckis studijavo Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje  (Musikhochschule Lubeck) pas prof. Davidą Geringą. Tais pačiais metais buvo paskirtas NDR (Šiaurės Vokietijos radijo) simfoninio orkestro violončelių grupės koncertmeisterio asistentu (dabar orkestro violončelininkas solistas). Orkestro muzikos direktorius yra Christoph Eschenbach. Vytautas Sondeckis taip pat groja styginių kvintete ”The G-Strings”, kuris yra pasirašęs ilgalaikę sutartį su įrašų firma ”EMI Elektrola”. Žymi CD leidybos kompanija Naxos 2000 išleido Vytauto Sondeckio kompaktinę plokštelę „Romantinė muzika violončelei ir orkestrui", įrašytą su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Davido Geringo. Apie CD kritikai rašė: „V.Sondeckis čia demonstruoja eleganciją, poetinį polėkį, subtilų stiliaus pojūtį, - visa tai leidžia priskirti jį didžiųjų violončelininkų ratui.” (Le Monde de la Musique).

Lapkričio 10 d. Kongresų rūmuose Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo maestro Saulius Sondeckis. Pirmojoje šio koncerto dalyje Vytautas Sondeckis griežė vieną sudėtingiausių opusų violončelės literatūroje – E. Elgaro Koncertą e-moll. (...) Galima buvo numanyti ir tikėtis, jog lapkričio 10 d. Kongresų rūmuose išgirsime išties jaudinantį E. Elgaro Koncerto violončelei atlikimą. Tačiau galbūt nustebino tai, jog Vytauto Sondeckio griežimas buvo sklidinas ne tik svaigios romantikos – labiausiai imponavo violončelininko profesionalumo ir subtilaus skoningumo derinys. Tai buvo vienas iš įsimintinų to vakaro įvykių, kurį tuoj pat papildė F. Schuberto Didžiosios simfonijos atlikimas.

Rima Povilionienė, Du savaitgaliai su muzika, arba apie lietuvišką pasididžiavimą, Muzikos barai, 2007 03 28