Vytautas Juozapaitis (g. 1963) – vienas iškiliausių Lietuvos baritonų, dainininkas, kurio balsas skamba daugelyje muzikos renginių, beveik visose Nacionalinio operos ir baleto teatro premjerose.
Baigęs vokalo studijas Lietuvos muzikos akademijoje (prof. V.Prudnikovo kl.), 1989 m. V.Juozapaitis debiutavo Kauno muzikiniame teatre Fredžio vaidmeniu F.Loewe operetėje “Mano puikioji ledi” (My Fair Lady), o 1990 m. – Volframo vaidmeniu R.Wagnerio “Tanhoizeryje” (Tannhäuser). Nuo 1990 m. V.Juozapaitis – LNOBT solistas, nuo 1996 m. – dar ir Lietuvos muzikos akademijos Solinio dainavimo katedros dėstytojas.
1992 m. vykusiame Lietuvos vokalistų konkurse atlikėjas pelnė I vietą, o 1993 m. V.Juozapaičiui itin įsimintini – jis tapo Tarptautinio Luciano Pavarotti vokalistų konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomantu. Tais pačiais metais V.Juozapaitis stažavo Niujorke pas Marleną Malas (JAV) bei pas suomių baritoną Tomą Krause. Keletą metų iš eilės dainininkas dalyvavo Europos operos ir vokalinio meno centro (E.C.O.V.), įsikūrusio Belgijoje, projektuose: parengė Don Žuano (W.A.Mozarto Don Giovanni, 1993) bei Eskamiljo (G.Bizet Carmen, 1995) vaidmenis, dalyvavo Gala koncerte karališkojoje operoje Le Monnaie (1994). Išskirtinio dėmesio susilaukė V.Juozapaičio Don Žuanas, kurį dainininkas 1994-1995 m. atliko Prahoje, Čekijos nacionaliniame operos teatre, bei su šiuo teatru gastrolėse Japonijoje.
V.Juozapaitis dainuoja beveik visuose pastarųjų metų LNOBT spektakliuose. Jo repertuare daugiau kaip dvidešimt vaidmenų, tarp jų – Enrikas (G.Donizetti Lucia di Lammermoor), Baronas ir Žermonas (G.Verdi La traviata), Skarpija (G.Puccini Tosca), Amonasras (G.Verdi Aida), Don Karlas ir Markizas Poza (G.Verdi Don Carlo), Rigoletas (G.Verdi Rigoletto). Vienas įsimintinų pastarojo meto V.Juozapaičio darbų - Guglielmo vaidmuo W.A. Mozarto operoje Consi fan tutte, kuri, kaip tarptautinis projektas, buvo pastatyta specialiai "Vilniaus festivaliui '98". Už šį vaidmenį atlikėjas 1999 m. pelnė “Kristoforo” laureato vardą.
V. Juozapaičio repertuarą svariai papildo ir visas pluoštas baritono partijų oratoriniuose veikaluose, tarp jų - C.Orffo Carmina Burana, J.Brahmso "Vokiškasis requiem" (Ein Deutches Requiem), B.Britteno "Karo requiem" (War requiem), F.Schuberto Stabat Mater, S.Gubaidulinos “Malda Akvariaus erai” (Era di Aguarius). Pastarąjį kūrinį 1992 m. Šlėzvigo-Holšteino festivalyje (Vokietija) dirigavo M.Rostropovičius.
Dainininkas koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų – gastroliavo Austrijoje, Olandijoje, Belgijoje, Čekijoje, Indijoje, Nepale, Japonijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, JAV, Ispanijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Kanadoje. Jo dalyvauta ir garsiuose festivaliuose – "Senieji ir naujieji keliai į Indiją" (New and Old Roads in India, Ispanija, 1992), Schleswig-Holstein (Vokietija, 1992), Savonlinnos Operos (Suomija, 1993), Salzburger Festspiele (Austrija, 1994), Vroclavo Oratorinės muzikos (Lenkija, 1993), Prancūzų šiuolaikinės muzikos kūrėjų simpoziume - festivalyje Montpelior '93, F.Schuberto - J.Haydno festivaliuose (Lietuva, 1992, 1997), Vilniaus, Pažaislio festivaliuose.
Solistas bendradarbiavo su garsiais užsienio bei lietuvių dirigentais: Mstislavu Rostropovičium, Eduardo Muller, Davidu Agler, Pinchas Steinberg, Ch. von Dohnanyi, Justus Franz, Jonu Aleksa, Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičium, Vytautu Viržoniu, Rimu Geniušu, Juliumi Geniušu, Sauliumi Sondeckiu; paruošė vaidmenų Kauno bei Klaipėdos muzikiniuose teatruose, Gento operoje, Čekijos nacionaliniame operos teatre.
Už pastarųjų penkerių metų vaidmenis (Don Žuano, Rigoleto, Grafo Šemetos, Žygimanto Augusto, Renato, Žilvino) ir lietuviškos muzikos sklaidą 2003 m. operos solistas Vytautas Juozapaitis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2009 už Žermono („Traviata“) ir Arnoldo („Lietuviai“) vaidmenis išrinktas „Metų operos solistu“ ir apdovanotas „Operos Švyturiu".
Karo requiem / War requiem
Mišios h-moll / Mass in B minor, BWV 232
“Viltis”/ Hope, oratorija Lietuvos atgimimui (tekstas Maironio)
Vokiškasis requiem / Ein deutches Requiem, op.45
Era di Aguarius / Age of Aquarius, opera-oratorija-baletas
"Stebuklingasis berniuko ragas" / Das Knaben Wunderhorn, dainų ciklas balsui ir fortepijonui (orkestrui)
Carmina Burana, kantata
“Gurės dainos”/ Gurrelieder, oratorija 5 solistams, skaitovui, chorui ir orkestrui
Stabat Mater oratorija solistams, chorui ir orkestrui f-moll
"Lakštingala" / Chant du rossignol / The Song of the Nightingale, simfoninė poema
Karmen (Eskamiljas)
"Liučija di Lamermur" / Lucia di Lammermoor (Enrikas)
"Marta" / Martha (Pliumketas)
„Andrė Šenjė“
"Faustas" / Faust (Valentinas)
"Žvejės" / Le pescatrici (Lindoras)
"Pilėnai" (Ūdrys)
"Lokys" / The Bear (Grafas Šemeta)
"Paganinis" / Paganini (Paganinis)
”Cavalleria rusticana” - Alfio
"Visos jos tokios" / Cosi fan tutte ( Don Alfonsas, Guglielmas)
"Don Žuanas" / Don Giovanni (Don Žuanas)
"Lietuviai" / I Lituani (Erdvilis)
"Toska" / Tosca (Skarpija)
"Džani Skiki" / Gianni Schicchi (Džani Skiki)
"Turandot" (Pingas)
"Kelionė į Reimsą" / Il viaggio a Reinus ( Don Alvaras)
"Čigonų baronas" / Der Zigeunerbaron / The Gypsy Baron (Homonajus)
"Vienos kraujas" / Wiener Blut / Vienna Blood (Ipsheimas)
"Pikų dama" / The Queen of Spades (Jeleckis)
"Traviata "/ La traviata (Baronas ir Žermonas)
"Aida" (Amonasras)
"Likimo galia" / La forza del destino (Don Karlas)
"Don Karlas" / Don Carlo (Don Karlas, Markizas Poza )
"Rigoletas" / Rigoletto (Rigoletas)
"Kaukių balius" / Un ballo in maschera (Renatas)
"Tanhoizeris" / Tannhäuser (Volframas)
"Laisvasis šaulys" / Der Freischütz (Otokaras, Kilijanas)
”The Tempest Songbook” (2004), 5 dalių ciklas sopranui, baritonui ir instrumentiniam ansambliui
Koncertas iš ciklo Kauno valstybiniam chorui - 40
Antonin Dvořák
Koncertas violončelei h-moll, op. 104
Carl Orff
Kantata „Carmina Burana“
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
Kauno valstybinis choras
meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
Solistai:
ALEKSANDR KNIAZEV violončelė, Rusija
JOANA GEDMINTAITĖ sopranas
EDMUNDAS SEILIUS tenoras
VYTAUTAS JUOZAPAITIS baritonas
Dirigentas
GINTARAS RINKEVIČIUS
2009 m. lapkričio 19 d., 18 val. Kauno filharmonijoje
2009 m. lapkričio 20 d., 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose
Antonin Dvořák
Koncertas violončelei h-moll, op. 104
Carl Orff
Kantata „Carmina Burana“
ALEKSANDR KNIAZEV, violončelė
JOANA GEDMINTAITĖ, sopranas
AUDRIUS RUBEŽIUS, tenoras
VYTAUTAS JUOZAPAITIS, baritonas
Kauno valstybinis choras (vad. PETRAS BINGELIS)
Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS
Giuseppe Verdi Pilypo ir Pozos duetas iš operos „Don Carlos”
Giuseppe Verdi Leonoros ir Guardiamo duetas iš operos „Likimo galia”
Richard Wagner Olando ir Dalando duetas iš operos „Skrajojantis olandas”
Giuseppe Verdi Pilypo arija iš operos „Don Carlos”
Piotr Čaikovskij Gremino arija iš operos „Eugenijus Oneginas“
Antroje koncerto dalyje – muzikiniai gimtadienio pokštai
ASMIK GRIGORIAN, sopranas
IRENA MILKEVIČIŪTĖ, sopranas
IEVA PRUDNIKOVAITĖ, mecosopranas
VYTAUTAS JUOZAPAITIS, baritonas
VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS, bosas
Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS
Pietro Mascagni
Opera "Kaimo garbė" / “Cavalleria rusticana“
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Kauno valstybinis choras.
Solistai - Dalia Kužmarskytė, Algirdas Janutas, Vytautas Juozapaitis,
Laima Jonutytė, Ieva Prudnikovaitė. Dirigentas Juozas Domarkas
Pietro Mascagni Opera „Kaimietiška garbė”
Santuca - Inesa Linaburgytė, Turidu - Aleksandrs Antonenko, Alfio - Vytautas Juozapaitis, Lola - Ieva Prudnikovaitė, Mama Liučija - Laima Jonutytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Dirigentas - Juozas Domarkas
1. A. Vivaldis Simfonija (Allegro, Andante, Allegro)
2. G. F. Hendelis Arija
3. G. Džiordanis Caro Mio Ben
4. G. F. Hendelis Sabos karalienės atvykimas
5. E. Grygas Zur Rosenzeit
6. C. Frankas Angelų duona
7. G. Bize Intermezzo iš operos „Karmen“
8. G. Verdis Ave Marija
9. S. Barberis Adagio
10. Fr. Šubertas Serenada
11. P. Leonkovalis Aušrinė
12. G. Milleris Mėnulio šviesos serenada
13. E. Garneris Ūkanota
14. A. Piacola Tango Adios Nonino
15. P. Maskcagni Intermezzo Ave maria
16. Fr. Leharas Duetas iš operetės “Linksmoji našlė”
Solistai:
Asta Krikščiūnaitė (sopranas)
Vytautas Juozapaitis (baritonas)
Kamerinis ansamblis Intermezzo
Vytautui Juozapaičiui tai jau antrasis Rigoletas šiais metais (pirmasis – Klaipėdos muzikinio teatro festivalyje “Muzikinis rugpjūtis pajūryje”). “Tai labai sunkus, daug jėgų reikalaujantis vaidmuo, ne vien sudėtinga vokalinė partija; labiausiai išvargina, tiesiog išsunkia vidinis Rigoleto dramatizmas”, – pasakojo solistas. Vargu ar rasime operinėje literatūroje kitą tokį vaidmenį, tokį herojų, kurio charakteris, veiksmai, poelgiai, būsenos kūrinyje taip keistųsi; tokią asmenybę, kurioje būtų susipynę kardinaliai priešingi jausmai. Atrodo, kad V. Juozapaičiui nebėra viršūnių, kurių negalėtų pasiekti. Visa jo vokalinė interpretacija, balso jėga, šiluma, ištvermė, beribė emocijų amplitudė, aktorinė raiška pribloškia žiūrovą, o operos finale (“Tas balsas!.. Tai tik nakties iliuzija!..”) priverčia tiesiog fiziškai išgyventi į būties bedugnę krintančio Rigoleto katastrofą. Tai ypač buvo ryšku trečiojoje premjeroje (lapkričio 15 d.), kai visomis stygomis suskambėjo būtent Verdi Rigoletas, o jo ir Džildos (Irena Zelenkauskaitė) duetai žiūrovus tiesiog hipnotizavo.
Padoraus ir sąžiningo konsulo paveikslą sukūrė Vytautas Juozapaitis. Jo Šarplesas viską pastebi, supranta ir jautriai reaguoja, be to, jis dar ir elegantiškas džentelmenas. Solistas savo partijai suteikė daug turtingų spalvų ir niuansų, jo replikos ir rečitatyvai buvo nuosekliai įprasminti. Tiesiog puikiai buvo atlikta laiško scena.
Stebėdamas Vytauto Juozapaičio kuriamą Don Žuaną gali pamanyti, jog šis charakteris tiesiog yra jo savastis, tačiau su ta pačia įtaiga jis kuria visus personažus, kuriuos yra tekę matyti - ar tai būtų grafas Šemeta B. Kutavičiaus "Lokyje", ar Enrikas G. Donizetti "Liučijoje di Lamermur", ar Paganinis F. Lehįro operetėje "Paganinis"... Tiesa, tos ypatingos vokalinės ir sceninės laisvės priežastis galbūt yra ta, jog visai neseniai V. Juozapaičiui teko dainuoti Don Žuaną ir Prahoje.
Žmogiškai tikri atrodė ir atlikėjai. Su K. Pendereckio Trimis dainomis į sceną jie įnešė ir vienintelę tokios muzikos sąlygą – subtiliai „ištarti“ tai, ką ištarė kompozitoriai ir poetai, suteikę atlikėjams teisę atverti ir savo sielos gelmes. Išgirdau kitokį V. Juozapaitį. Tokio nepamatysi jokiame operos spektaklyje ar televizijos šou – be Figaro bravūros ar Ūdrio mosto. Jis dainavo itin susikaupęs, įsijautęs, bet gana objektyviai perteikdamas romantiškąją nelaimingos meilės esė. Kažkada Stanislavskis yra pasakęs: „Kad dainuotum arijas, reikia būti aktoriumi-dainininku. Kad dainuotum kamerinį repertuarą, reikia būti režisieriumi-dainininku.“ Galbūt keleto mažyčių „režisūrinių“ štrichų ir pritrūko: įvairesnės raiškos, balso tembro atspalvių kaitos. Nors dainų tematika panaši, greta poezijos jose slypi skirtinga istorija ir emocinis užtaisas. Pavyzdžiui, G. Mahlerio „Keliaujančio pameistrio dainos“ alsuoja aistra, vokiečių lyrinės dainos sodrumu, jų kūryba buvo įkvėpta dramatiško kompozitoriaus meilės romano su sopranu Johana Richter. Tuo tarpu M. Ravelio „Trys Don Kichoto dainos Dulsinėjai“ dvelkia paslėptu liūdesiu, neišvengiamybės gaida, kadangi buvo rašomos kompozitoriui vos atsigavus po autokatastrofos ir tebekovojant su jos padariniais. Tai paskutinis M. Ravelio užbaigtas kūrinys, kuriame su nostalgija dar kartą sugrįžtama prie jam artimos ispaniškos temos. Vis dėlto toli gražu ne kiekvienas įžymus operos solistas gali didžiuotis turįs tokį sudėtingą ir intelektualų kamerinį repertuarą. Todėl šį, kamerinį, V. Juozapaičio amplua, pasižymintį dainavimo kultūra, vadinčiau dar vienu meninės brandos ženklu.
...mylimiausias Kauno publikos baritonas V. Juozapaitis žavėjo puikiu vokalu ir oria vaidyba.
Nuo pat įžengimo į sceną po pasikėsinimo suvedžioti Vytas Juozapaitis buvo įtikinamai įspūdingas ir kaip gundytojas, ir kaip pavojų keliantis Don Žuanas - veržlus, išdidus, sąmojingas, turintis stiprų, žėrintį balsą. Jis taip pat ir puikus aktorius, priverčiantis patikėti ir jį valdančiais geiduliais, ir šaltakraujiškumu.
Vytauto Juozapaičio Don Žuanas - tiesiog nuostabus. Lieknas, guvus, seksualus lyg Zorro, jis tartum primena senamadį kino dievaitį, bet kartu it koks Johnny Deppas nėra atitrūkęs nuo tikrovės. Jo balsas patrauklus, lankstus ir stiprus, o gundydamas Cerliną jis pats yra švelnus lyg šilkas. Publiką jis užvaldė visiškai.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas lietuvių baritonas Vytautas Juozapaitis buvo įspūdingas ir savo išvaizda, ir šiltu, galingu balsu.
Sudėtingoji Don Žuano partija, atrodo, nekėlė jokių sunkumų nuostabiam dramatiniam Juozapaičio balsui. Nuo operos pradžios iki pabaigos klausytojus žavėjo jo didžiulės išraiškos galimybės.
V. Juozapaičio herojus (Eskamiljas), kaip visada, prikaustė dėmesį ir viešpatavo scenoje nuo pirmosios pasirodymo akimirkos.