VYKINTAS BALTAKAS 1990-1993 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (kompoziciją – pas Vytautą Barkauską, dirigavimą – Liongino Abariaus kl.). Tuo laikotarpiu įkūrė ir dirigavo vokaliniam ansambliui „Penki vėjai“ bei kameriniam chorui „Aidija“. 1993-1997 m. studijavo Karlsruhe’s aukštojoje muzikos mokykloje pas Wolfgangą Rihmą (kompoziciją) ir Andreas Weissą (dirigavimą). 1994-1996 m. dalyvavo Darmštato vasaros kursuose (1996-aisiais ten buvo premijuotas už “Pasaką” fortepijonui solo), 1997 m. lankė Emmanuelio Nuneso kompozicijos kursus Paryžiaus konservatorijoje. 1994-1997 m. studijavo pas kompozitorių Peterį Eötvösą; nuo 1995-ųjų – Eötvöso asistentas Karlsruhe‘s muzikos akademijoje. 1999-2000 m. Vykintas Baltakas dirbo IRCAM‘e Paryžiuje. Heinricho Strobelio fondas, Herrenhaus Edenkoben bei Nadios ir Lili Boulanger fondas yra jam skyrę kompozitoriaus stipendijas.

2001 m. Vykinto Baltako autorinis koncertas buvo surengtas Miuncheno Gasteig salėje. 2002 m. Kelno simfoninis orkestras, diriguojamas Sylvaino Cambrelingo, atliko Baltako kūrinio “Poussla” orkestrui premjerą. 2003 m. Vykintas Baltakas buvo apdovanotas Tarptautiniu Claudio Abbado kompozicijos prizu; tais pačiais metais koncertuota Londone, Berlyne (Maerz Musik), Strasburge (Festival Musica), Paryžiuje; Vienoje įvyko pasaulinė jo kūrinio „about to drink dense clouds“, Wiener Festwochen ir Klangforum Wien užsakymo, premjera (dirigavo autorius).

2007 metais Miunchene Baltakui įteikta prestižinė Ernst von Siemens premija.
2004 m. gegužės 18 d. Miuncheno bienalėje įvyko pasaulinė kamerinės operos “Cantio” premjera. Lietuvos publikai šis veikalas buvo pristatytas 2004 m. "Gaidos" festivalyje ir pripažintas geriausiu lietuvių muzikos metų kūriniu sceninių kūrinių kategorijoje.

Vykinto Baltako kūrybą leidžia Universal Edition Vienoje ir Aust musik Verlag Kelne.

Kaip dirigentas Vykintas Baltakas dirba su tokiais kolektyvais kaip Bavarijos (BR), Berlyno ir Kelno (WDR) radijo simfoniniais orkestrais, Ensemble Modern, Klangforum Wien ir kt. 2003 metais Vykintas Baltakas su Vakaru Vokietijos radijo sinfoniniu orkestru (WDR) paruošė Karlheinzo Stockhauseno naujo kūrinio orkestrui ir chorui "Hoch-zeiten" premjerą Kelno filharmonijoje, o 2007 metų Ultraschal'io festivalyje Berlyne dirigavo Berlyno Filharmonikų "Scharoun" ansambliui.

2008 metais V.Baltakas buvo kompozicijos profesorius prestižiniuose Darmštato vasaros kursuose.

Svarbesni kūriniai: "Pasaka" fortepijonui solo arba fortepijonui ir fonogramai (1995-97), "RiRo" sopranui ir triūbai (1995-1999), "Ouroboros" (2004) ir "(co)ro(na)" (2005) kameriniams ansambliams, "Poussla" ansambliui ir simfoniniui orkestrui, muzikinis teatras "Cantio", "b(ell tree)"styginių kvartetui.

Daugiau skaitykite: www.baltakas.net

Nuotraukų autorius: Astrid Ackermann

Tiesa, V.Baltakas įstrigo ir kaip savito stiliaus dirigentas. Santūrus, tikslus, kampuoti ir gal kiek aštroki rankų mostai atlikėjams tikrai negalėjo kelti jokių dviprasmybių, tik aiškumą.

Asta Pakarklytė, Muzikos barai, Eismas “Gaidos” keliuose, 2004 sausis

(...) Dazu kam die fast nie zu hörende Fünfte Sinfonie des faszinierenden, 1994 ver- storbenen Armeniers Awet Terterjan, der gegenwärtig eine gewisse Wiederentdeckung er- fährt. Die spannende Aufführung seiner Sinfonie entwickelte sich zum Triumph. All diese Werke artikulierten, mal in extrem reduzierter, mal in bewegter, mal in ekstatischer Form Aggregatzustände des Klanglichen. Geleitet wurde das Konzert von dem hochbegabten jungen Dirigenten Vykintas Bieliauskas aus Litauen, der unter seinem Komponistennamen Baltakaszum Auftakt eine lapidare, frappierende Sinfonia beisteuerte.

MaerzMusik 2003, Festival für aktuelle Musik

(...) Der Sonntag brachte die Begegnung mit dem bedeutendsten armenischen Komponisten auf dem Gebiet der Symphonie. Awet Terterjan erzählt in seinen Werken die traurige Geschichte seines Landes und Volkes, einem der ältesten Kulturvölker. Die 5. Symphonie besitzt eine visionäre Kraft und Ausdrucksgewalt, die tief berührt. (...) Dieses Meisterwerk war die schönste Entdeckung, die man auf der Maerzmusik machen konnte. Das Rundfunk-Sinfonieorchester Berlin spielte mit spürbaren Engagement. Vor allem die rituelle Kraft dieser expressiven Musik wurde unter dem jungen Dirigenten Vykintas Baltakas deutlich herausgemeißelt. Er koordinierte den gewaltigen Apparat aus Schlagzeug, Kirchenglocken und riesigem Orchester mit Umsicht. Das Konzert war ein archaisches Klangerlebnis, das unter die Haut ging.

Klassik Berlin, Aktuelles aus der Berliner Szene, MAERZMUSIK 2003