Gimė 1983 Vilniuje. Motina Tatjana Radovič - pianistė, pedagogė; tėvas - kompozitorius. Viktoras Paukštelis 1989 – 2000 m. studijavo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 2001 m. baigė B. Dvariono muzikos mokyklą. 2001 – 2007 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijo Meno licenciato laipsnį. Bakalauro laipsnį įgijo prof. Mariam Azizbekovos klasėje, magistro - Veronikos Vitaitės klasėje. 2007 m. stažavo Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje (vadovas prof. Evgenijus Koroliovas) Vokietijoje. 2009 – 2013 m. studijavo École Normale de Musique de Paris konservatorijoje (prof. Jean-Marco Luisada klasė).
Koncertuoja Lietuvoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, dalyvauja festivaliuose. Grojo kartu su Lietuvos kameriniu orkestru (vadovas Saulius Sondeckis), Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokyklos mokytojų styginių orkestru (vadovas Petras Kunca). Dalyvavo Verbier festivalyje Šveicarijoje (vadovai prof. Gary Graffman ir prof. Boris Petrushansky), West Chester universiteto festivalyje JAV (vadovas prof. Anthony di Bonaventura), Pite Älvdal festivalyje Švedijoje (vadovas prof. Jiri Hlinka), International Holland Music Sessions meistriškumo kursuose Olandijoje (vadovas Michailas Voskresensky). Nuo 2001 metų tobulina profesinius įgūdžius pianistės Noros Ray klasėje. 2009 m. laimėjo Alberto Rousselo stipendiją mokslams Ecole Normale de Musique de Paris. 2009 m. - 2012 m. laimėjo galimybę tobulintis ir gyventi Cité Internationale des Arts Paryžiuje. Be gerai žinomų klasikos kūrinių, atlieka ir rečiau skambinamus Jeano-Philippe Rameau, Domenico Scarlatti, Anatolijaus Lyadovo, Aleksandro Skriabino, Césario Francko kūrinius. Atlieka savo brolio kompozitoriaus Vytauto Paukštelio kūrinius. Jaunųjų pianistų respublikinio konkurso Musica Amabile nuolatinis vertinimo komisijos pirmininkas.
Dalyvauja M. K. Čiurlionio fondo veikloje. Koncertuoja fondo organizuojamuose renginiuose. Inicijavo M. K. Čiurlionio fondo projekto „Išsaugokime Lietuvos pilis, dvarus ir parkus" renginių ciklą Trakų salos ir Gedimino pilyse, apdovanojimus Vilniaus rotušėje „Už atgimusią istoriją" (2007), vėliau išsivysčiusius į tęstinį M. K. Čiurlionio fondo projektą „Lietuvos šviesuoliai". Pradėjo edukacinį projektą „Augame su M. K. Čiurlioniu“, prisidėjo prie Užutrakio rūmų atstatymo veiklos. Nuo 2013 m. rengia „Paliesiaus dvaro plenerą“. Aktyviai dalyvauja bėgimuose, maratonuose.
2013 išleista „Bach Liszt Debussy Victor Paukštelis" kompaktinė plokštelė (Baltic Optical Disc).
2014: „Bach Lyadov Skriabin Piano Music" kompaktinė plokštelė (Sheva Collection).
Siuita E-dur, HWV 430
Prancūziška siuita Nr. 5 G-dur, BWV 816
Angliška siuita Nr. 3 in g-moll, BWV 808
Angliška siuita Nr. 6 d-moll, BWV 811
Sonata d-moll K.9
Sonata E-dur K.380
Sonata d-moll K.141
Sonata B-dur, K.333
Fantazija d-moll, K. 397
Fantazija c-moll, K. 475
Sonata Nr. 2 b-moll, Op. 35
Etiudai op. 25
Scherzo nr. 1 h-moll, op.20
Mephisto Waltz Nr.1, S. 514
Sonata h-moll, S.178
Kinderszenen, Op.15
Prélude, Fugue et Variation, Op.18
Preliudas Nr. 10 (Book II), „Canopic Jar“/ „Canope: Très calme et doucement triste“– Preliudas Nr. 12 (Book II) , „ fireworks “/ „ Feux d'artifice “
Preliudas Nr. 1 h-moll, Op. 11
Mazurka A-dur, Op. 15
Mazurka a-moll, Op. 15
Bagatelė in b-moll (La Douleur), Op. 17
Bagatelė H-dur (Pastoral), Op. 17
Preliudas Nr. 2 b-moll, Op. 31
Muzikalnaya tabakerka (A musical snuffbox) A-dur, Op. 32
Trys pjesės: preliudas, valsas, mazurka Op. 57
Keturios pjesės: Grimace, Gloom, Temptation, Reminiscences, Op. 64
Sonata Nr. 5, op. 53
Sonata Nr. 4 Fis-dur, op. 30
Koncertas Nr. 23 A-dur, K 488
Koncertas Nr. 2 f-moll, Op. 21
Koncertas Nr. 1, S. 124
Profesionali, subalansuota bei išradingai sudaryta programa neturėtų būti retenybė šiuolaikiniame koncertų pasaulyje, bet taip yra. Štai kodėl pianisto iš Lietuvos Viktoro Paukštelio rečitalis Weillio rečitalių salėje buvo toks gaivus bei išsiskiriantis ir programa, ir atlikimu. Interpretacijos požiūriu puikus kelrodis buvo aiški ir skaidri daugumos V. Paukštelio pasirinktų kūrinių traktuotė. Jo didžiausia stiprybė yra natūralus, nepriekaištingas ritmo jausmas ir jautriai apibrėžtas dinaminis diapazonas. Jo techniniai sugebėjimai yra akivaizdūs ir tvirti, visada proporcingi atliekamai muzikai, bet ir leidžiantys įžiebti tikrą ugnį, kai to prireikia.
Tai buvo miniatiūrų, supančių du didesnius kūrinius – Fryderyko Chopino Scherzo Nr. 1, op. 30, ir Frenco Liszto „Mefisto valsą“ – vakaras. Programa (sąmoningai atlikta be pertraukos) pasižymėjo vidine logika ir energija. Koncerto muzikinę bei dvasinę ašį sudarė dviejų išradingiausių baroko epochos kompozitorių Domenico Scarlatti ir Jeano-Philippe’o Rameau kūriniai. Scarlatti sonatos – visada laukiamos, bet retai atliekamos, tapo pianisto vizitine kortele. Trys vienos dalies šedevrai buvo atlikti paeiliui, beveik be pauzės, bet raiškiai ir ekspresyviai. Abu pedalus V. Paukštelis naudojo taupiai ir protingai. Scarlatti kompozicijos pasižymi didžiule ritmo energija bei jo grynumu, taip pat nepaprastai išradinga harmonija, ir tai buvo akivaizdu šiose interpretacijose. Kai girdžiu taip grojamą Scarlatti, dar sykį pajuntu, kaip nepakankamai įvertintas šis kompozitorius. Rameau, kaip ir Scarlatti, išplėtė technines bei interpretacines klavišinių instrumentų galimybes. Šiam koncertui pianistas pasirinko aiškiai programinius Rameau kūrinius, tokius kaip „La Poule“, ir virtuoziškus, tokius kaip „Les Tourbillons“ ir „Les Sauvages“. Tai yra V. Paukštelio amato dalis ir jis šiuos kūrinius atliko nepriekaištingai. Savitas šiuolaikinio didžiojo koncertinio fortepijono valdymas leidžia manyti, kad būtų didelis malonumas išgirsti jį atliekant Rameau ir Scarlatti kūrinius instrumentu, kuriam jie buvo rašomi, – klavesinu. (...)
Vienas iš didelių šio koncerto malonumų buvo klausytis, kaip V. Paukštelis sprendė Weillio salės akustikos ir instrumento paslaptis. Lyriniuose pasažuose jis sugebėjo sukurti gražų, aksominį toną, ypač Chopino Scherzo viduryje, taip pat rimtyje prieš audrą Liszto „Mefisto valso“ pabaigoje. Tačiau kai jam reikėjo pasitelkti visą „pirotechniką“, slypinčią šiuose kūriniuose, jis niekada neforsavo garso. Liszto kūrinio pabaiga buvo iš tiesų įspūdingas kontroliuojamas užsimiršimas.
Viktoras Paukštelis – ne tik apdovanotas muzikantas, bet ir talentingas tapytojas. Mačiau jo tapybos darbus, ir jie patvirtina, kad tai ypač individualus menininkas su labai aiškia vizija. Nekantrauju vėl jį išgirsti.
Viktoras atliko daugiau nei valandą trukusį, dviejų dalių koncertą. Salėje skambėjo įvairiausios muzikinės nuotaikos, nuo raminančių, sv ajingų iki griausmingų ir supurtančių. Didelė dalis pianisto atliktų kūrinių buvo gan kontrastingi: staigiai uždegantys savo ritmu ir įtraukiantys vis intensyvėjančiu, ekspresyviu skambesiu ir staiga nutylantys, nurimstantys ir leidžiantys pasinerti į kokią nors sv ajingą, švelnią melodiją ir atmosferą, o netrukus vėl staiga su griausmu „užsidegantys“.
Tai – ypač jautrus menininkas, su kuriuo dirbti yra didelis malonumas. Jis pasižymi išskirtinai intelektualiomis kūrinio formos paieškomis, garsu pilnu tūrio ir erdvės bei turtinga, iškalbinga atlikimo technika.