"Vilniaus" choras – brandus ir profesionalus. Choras plėtoja prasmingą Lietuvos kultūrai veiklą, dovanodamas klausytojams gražias chorinės muzikos akimirkas. Apie "Vilniaus" chorą palankiai atsiliepia muzikos autoritetai, žavisi publika, o gausi garso ir vaizdo įrašų fonoteka byloja apie aukštus pasiekimus, kruopštų ir meistrišką choro dirigentų darbą.
"Vilniaus" choras įkurtas prieš 40 metų kaip Lietuvos aklųjų draugijos kamerinis mišrus choras. Dėl savo sudėties (daug jo dainininkų – aklieji ir silpnaregiai) yra toks vienintelis pasaulyje. Jau daug metų "Vilniaus" choras dainuoja prestižiškiausiose koncertų salėse, koncertuoja su žymiausiais orkestrais bei solistais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Originalios ir vertingos programos skamba įvairiuose festivaliuose, konkursuose, kultūros projektuose.

1970-aisiais metais įkurto "Vilniaus" choro ištakos siejamos su 1928-aisiais Lietuvoje prasidėjusiu aklųjų bei silpnaregių švietimu ir jų muzikiniu lavinimu. Laikui bėgant muzikinė sklaida plėtėsi. 1970 tapo pagrindu įkuriant profesionalųjį aklųjų ir silpnaregių chorą. Prie minėto choro įkūrimo daug prisidėjo Lietuvos aklųjų draugijos tarybos narys, ilgametis choro direktorius (1972–1995) Juozapas Kairys. 1970 balandžio 24 dieną Lietuvos aklųjų draugija priėmė sprendimą dėl mišraus kamerinio choro įkūrimo.

Nuo 2001-ųjų metų "Vilniaus" choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – LMTA  profesorius Povilas Gylys. Kartu su garsiausiais šalies meno atlikėjais choras kasmet surengia daugiau kaip 50 koncertų, o jo repertuare sukaupta virš 1000 kūrinių. Choro repertuare - visų epochų kūryba: ir renesansas, ir barokas, ir klasicizmas, ir romantizmas bei modernizmas.

Choras siekia profesionalumo. 45 dainininkų sodrus ir minkštas vokalas, intonacinis lygumas ir tembrinė darna, subtili interpretacija bei jautri kūrinio emocinė prasmė atsiskleidžia tiek chorinėje miniatiūroje, tiek stambiuose vokaliniuose-instrumentiniuose kūriniuose.
Nuo 2004 metų pradėtas rengti lietuvių chorinės muzikos koncertų ciklas „Lietuvos chorinio meno kūrėjai“, kuriame atgaivinami įvairūs chorinės muzikos žanrai, harmonizuotų lietuvių liaudies dainų tradicija, suskamba sovietmečiu rečiau repertuare buvę ar neskelbti  pačių autorių kūriniai. Per penkerius metus "Vilniaus" choras parengė net 24 lietuvių kompozitorių programas.

Nuo 2005 metų "Vilniaus" choras kiekvieną rugpjūčio mėnesį pajūryje organizuoja chorinės vokalinės muzikos festivalį „Dainuojanti Neringa“, į kurį sukviečia visos šalies profesionalius atlikėjus. Nuo 2007 metų rengiamas koncertų ciklas „Moterys kompozitorės“.
2007 vokiečių dirigento, vargonininko ir kompozitoriaus Neithardo Bethkės kvietimu, "Vilniaus" choras tapo tarptautinio projekto „Europos sąjungos jungtinis choras“ dalyviu. Kasmet skirtingose šalyse vykstančiuose koncertuose jau skambėjo J. Brahmso Requiem, J. S. Bacho Mato pasijos bei Mišios h-moll.

"Vilniaus" choras yra ne tik daugelio muzikos festivalių, valstybinių renginių, dainų švenčių dalyvis, bet ir kultūros projektų organizatorius, tarptautinių konkursų laureatas. 2007 "Vilniaus"  choras Hajnuvkoje (Lenkija) vykusiame XXVII Stačiatikių muzikos festivalyje tarp 30-ties iš įvairių šalių kolektyvų pelnė pirmąją vietą profesionalių chorų kategorijoje, o choro vadovas Povilas Gylys – geriausio dirigento vardą.
"Vilniaus" choras atliko virš 100 stambiosios formos veikalų, 900 smulkiojo žanro chorinių kūrinių, padarė apie 300 įrašų Lietuvos radijuje, 9 garso juosteles bei 14 kompaktinių plokštelių. Visa tai rodo, choro profesinę bei meninę brandą, subtilią muzikinę pajautą ir chorinės kultūros puoselėjimą. 2010 metų vasario 20 dieną 1750-ąjį kartą koncertuodamas Taikomosios dailės muziejuje, "Vilniaus" choras jubiliejinius metus pradėjo tapęs valstybiniu choru.

Choro "Vilnius" ir jo vadovų dėka, Lietuvos kamerinis orkestras ir aš, kaip mūsų kolektyvų bendrų koncertų dirigentas, patyrėme kartu daug neužmirštamų meninių įspūdžių atlikdami nuostabius, Lietuvoje anksčiau dar negirdėtus kūrinius. Kiekvienas mūsų susitikimas, repeticija ar koncertas paženklintas Jums būdinga meile, disciplina, susiklausymu, aukštu profesionalumu. Nevengiate atkaklaus, įtempto, kasdieninio darbo, kurį atliekate su meile, tikram menininkui būdinga atsakomybe.

Saulius Sondeckis, LR laida "Sutik mane", 2001 01 31

Niekada nevartoju žodžio aklasis (...), nes aš ir pats kartais noriu ilgiau pabūti užsimerkęs (...). Taigi, kai mes būnam užsimerkę, mes būnam lygūs ir viską matom mintyse. Mūsų širdys džiaugsmo pilnos, kai dainuoja choras "Vilnius". Ačiū, mieli dainorėliai, kad į dangų mus iškėlėt.

Sigitas Krivickas, LR laida "Sutik mane", 2002 12 27

Atrodo, jog baroko ir renesanso mokykla yra mokykla, ugdanti šio choro meistriškumą, skatinanti įžvelgti vokalinės ir instrumžntinės muzikos bendrumą. Jauti, kad čia labai rimtai siekiama atskleisti visus kūrinio komponentus. Neperkrautas emocija, kiek instrumentiškai traktuojamas vokalas audžia perregimą muzikinę faktūrą. Skaidriai skambanti harmonija ar kaligrafiškas polifoninis piešinys klausytojo suvokiami lengvai, ir tai skatina jais gėrėtis. Viskas čia aišku, viskas egzistuoja savo vietoje, kuri preciziškai pajausta bei apgalvota.

Edmundas Gedgaudas, Literatūra ir menas, 1973 12 15

Vasario 23 d. choras "Vilnius", jo meno vadovas ir dirigentas Povilas Gylys bei dirigentas Jurijus Kalcas sukvietė muzikos mylėtojus į Eduardo Balsio chorinės muzikos vakarą. Nors chorinė muzika tik nedidelė visos gausios ir reikšmingos E.Balsio kūrybos dalis, galime pasidžiaugti, jog šias "išbarstytas", labai skirtingas dainas choras "Vilnius" stengiasi pateikti kaip visumą, atskleisti klausytojams jų įvairovę.

Milda Čiučiulkaitė, 7 meno dienos, 2005 03 04

Apie choro "Vilnius" meninę brandą byloja faktai. Kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su žymiais kolektyvais ir solistais. (...) Šio choro muzika tai dalis Lietuvos kultūros.

Gema Giniotienė, Muzikos barai, 1991, Nr. 3

Pastarųjų metų choro veikloje būtina pažymėti koncertų ciklą "Lietuvos choro meno kūrėjai" (...), skirtą lietuvių kompozitorių chorinei muzikai. Tai - savotiška antologija, prikeliant iš užmaršties retai atliekamus kūrinius ir pasidžiaugiant chorinės muzikos klasika. Be kita ko - tai ir puiki pažinimo mokykla šiandien studijuojantiems muzikams: galimybė susipažinti "gyvai" su lietuvių kompozitorių rašytiniu palikimu.

Kotryna Lukošiūtė, Muzikos barai, 2007, Nr. 9-10

Daug kūrinių, ypač lietuvių kompozitorių, choras atlieka pirmą kartą. Tai dar labiau įprasmina jo veiklą: "Vilnius" ne tik atlieka pasaulyje pripažintų klasikų kūrinius, bet ir skatina kurti lietuvių kompozitorius. "Vilnius" kuria tam tikrą muzikinę aplinką, daro tai, ko nedaro kiti.

Rimvydas Žigaitis, 7 meno dienos, 2005 10 14