Trio „Grazioso” - Joana Gedmintaitė (sopranas), Viktorija Zabrodaitė (fleita), Vilma Rindzevičiūtė (fortepijonas) - savo koncertinę veiklą pradėjo 1997. Ansamblio repertuare įvairių autorių ir epochų kūriniai, tarp kurių reikšmingą vietą užima romantinės muzikos palikimas. Kolektyvas daug koncertuoja Lietuvoje. Dalyvavo koncertų cikluose „Netradicinių ansamblių fantazija ir žavesys" Vilniaus rotušėje, „Didžiosios aulos muzikos vakarai" Vytauto Didžiojo universitete Kaune, „Alma Mater musicalis” Šv. Jonų bažnyčioje, prestižiniuose festivaliuose „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu”, Pažaislio festivalyje Kauno rotušėje, Šiaurės Lietuvos muzikos festivalyje Biržai 2004 Biržų pilyje, renginyje „Didysis muzikų paradas 2003, 2006”. 2007 metais festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu” atliko kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio „Echo – Aidas” sopranui, fleitai ir fortepijonui pasaulinę premjerą. Tais pačiais metais ansamblis koncertavo tarptautinių konkursų laureatų festivalyje Lenkijoje. Trio „Grazioso” koncertai sulaukė pripažinimo Danijoje, Vokietijoje. Ansamblis padarė fondinius įrašus Lietuvos Nacionaliniam radijui. 2006 metais išleista trio „Grazioso” kompaktinė plokštelė.

Joana Gedmintaitė (sopranas)

Joana Gedmintaitė 2000 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (prof. Irenos Milkevičiūtės dainavimo kl.) ir įgijo muzikos magistro laipsnį. Nuo 2002 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. Tais pačiais metais tapo apdovanojimų „Operos švyturiai” laureate nominacijoje „Metų operos viltis”. Laimėjo Lietuvos dainininkų konkursuose „Operetė mano meilė” (2002, III vieta), V.Jonuškaitės–Zaunienės (2001, 2002 III vieta). 2002 dalyvavo tarptautiniame dainavimo seminare Vokietijoje, kur pelnė Geriausios interpretatorės vardą. 2004 metais pelnė apdovanojimą už sukurtą Džiuljetos vaidmenį Ch. Gounod operoje „Romeo ir Džiuljeta”. 2005 metais solistei suteikta garbė atstovauti Lietuvos kultūrai Japonijoje „Expo 2005” parodoje. J.Gedmintaitė dažnai koncertuoja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kviečiama į prestižinį Spoleto festivalį JAV. Solistė surengė koncertus Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, JAV, Japonijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje.
Joana Gedmintaitė sukūrė vaidmenis G.Puccini operoje „Bohema” (Mimi), J.F.Halévy operoje „Žydė” (Rachelė), W.A.Mozarto operoje „Don Žuanas” (Donna Anna), Ch.Gounod operoje „Romeo ir Džiuljeta” (Džiuljeta), R.Leoncavallo operoje „Pajacai” (Nedda), G.Verdi operoje „Rigoletas” (Džilda). Jos repertuare nemažai solo partijų simfonijose, oratorijose ir kantatose (G.Mahler Simfonija Nr. 8, Simfonija Nr. 2, L.van Beethoven Simfonija Nr. 9, J.Loussier Messe baroque du 21 siecle „Lumieres”, G.Faure Messe de requiem op. 48, J.S.Bach Kantata Nr. 21, F.Schubert Mišios As–dur, S.Rachmaninov „Varpai”, C.Saint–Saёns „Kalėdinė oratorija”).

Viktorija Zabrodaitė (fleita)

Fleitininkė Viktorija Zabrodaitė 1996 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (doc. Liongino Čiapo fleitos kl.) ir įgijo muzikos magistro laipsnį. Dalyvavo prof. Imants Sneibis (Latvija), prof. Zdanek Bruderhans (Australija) fleitos meistriškumo kursuose. V. Zabrodaitė koncertavo su vargonininkais Baliu Vaitkumi, Bernardu Vasiliausku, Virginija Survilaite, U.Northoff (Vokietija). Jos scenos partneriais buvo akordeonų kvintetas „Modus”, prof. K.Grybausko pianistų kvartetas. Fleitininkė dalyvavo muzikinio švietimo programoje „Beauštanti aušrelė”. 2003 metais  koncertavo Graco menų universitete Austrijoje. 2005 dalyvavo kompozitoriaus V.Barkausko misterijos „Vasara, Druskininkai, 2005” pasaulinės premjeros atlikime tarptautiniame festivalyje „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu”. Fleitininkė padarė fondinius įrašus Lietuvos radijui ir televizijai.
V. Zabrodaitė sėkmingai derina atlikėjos veiklą su pedagoginiu darbu. Ji dirba pedagoge bei Pučiamųjų skyriaus vedėja Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje. V.Zabrodaitės mokiniai yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai.

Vilma Rindzevičiūtė (fortepijonas)

Pianistė Vilma Rindzevičiūtė 1999 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (prof. Kęstučio Grybausko fortepijono ir fortepijoninio ansamblio kl.) ir įgijo muzikos magistro laipsnį. V.Rindzevičiūtė yra tarptautinių fortepijoninių duetų konkursų Lietuvoje (Visaginas, 1997), Didžiojoje Britanijoje (Londonas, 1998), Belgijoje (Beringenas, 1999) laureatė. Pianistė tobulinosi profesorių Hans–Peter ir Volker Stenzl fortepijoninių duetų meistriškumo kursuose Vokietijoje, profesoriaus Hans Schicker fortepijono meistriškumo kursuose Šveicarijoje, dalyvavo profesorių T.Grubb, J.Soriano fortepijono meistriškumo kursuose. Pianistė koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Sauliui Sondeckiui, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojant Gintarui Rinkevičiui. Pirmą kartą Lietuvoje atliko S.Jadassohn ir F.J.Fetis sekstetus fortepijoniniam duetui ir styginių kvartetui su M.K.Čiurlionio ir Kauno styginiais kvartetais. Nuo 1995 groja Kęstučio Grybausko pianistų kvartete. Su šiuo ansambliu koncertavo Guildhall School of Music and Drama Londone, F.Liszto muzikos akademijoje Budapešte, R.Vagnerio ir Ave Sol salėse Rygoje, Mančesterio Karališkame muzikos koledže, o taip pat Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Pianistė dalyvavo jaunųjų atlikėjų festivalyje „Atžalynas 2000” , E.Griego–M.K.Čiurlionio muzikos festivalyje (Kaunas, 2001), Šv. Kristupo vasaros festivalyje (Vilnius, 2001),V ir VI Tarptautiniuose fortepijoninių duetų festivaliuose (Šiauliai, 2003; 2005), II Tarptautiniame Tytuvėnų vasaros festivalyje (Šiauliai, 2005), tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje Vokietijoje (Donzdorfas, 2005). Pianistė padarė fondinius įrašus Lietuvos radijui ir televizijai.
Vilma Rindzevičiūtė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono katedros lektorė, Algirdo muzikos mokyklos pedagogė. Jos klasės studentai yra daugelio tarptautinių fortepijoninių duetų konkursų laureatai. 2005 metais pianistė vedė fortepijoninių duetų meistriškumo kursus Valstybinėje Štutgarto aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje.

Klausytojus nustebino išskirtinis trio ansambliškumas, muzikinio alsavimo darna bei partnerių girdėjimas. Ansamblio „Grazioso“ motto galėtų iliustruoti muzikių teiginys: „Net labai sudėtingus dalykus mėgstame atlikti lengvai, paprastai, grakščiai. Toks ir liko svarbiausias koncerto įspūdis – žėrintis lengvumas ir gracija.“

Eugenija Žakienė, Gracingos muzikos programa, Nemunas, 2006 03 02-08

„Aplodismentų triukšme prasivėrė durys ir į salę tarsi gulbės įplaukė trys žavios, spindinčios moteriškumu moterys. Romantizmo estetika atsiskleidžia prabangoje ir paprastume, nešanti savyje tikrojo kilnumo nuojautą. Atrodė laikas sustojo. Tai akimirkos priartinančios mus prie amžinybės...“

Svetlana Adler, Trio „Grazioso“- skambantis moteriškumas, JAV lietuvių laikraštis „Draugas“, 2006 03 11

„Šiųmetis susitikimas su G. Kuprevičiumi buvo išties įspūdingas. Džiugino ne tik naujojo jo kūrinio „Echo – Aidas“ pasaulinė premjera, pateikta su tam tikrais teatrališkumo elementais, kai įvairiose salės erdvėse skambėjo aidas. Šiam kūriniui atlikti buvo pasitelktas tikrai subtilus ansamblis „Grazioso“, gracingumu nutapęs lakonišką kūrinio partitūrą ir tuo sužavėjęs klausytojus. Salėje švytėjo jų veidai, kai pleveno lankstus solistės sopranas, nuoširdžiu muzikavimu nuspalvinti fleitos vingiai ar į bendrą įspūdį koncentruojantis fortepijonas.“

Juozas Venckūnas, Druskininkus svaigino muzika, Lietuvos žinios 2007 08 13