Saulius Sondeckis – pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas, profesorius – apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais. Kitam net vieno kurio nors jo biografijos fakto pakaktų visam gyvenimui, o pačiam maestro kiekvieni metai atneša naujos šlovės ir pripažinimo. Juk šiandien profesorius S.Sondeckis gali sutelkti sunkiai suvokiamo dydžio vien savųjų mokinių orkestrą, storiausios knygos reikėtų vien tam, kad aprašytume visas Lietuvos kamerinio orkestro gastroles ir S.Sondeckio diriguotus koncertus. Antra tiek jų būtų pradėjus vardyti orkestrus, kuriems S.Sondeckis dirigavo. Per 50 – ties metų kūrybinį laikotarpį diriguota virš 3000 koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje. Jam plojo garsiausių pasaulio salių (Amsterdamo Concertgebouw, Berlyno Filharmonijos Didžiosios, Leipcigo Gewandhauso, Vienos Musikverein, Paryžiaus Pleyel etc.) ir festivalių (Salzburger Festspiele, Schleswig-Holstein, Echternach, Lucerne festival, Ivo Pogorelich - Bad Worishofen, Stokholmo Karališkojo, Sviatoslavo Richterio "Gruodžio Muzikinių Vakarų" Maskvoje etc.) klausytojai. Ir S.Sondeckis, ir jo 44 metus vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras – buvo pirmieji tarp atlikėjų, kuriais didžiavosi ir didžiuojasi Lietuva. Saulius Sondeckis pirmasis Lietuvos muzikas, su savo orkestrais koncertavęs užsienyje: 1964 Budapešte vykusioje tarptautinėje ISM konferencijoje griežė M.K.Čiurlionio menų gimnazijos orkestras.

Saulius Sondeckis gimė 1928 10 11 Šiauliuose. 1948 - 1952 studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas prof. Aleksandrą Livontą. Smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje; kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą.

Kaip dirigentas pradėjo dirbti 1955. Iš pradžių vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas - 1976 Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. Ta proga maestro Karajanas pasakė : „Aš neabejoju muzikos ateitimi, kai matau tokius orkestro mokytojus".

Iš pirmųjų M.K.Čiurlionio mokyklos orkestrantų bei mokytojų 1960 susikūrė Lietuvos kamerinis orkestras. Jo suburtas kamerinis orkestras buvo naujų koncertinių tradicijų ir naujų lietuvių muzikos žanrų pradininkas. Balandžio 23-iąją susirinkę į pirmąją repeticiją, spalio 30 dieną jau griežė pirmąjį koncertą. Dar po metų įvyko specialiai orkestrui sukurtų Teisučio Makačino pjesių "Trys šokiai" premjera (1961 rugsėjį). Tų pačių metų lapkritį Balys Dvarionas su orkestru skambino savąjį, specialiai naujam kolektyvui sukurtą koncertą fortepijonui ir kameriniam orkestrui Nr. 2. Artima kūrybinė bičiulystė S.Sondeckį siejo ir su kompozitoriumi prof. Stasiu Vainiūnu.

Su Lietuvos kameriniu orkestru S.Sondeckis pelnė tarptautinę reputaciją, gastroliavo visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Egipte, Pietų Afrikos Respublikoje, Korėjoje, Taivanyje. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo ir su žymiausiais pasaulio atlikėjais: pianistais - Justu Franzu, Jevgenijum Kissinu, Vladimiru Krainevu, Tatjana Nikolajeva; smuikininkais - Tatjana Grindenko, Olegu Kaganu, Gidonu Kremeriu, Igoriu Oistrachu, Gilu Shahamu, Vladimiru Spivakovu; violončelininkais - Davidu Geringu, Natalija Gutman, Mstislavu Rostropovičiumi; altistu Jurijumi Bašmetu, vargonininku Jeanu Guillou, trimitininkais - Timofejumi Dokšiceriu Ir Guy Touvronu, fleitininku Aurele Nicoletu, dainininkais - Jose Van Damu, Jelena Obrazcova. Ne vieną programą įvairiose šalyse su Lietuvos kameriniu orkestru dainavo puikūs chorai: Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio, Maskvos kamerinis choras, vadovaujamas Vladimiro Minino, Latvijos kamerinis choras "Ave Sol", vadovaujamas Imanto Kuokaro. Vokietijos miestuose įvyko unikalūs Lietuvos kamerinio orkestro koncertai su legendiniu skaitovu Piteriu Ustinovu.

1976 Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras debiutavo Echternacho festivalyje; po to net septynis kartus jame dalyvavo, buvo apdovanotas didžiuoju festivalio prizu – Didžiojo Liūto medaliu (1992). Dalyvavo kituose prestižiniuose festivaliuose: 4 kartus Šlezvig-Holšteino, kelis kartus Rheinhau, Ivo Pogoreličiaus, Bach-Woche Ansbach, S.Richterio Gruodžio muzikos vakaruose Maskvoje, Y.Menuhino festivalyje Gstaadt-Saane, Šveicarijos, Liucernos, Berlyno, Ludwigsburgo, Zalcburgo festivaliuose.

Maestro vadovavo dešimčiai įvairių festivalių jaunimo orkestrų: Buckowo (Vokietija) tarptautiniame kamerinių orkestrų festivalyje, Belgijos Jeune Philharmonie, Austrijos Ost-West-Musikfest, Davoso, Grenoblio Ensemble Instrumental ir kt. Vadovavo prestižiniam Šlezvigo-Holšteino festivalio orkestrui, kurį įkūrė Leonardas Bernsteinas.

Saulius Sondeckis su jo vadovaujamais orkestrais sukaupė milžinišką visų epochų ir stilių kūrinių repertuarą, įrašė daugybę plokštelių ir CD Lietuvoje bei užsienyje. Išskirtinę vietą S.Sondeckio repertuare užima J.S.Bacho ir W.A.Mozarto kūriniai: jis dirigavo V.Graesserio orkestruotą versiją orkestrui Bacho Fugos meno Frankfurto Alte Operoje ir Mišias h-moll Šv.Tomo bažnyčioje Leipcige (1996). Dirigavo Šv. Tomo bažnyčioje, stovėdamas vos keli žingsniai nuo J.S.Bacho kapo ir J.S.Bacho gimtinėje Eizenache, Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje didysis kompozitorius buvo pakrikštytas.

Saulius Sondeckis dažnai kviečiamas diriguoti simfoniniams orkestrams. Jis dirigavo Berlyno filharmonijos, Belgijos nacionaliniam, Prancūzijos radijo filharmoniniam, Lenkijos radijo simfoniniam, Malmės  simfoniniam, Taivanio kameriniam, Švedijos ir Zalcburgo filharmonijų orkestrams.

Vokiečių muzikos kritikas Klaus Geitel Sondeckį vadina "aukšto rango muziku". Savo veikale "Didieji mūsų dienų smuikininkai" Joachim W.Hartnack pažymi, kad tarp "absoliučiai geriausių virtuozų pasaulyje yra trys: Musici di Roma, Lietuvos kamerinis orkestras ir V.Spivakovo orkestras "Maskvos virtuozai". Autorius rašė apie Lietuvos kamerinio orkestro "beribį virtuoziškumą ir muzikalumą". Saulius Sondeckis vadovavo Lietuvos kameriniam orkestrui iki jo likvidavimo 2004.

1988 kaip puikus pedagogas prof. Saulius Sondeckis pakviečiamas į St. Peterburgo konservatoriją suburti ir išugdyti studentų kamerinį orkestrą. Šiandien "Camerata Sankt Peterburg" - savarankiškas simfoninis orkestras, oficialus Ermitažo muziejaus orkestras. Su šiuo orkestru apvažiuota ne tik daugybė pasaulio šalių - JAV, Japonija, Pietų Korėja, Vokietija, Austrija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Belgija, Olandija, Šveicarija, Suomija, Švedija, Lenkija - bet ir įrašyti CD iš serijos "Sankt Peterburg Classics", kurią išleido muzikos įrašų korporacija "Sony Classical". 1995/1996   Sony Classical CD kataloge Lietuvos kamerinio orkestro drauge su "St. Peterburg Camerata" ir Estijos vyrų choru atlikta S.Sondeckio diriguojama D.Šostakovičiaus 13-oji simfonija gavo aukščiausią – 5 žvaigždučių įvertinimą.

Saulius Sondeckis ne kartą buvo kviestas į tarptautinių konkursų žiuri: 1978 Herberto von Karajano fondo jaunimo orkestrų (Vakarų Berlynas), 1983 E.Anserme vardo dirigentų (Ženeva, Švecarija), 1986 P.Čaikovskio smuikininkų (Maskva, TSRS), 1987 M.A.Toscanini dirigentų (Parma, Italija), 1989 klasikinės gitaros atlikėjų (Markneukirchen, Vokietija), 1990 P.Čaikovskio smuikininkų (Maskva, TSRS), 1993 kontrabosininkų (Markneukirchen, Vokietija), 1996 D.Šostakovičiaus styginių kvartetų (Sankt Peterburgas, Rusija).

Saulius Sondeckis davė pradžią gražioms tradicijoms: nuo 1966 12 31 tradicija tapo naujametiniai koncertai "Skamba J.Haydno „Atsisveikinimo simfonija"; nuo 1963 sekmadieniniai koncertai Vilniaus Arkikatedroje (anuomet - Paveikslų galerija). Jų metu greta kamerinės muzikos šedevrų skambėdavo ir liturginė muzika); nuo 1972 pradėta nauja tradicija  - „Nakties serenados" Palangos grafo Tiškevičiaus rūmų rozarijuje.

Saulius Sondeckis 1971 – Valstybinės, 1998 – Vyriausybės, 1999  – Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, apdovanotas Gedimino I ir V laipsnio ordinais, Sausio 13-sios medaliu, Austrijos I laipsnio garbės kryžiumi už nuopelnus mokslui ir menui, Estijos Marijos žemės baltojo kryžiaus ordinu, Lenkijos garbės kavalieriaus ordinu už nuopelnus Lenkijos respublikai, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Šiaulių universiteto garbės daktaras (1999), Šiaulių miesto ir Mažeikių garbės pilietis. 2006 suteiktas Sankt Peterburgo N.A. Rimskio Korsakovo muzikos akademijos garbės profesoriaus vardas. 2009 Sauliui Sondeckiui įteiktas Vilniaus miesto apdovanojimas - Žygimanto Augusto medalis.

For anyone who has heard a school band wheeze through a work of some ”distinguished” alumnus, that quaint old notion took on vibrant new meaning at Town Hall on Tuesday evening with the appearance of the Chamber Orchestra of the Leningrad Conservatory, on its first American tour. The group consisted on this occasion of 23 crack string players, among the elite at a conservatory whose most famous teachers included the renowned violinist Leopold Auer. And the alumni whose music was performed were Anton Arensky, Shostakovich and Tchaikovsky, no less. Glazunov, Prokofiev and other genuinely distinguished graduates might also have been included, and Rimsky-Korsakov, honored in the conservatory's full name, was another of its famous teachers. Led by their artistic director, Saulius Sondeckis, a Lithuanian, the young players showed superb discipline and artistry. The ensemble in the pizzicato number of Arensky's Variations on a Theme by Tchaikovsky (Op. 35a) could have put many a professional orchestra to shame. When attacks were slightly mistuned or tonally raw, as several were, matters were quickly put right by players obviously listening to one another. There aren't enough ”p's” to describe the myriad shades of pianissimo achieved in the magnificent Shostakovich Chamber Symphony. Rudolf Barshai's orchestration of the autobiographical String Quartet No. 8 (I960), based on the composer's signature theme, D-S-C-H and dedicated "to the memory of the victims of fascism and war". Twenty players were able to sustain a full-bodied tone light enough so that three cellos carrying a melody pianissimo could still be heard. Alas, the effect of all this care was mitigated by a particularly noisy audience. (Later, several people chimed in vocally to familiar strains of Tchaikovsky.) (...) A lovely performance of Tchaikovsky's Serenade for Strings, free of any sense of routine or studentish labor, capped an excellent evening of music and music-making.

James R.Oestreich, Leningrad Chamber Group, The New York Time, 1990 10 20

Appearance of Maestro Saulius Sondeckis with his orchestra of the State Hermitage ”St. Petersburg Camerata” in Marjinski Theatre could be mentioned among the remarkable events of our days. Saulius Sondeckis in one week conducted four performances of ”Magic flute” and being one of the best specialists of Mozart he lent to the performance the missing original ligtness and tranparency. Let's hope this first Maestro's meeting with the troupe of Marjinski Theatre will not be the last.

Mariinski Teatr No. 19-20, 1993

Dieser „Othello" aus Hamburg ist eindeutig der Triumph dieses Sommers,und er ist umso mehr ein Festspiel, als die Festspiele einmal nicht am falschen. Ort gepraßt haben: mit der Verpflichtung des Polnischen Kammerorchesters unter Saulius Sondeckis, dem Pianisten Anthony Spiri und den „Original” Interpreten Gidon Kremer und Tatjana Grindenko, die Schnittkes Concerto grosso und Arvo Parts ”Tabula rasa" mit unerreichbarer, erschütternder Prägnanz interpretierten als Meisterwerke musikalischer Unbedingtheit. Diesen Festspielen demnach ins Stammbuch: Glanz und Gloria der Kunst ergeben sich nie aus Pomp und Prunk. Das Maß der Dinge ist die Menschlichkeit.

Karl Harb, Triumph des Sommers: aus Hamburg, salzburger nachrichten, 1988 08 18

Die 1991 komponierten «Introductory Prayers» für Streichorchester haben ihre definitive Form noch nicht gefunden, und ihre teilweise missverstandliche Notation bereitete selbst dem erfahrenen Dirigenten und Pärt-Spezialisten Saulius Sondeckis viel Arbeit. Die gelungene Aufführung durch das ad hoc gebildete Kammerorchester dcs Musikfeslivals zeigte indessen, dass in dieser Musik - des offenkundig vokalen Denkens ungeachtet - die Tendenz zu einer steten Belebung des klanglichen Ebenmasses besteht. Ob von hier aus gar Impulse zu einer stilistischen Neuorientierung ausgehen könnten, scheint derzeit zumindest offen.

Rene Karlen, Von der Schonheit einesNeue Zurcher Zeitung, 1993 08 18

Den Eindruck noch ubertrumpfend, geradezu einem Mysteium nahe - war die Prasentation des Streichorchesters der M.K.Ciurlionis-Mittelschule Vilna, das die Goldmedaille in der Sparte ”Kammerorchester” gewann. Ebenfalls von einem meisterhaften Dirigenten, Saulius Sondeckis, geleited, lieferten 14- bis 18jahrige littauische Madchen und Jungen in lila Kostumen ihre Interpretation von Schostakowitschs Kammersymphonie Opus 110, einem der tiefsten Werke des Komponisten. In ihrer musikalischen Perfektion war sie unuberbietbar - und angesichts der Jugendlichkeit der Musikanten unbegreiflich, fast schon erschreckend.

Wilfried W.Bruchhauser, Der Meister und die Meisterschuler begeisterten in der Philharmonie, Berliner Morgenpost, 1976 09 28 Nr. 226

Und da bewunderte man bei Strawinskys Pulcinella-Suite, bei Brittens Soirees Musicales und zwei Rossini-Ouverturen vor allem eine ungeheure Exaktheit der Ausfuhrung. Her wurde bis ins letzte Detail der Artikulation gefeilt. Unmittelbar wirkende Musikalitat gab es jedoch am ehested bei Alexander Tschaikowskys 2 Klavierkonzert zu erfahren (...) - einem Stuck, das mit sparsamem material durch Wiedeholungs-Sequenzen eine starke Expressivitat schafft. Hier, wo sich das Orchester weniger mit Virtuositat aufzuhalten hatte, da war der suffige Volleinsatz zu erleben, den man ansonsten ein wenig vermiste.

Suffiger Einsatz fur Tschaikowsky, Die Welt, 1993 03 08

Der Dirigent aus Litauen schien seinen gestalterischen Willen mit einer Art sanfter Gewalt zu vermitteln. Die grose Attitude des Pult Akrobaten ist ihm fremd. Er beugte sich im Dienste der Musik, war augenscheinlich bemuht, nicht sich, sondern die Komponisten sprechen zu lassen.

Thomas Feist, Den Willen mit sanfter Gewalt durchgesetzt, Berliner Zeitung, 1991 05 13

The sounding of the Lithuanian Chamber Orchestra is excellent. The performing principles of its conductor Saulius Sondeckis are convincing and testify to his musical talent (he conducted the whole programme by heart) and brilliant performing abilities.

Gazeta Robotnicza, Wroclaw, 1971

The Lithuanian Chamber Orchestra under Saulius Sondeckis is made up of genuine musicians. It showed precision of tone of rare beauty and highly diversified dynamics which became imbued with ever new shadings in each rendition.

Narodna Kultura, Sofia, 1972

From the first chords it was made clear that the chamber orchestra in front of us was of the highest artistic order. When a reviewer discovers such a masterly level of instrumental technique, such an ideally balanced sounding, such a consistent understanding of score and such a completely homogeneous integrity of every rendition, he has nothing to do but to find himself lost in admiration and amazement.

Luxemburger Wort, Luxemburg, 1976

The Lithuanian Chamber Orchestra's concerts in the Apollo Hall of the State Opera House turned into a joyful culmination of the Biennial and were received with bursts of applause.

Musik und Gesellschaft, Berlin, 1977

Saulius Sondeckis conducts with vivid expression and clarity infusing every kind of music with human warmth, evoking it by subtle phrasing and precisely controlled tones.

Kurier, Vienna, 1977

Professor Saulius Sondeckis commands his instrumentalists without the least scholasticism. The particular charm emanating from the second part of Tchaikovsky's Serenade confirms his outstanding talent as music master and conductor.

Die Welt, Bonn, 1979

It is a great advantage of the Lithuanian Orchestra that its founder and director Saulius Sondeckis controls the violinists competently and meaningfully: he is remarkably versed in all the subtleties of the violin.

Munchner Kulturberichte, Munich, 1983

From the time when the famous "London Mozart Players" under Harry Bless made their unforgettable debut in Bari we have not heard a chamber orchestra of such a high artistic level... Sondeckis is a master of tone modulation where he manages to control it down to the subtletest shade.

Massimo Ciusolo, Italy, 1985

The Lithuanian Chamber Orchestra with its founder and conductor S. Sondeckis, was among the world-famous guest orchestras that toured the German Democratic Republic in 1985, the jubilee year of music.

Union, Leipzig, 1985

Lapkričio 10 d. Kongresų rūmuose Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo maestro Saulius Sondeckis. (...) Tai buvo vienas iš įsimintinų to vakaro įvykių, kurį tuoj pat papildė F. Schuberto Didžiosios simfonijos atlikimas. Taip skambančio F. Schuberto seniai neteko girdėti, juolab tikėtis, kad LVSO taip perskaitys ir perteiks jo palyginti retai atliekamos, ne tokios artimos muzikos partitūrą. (...) Šįkart prie dirigento pulto stojus maestro Sauliui Sondeckiui, F. Schuberto muzikos galėjai klausytis tarsi nebyliame kine – nepaprastai išraiškingas maestro dirigavimas, gebėjimas parodyti, iškelti kiekvieną niuansą leido jo rankų mostuose išgirsti tikrąją muziką. Nuostabu, jog visa tiksliausiai suprato ir perteikė orkestras, nes tokios abipusės kolektyvo ir dirigento harmonijos, iš orkestro sklindančios pagarbos jau beveik dvidešimtį metų gyvuojančio kolektyvo istorijoje – vis dar reti pavyzdžiai.

Rima Povilionienė, Du savaitgaliai su muzika, arba apie lietuvišką pasididžiavimą, Muzikos barai, 2007 03 28

Staiga koncertas tampa tiesiog genialiu, ir Sondeckis įrodo, kad jis yra ne tik aukštos klasės muzikas pedagogas, bet ir muzikos visumą suvokiantis dirigentas, reto jausmingumo ir kartu jausmo precizikos muzikas, panašiai kaip S. Vegh. Reikėtų kuo greičiau Sondeckį paskirti Europos kamerinio orkestro vadovu.

K. Geitelis

Lietuvos kamerinis orkestras „nugrotai” Mozarto muzikai grąžina tokį gyvybingą žavesį, kad ne tik kūnas pagaugais nueina, bet tikrai sujaudina ir širdį.

Weinreich H. Zeitlicher Mozart und italienisches Streicherfeuer // Wiesbadener Kurier, 1990 liepos 9, p.

Mozartas mėgo gerą draugiją. S. Sondeckis muzikuoja taip, tarsi būtų Mozarto namuose. Skambanti muzika pateikta laisvai ir plačiai kvėpuojant. Tačiau toje erdvėje galima buvo pajusti didžiulį malonumą girdint tikslingai sąskambiuose sau vietą randančias net smulkiausias detales.

Reho. Festspielserenade ist Weltspitze // Salzburger Volksblatt, 1987 liepos 31, Nr. 60, p. 10.

Kiekvienas šį vakarą skambėjęs kūrinys buvo atliktas kaip klasikinės muzikos gerąja prasme meistriškumo pavyzdys: darnus drovumo ir temperamento, lyrinio meloso ir natūraliai pulsuojančio tempo, „kvėpuojančio” frazavimo derinys.

JOW. Entspannte Souveränität // Frankfurter Allgemeine, 1994 gegužės 18, p. 16.

Koks elegantiškas frazavimo menas, prasminga agogika ir individualus požiūris!

Kramer G. Blick über den Ärmelkanal // Die Presse. Die Tageszeitung für Österreich, 1986 kovo 15–16, Nr. 11402, p. 16.

Tai Mozarto kūrybos interpretacijos pamoka, atrodo, nesunkiai pasiekiamas tobulumas.

Bockhoff B. Inspiriertes Musizieren // Süddeutsche Zeitung, 1986 vasario 22/23, Nr. 44, p. 14.

Girdėjome klasikinio tobulumo žymių turinčias interpretacijas. Klavyrinis koncertas atsiskleidė kaip emociškai subalansuotas trijų dalių ciklas, kuriame nebuvo girdėti tuščio, paviršutiniško virtuoziškumo. Žavėjo grakštumu, savitais muzikiniais vaizdais – nuo švelnios lyrikos iki patetikos, dramatizmo.

Lietuvos radijo laida, I programa, redaktorės pokalbis su pianistu N.Petrovu 1988 m. birželio 14 d.

Reikšmingai pagerbtas Mozartas. Atlikimas buvo prasmingas detalėmis ir visuma. Lietuvos kamerinis orkestras atskleidė dramatines muzikinių kontrastų prasmes.

Acker H. Pogorelich-Festival hat Weltklasse-Qualität und soll met gleicher Intension fortgesetzt werden // Bad Wörishofer Rundschau, 1990 liepos 17, Nr. 162, p. 17.

Po to (po G. Shahamo pasirodymo – R. A.-B.) Sondeckis vėl tapo scenos didvyriu.

Lembke S. Teufelsgeiger begeistert sein Publikum. Viel Beifall für Shaham und Sondeckis // Strelitzer Zeitung, 1996 liepos 16, p. 14.

Pakviestas dar egzistavusios „Melodijos” įrašų studijos, S. Sondeckis buvo angažuotas įrašyti absoliučiai visus W. A. Mozarto orkestrinius kūrinius. Kompozitoriaus palikimas jau buvo išryškintas, sovietmečiu geriausia Lietuvos menininkui prieinama įrašų studija Maskvoje beveik visus S. Sondeckio parengtus kūrinius įrašė. Gerai žinomos ne tik simfonijų, bet ir tokių kūrinių interpretacijos: Koncertas obojui su orkestru c–moll (K. 314, solistas J. Rimas, CM 04415-16); motetas „Exsultate, jubilate“ ir Paminos arija iš „Stebuklingosios fleitos“. solistė E. Čiudakova, CM 03553-54); Trys divertismentai styginiams (D-dur, B-dur, F-dur, atlieka Lietuvos kamerinis orkestras, C 10-07537-8); dvi Kerubino arijos iš operos „Figaro vedybos“, atlieka N. Ambrazaitytė, CM 02457-58). Koncertą klarnetui su orkestru A-dur su Lietuvos kameriniu orkestru įrašė Algirdas Budrys (C 10-15-57-8) ir kt. Tačiau pasikeitė istorinė situacija, pakito meninę veiklą organizuojančios struktūros ir šis darbas nutrūko, įrašai buvo išbarstyti. Tačiau 1976–1977 m. koncertinio sezono metu S. Sondeckiui pirmajam iš visų to meto respublikų atlikėjų W. A. Mozarto muzikos ciklas atvėrė reikšmingiausias Maskvos koncertų sales, didžiuliai anšlagai laukia ir dabar. (...) W. A. Mozarto kūrinius S. Sondeckio vadovaujami orkestrai griežė su tokiais elitiniais atlikėjais kaip Gil Shahamu, Jean-Pierre Rampaliu, Paul Meyeriu, Aurele Nicolet, Justusu Frantzu, Jevgenijumi Kissinu, Tatjana Nikolajeva, Dmitrijumi Baškirovu, Jurijum Bašmetu, Aleksiejum Liubimovu, Gidonu Kremeriu, Olegu Kaganu, Vladimiru Spivakovu, kitais talentingais instrumentininkais, dainininkais. Su Vladimiru Mininu parengti didžiuliai W. A. Mozarto muzikos atlikimo projektai Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Per šimtą V. Minino vadovaujamo Maskvos kamerinio choro kartu su S. Sondeckio diriguojamu orkestru parengtų koncertų skambėjo Europos festivaliuose, garsiausiose koncertų salėse: 1992 m. spalio 27–28 d. –Requiem Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, 1998 m. lapkričio 14, 16 d. –Didžiosios mišios c-moll Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje, vėliau Brazilijos mieste San Paule, Buenos Airių „Colon“ teatre, Argentinoje, ir kt. Atlikėjams bendravimas buvo didžiulė mokykla, atsakomybė, etapai, atspindėję W. A. Mozarto kūrybos suvokimo, interpretacinio stiliaus raidą.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Saulius Sondeckis kalba Mozarto vardu, Muzikos barai, 2008 Nr. 9-10