Rūta Lipinaitytė mokėsi nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Studijas Lietuvoje ji derino su studijomis Malmö muzikos akademijoje (Švedija, prof. Aleksandro Fischerio klasė), vėliau - Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje (prof. Boriso Garlizkio klasė). 2004 m. jai suteiktas magistro laipsnis (prof. Raimundo Katiliaus ir doc. Undinės Jagėlaitės smuiko klasės), 2008 m. smuikininkė apgynė darbą orkestrinio muzikavimo ir interpretacijos tema, už kurį Estijos muzikos ir teatro akademija jai suteikė meno daktaro (PhD) laipsnį.

Smuikininkės akademinė veikla yra susijusi su Lietuvos ir Estijos muzikos ir teatro akademijomis. 2005-2008 metais ji dirbo pedagoginį darbą Taline. Šiuo metu Rūta Lipinaitytė yra LMTA docentė bei styginių instrumentų katedros vedėja, dažnai kviečiama vesti smuiko meistriškumo kursus. Tarp smuikininkės studentų yra nacionalinių ir tarptautinių smuikininkų konkursų laureatų.
Akademinei smuikininkės veiklai priklauso vadovavimas kultūrinės plėtros projektui “Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose” (2013-2014). Tyrimas buvo įgyvendinamas bendradarbiaujant su LMTA bei finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos. Mokslinius pranešimus R. Lipinaitytė skaitė įvairiuose renginiuose: tarptautiniame Mokslinės informacijos instituto kongrese Kaune, tarptautinėje konferencijoje-festivalyje „Doctors in Performance“ Helsinkyje (Suomija), LMTA platformos HARPS simpoziume „Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“, kitose LMTA konferencijose. Smuikininkė yra viena iš LMTA HARPS platformos, kurios veiklos sritis ir pagrindinis tikslas – meninių tyrimų ir atlikimo studijų kuravimas ir plėtra, įkūrėjų. R. Lipinaitytė organizavo įvairius renginius, tarp jų – kamerinio orkestro Kremerata Baltica koncertus, įvairius meistriškumo kursus, pirmąjį Lietuvoje Orkestrinių partijų konkursą (2014), LMTA platformos HARPS simpoziumą, kitus renginius.

Smuikininkė yra tarptautinio konkurso, skirto J. Heifetz 100-osioms metinėms paminėti, pirmojo Švedijos tarptautinio duetų konkurso, Holšteino festivalio orkestro akademijos konkurso, tarptautinio konkurso “Remember G.Enescu” Rumunijoje laureatė, tarptautinio P.Konjovič konkurso Jugoslavijoje, keturių respublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų bei “Yamaha music foundation of Europe” konkurso nugalėtoja.

Rūtos Lipinaitytės, kaip ansamblistės, veikla yra neatskiriama nuo orkestro “Kremerata Baltica” (įkūrėjas ir meno vadovas Gidonas Kremeris), kuriame ji grojo nuo orkestro įkūrimo 1998 iki 2014. 2004-2008 metais smuikininkė buvo kamerinio ansamblio "Kremerata Baltica sekstetas" narė. Su šiuo kolektyvu ji dalyvavo festivaliuose ir surengė koncertus įvairiuose pasaulio miestuose (Bazelyje, Lockenhause, Paryžiuje, Rygoje, Siguldoje, Kuhmo, New Yorke kt.). Be to, kamerinę muziką Rūta Lipinaitytė grojo įvarių šalių koncertinėse salėse kartu su M.Fedotova, G.Kremeriu, A.Mustonenu, A.Poschu, P.Sadlo, J.Khoury, F.El-Hage, M.Lohuaru, L.Leiten, S.Lasmannu. Nuo 1995 smuikininkė rengia kamerinių kūrinių programas su pianiste Indre Baikštyte, 2001 jų duetas pasivadino „Domino duo“.

Kaip solistė Rūta Lipinaitytė grojo su Drezdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo, Zagrebo simfoniniais orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru "Kremerata Baltica", Lietuvos, Šv.Kristoforo, Klaipėdos, Šiaulių ir Talino kameriniais orkestrais, Maskvos kameriniu orkestru "Metų laikai”, Lietuvos ir Estijos Muzikos akademijų simfoniniais orkestrais, Tarptautiniu jaunimo orkestru Bukove (Vokietija).

Lietuvos radijo fonduose yra virš 20 R. Lipinaitytės fondinių įrašų. Svarbesni  įrašai su Lietuvos kameriniu orkestru ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru: S. Prokofjevo ir M. Rozsa koncertai smuikui su orkestru, E. Balsio „Daramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui, A. Schnittkes sonatos Nr. 1 versija smuikui su klavesinu ir kameriniu orkestru. Smuikininikė grojo įrašant kompaktinius diskus „Faustas Latėnas (*1956) „Samba Lacrimarum“ (2006), „Faustas Latėnas
(*1956) „Sonata smuikui ir fortepijonui“ (2006) ir „Klasikinė muzika jauniesiems smuikininkams“ (2007).

Nors Rūtos Lipinaitytės repertuaras platus ir įvairiapusis, smuikininkės labiausiai mėgstama ir dažniausiai atliekama yra XX amžiaus muzika -  Britteno, Bernsteino, Stravinskio, Schnittkes, Šostakovičiaus, Martinu, Chačaturiano, Prokofjevo kūriniai. Po debiuto su Drezdeno Filharmonijos Simfoniniu Orkestru muzikos kritikas Peteris Zacheris savo recenzijoje rašė: "Solistė Rūta Lipinaitytė yra žinoma kaip netradicinio repertuaro smuikui specialistė, tad jos interpretcija pasižymejo gilia autentika (Miklos Rozsa koncertas smuikui). Labai autentiškai skambėjo tiek įvairūs ritminiai ir metriniai muzikos aspektai, tiek ir į orkestrinę paletę įsiliejusi solinė partija. Atlikimas paliko rimtos dvikovos tarp stiprių partnerių įspūdį -  tarsi solistė ir orkestras stengtųsi įveikti vienas kitą entuziazmu ir intensyvumu". (Dresdner Neueste Nachrichten , 03.01.2011)

Rūta Lipinaitytė ir Indrė Baikštytė "Sugrįžimų" koncerte pasirodė esančios viena kitos vertos profesionalės. Abi pasižymėjo jautrumu atliekamai muzikai ir viena kitai, sugebėjo būti ir puikios solistės, ir nepriekaištingai muzikuoti ansamblyje.

Jurgita Skiotytė, Festivalyje du skirtingi duetai, 7 meno dienos, 2002 05 24

Abi atlikėjos – jaunatviško polėkio ir energijos kupinos asmenybės. Visi koncerte skambėję kūriniai bylojo „Domino duo“ kamerinį ansamblį esant gyvybingą, atvirą kūrybiniams ieškojimams bei turintį pajėgų siekti kitų atlikimo meno aukštumų.

Zita Abromavičiūtė, „Domino duo“ pavasarinėje LMTA scenoje, „Muzikos barai“, 2004 04 05

Koncerto pradžioje smuikininkė Rūta Lipinaitytė atliko vieną pirmųjų kompozitoriaus opusų Partitą smuikui solo, op. 12 (1967). Po jos interpretacijos V. Barkauskas džiaugėsi, esą tokio gero Partitos atlikimo dar nebuvo girdėjęs.

Viktorija Gurskaitė, Kol egzistuos pasaulis – kompozitorius Vytautas Barkauskas švenčia jubiliejų, 7 meno dienos, 2006 03 31

Aukšto profesinio ir meninio lygio kamerinės muzikos koncertą balandžio 30 d. taip pat Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje surengė smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir pianistė Indrė Baikštytė, vieno kūrinio (B. Martinu Sonata fleitai, smuikui ir fortepijonui) atlikimui pakvietusios Albertą Stupaką, nuo 2004 m. gyvenantį Suomijoje, grojantį „Oulu Sinfonia“ orkestre. (...) Pasak pianistės LMTA docentės Melitos Diamandidi, žavėjo aukštas profesinis visų kūrinių atlikimo lygis, dėmesys štrichams, nuotaikoms, plati garsinė amplitudė, puikus ansambliškumas. Ypatingą įspūdį paliko pirmoje koncerto dalyje preciziškai tiksliai, subtiliai, žaviai nuskambėjusi F. Schuberto Sonata ir meistriška visais aspektais sudėtingos M. Ravelio Sonatos traktuotė.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Instrumentinės muzikos vakarai, Baigėsi muzikos festivalis „Sugrįžimai“, 7 meno dienos, 2009 05 15, Nr. 19

Solistė Rūta Lipinaitytė yra žinoma kaip netradicinio repertuaro smuikui specialistė, tad jos interpretcija pasižymėjo gilia autentika (Miklos Rozsa koncertas smuikui). Labai autentiškai skambėjo tiek įvairūs ritminiai ir metriniai muzikos aspektai, tiek ir į orkestrinę paletę įsiliejusi solinė partija. Atlikimas paliko rimtos dvikovos tarp stiprių partnerių įspūdį - tarsi solistė ir orkestras stengtųsi įveikti vienas entuziazmu ir intensyvumu.

Peter Zacher, Dresdner Neueste Nachrichten, 03 01 2011, Drezdenas

R. Lipinaitytė kūrinį (Miklos Rozsa koncertą smuikui) atliko labai natūraliu stiliumi, pasitelkusi temperamentingą skambesį ir lyrišką subtilumą, tiesiog perteikdama gražią muziką. Aistringai nuskambejo kadencija, atlikta su pasididžiavimo vertu techniškumu.

Franz Zamazal, www.nachrichten.at 13 01 2011, Lincas

Tonaliame, techniniu požiūriu gerai sukomponuotame Miklos Rozsa koncerte smuikui su orkestru kai kada galima pasigesti tikro genijaus prisilietimo. Nepaisant to, fantastiškas Rūtos Lipinaitytės smuiko menas laidavo atlikimo sėkmę, kompensuodamas tam tikrą prasminę kūrinio monotoniją.

Volksblatt, Fridolin Dallinger, Neues, 13 01 2011, Lincas

Buvo didelis malonumas klausytis jos smuiko griežimo (E.Ysaye sonatos smuikui solo). Jos smuiko garsas buvo turtingas, gilus ir ryškus, ji be pastangų pademonstravo gausų techninių priemonių arsenalą, perteikė puikią frazuotę ir užvaldantį nuoširdumą. Ypatingai sudėtinga A.Schnittke's pirmoji sonata smuikui ir fortepijonui buvo atlikta giliai suvokus kūrinio esmę. Rūta Lipinaitytė tapo pagrindiniu festivalio atradimu.

Tamara Unanova, Žinios kasdien, 24 11 2006, Talinas