Kęstutis Grybauskas, LMTA profesorius bei žymus fortepijono bei fortepijoninio ansamblio pedagogas, subūrė ne taip dažnai pasaulinio muzikavimo praktikoje sutinkamą keturių pianistų ansamblį. Drauge su žmona Liuda Grybauskiene prieš pusę šimtmečio sukūręs pirmąjį Lietuvoje koncertuojantį fortepijoninį duetą, profesorius įtvirtino fortepijoninio ansamblio žanrą mūsų šalies muzikinėje kultūroje.
Vienas žaviausių ir patraukliausių ansamblio muzikavimo bruožų yra gebėjimas derinti muzikavimo bendramintiškumą su ryškiom kiekvieno dalyvio individualiom artistinėm savybėm. Kaip tik tuo ir pasižymi unikalus Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas. Drauge su profesoriumi muzikuoja: Vilma Rindzevičiūtė, Giedrė Gabnytė, Vida Badaitienė, kurios perimdamos maestro sukauptą patirtį, pačios tapo puikiomis fortepijoninio ansamblio specialistėmis, tarptautinių fortepijoninių ansamblių konkursų laureatėmis.
Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Ansamblis surengė apie 200 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, koncertavo Guildhall School of Music and Drama Londone, F. Liszto muzikos akademijoje Budapešte, R. Vagnerio ir Ave Sol salėse Rygoje, Graco menų universitete, Mančesterio Karališkojo šiaurės muzikos koledžo Hadeno Freemano salėje, o taip pat Belgijoje, Italijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Pianistų kvartetas dalyvavo festivalyje „XXV Klaipėdos muzikos pavasaris“ (2000), E. Griego – M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje Kaune  (2001), Šv. Kristupo vasaros festivalyje (2001), VIII Pažaislio muzikos festivalyje (2003), V ir VI tarptautiniuose fortepijoninių duetų festivaliuose „Šiauliai” 2003, 2005, Šiaurės Lietuvos muzikos festivalyje „ Biržai” 2004, II tarptautiniame Tytuvėnų vasaros festivalyje ( 2005), Donzdorfo kamerinės muzikos festivalyje Vokietijoje (2005),  koncertų cikluose „Netradicinių ansamblių fantazija ir žavesys“ Vilniaus rotušėje,  renginyje „Didysis muzikų paradas” (1998, 2000, 2004) Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.                     
Pianistų kvartetas padarė fondinius įrašus Lietuvos valstybiniam radijui ir televizijai. Ansamblio koncertai sulaukė puikaus atgarsio ir pripažinimo Anglijoje, Austrijoje, Belgijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

Kęstutis Grybauskas gimė 1932 m. gegužės 30 d. Kaune. Jo pirmoji muzikos mokytoja buvo mama Eugenija Grybauskienė, studijavusi fortepijoną Maskvos konservatorijoje. Vaikystėje ir jaunystėje muzikos mokė puikūs fortepijono pedagogai – Aldona Dvarionienė, E. Herbek – Hansen, Marija Alšlebėnaitė. 1956 baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. Stasio Vainiūno fortepijono klasę. 1956 – 1960 dirbo koncertmeisteriu Lietuvos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre. 1960 pradėjo pedagoginę veiklą Vilniaus J. Tallat – Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1962 – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje ( LMTA ). 1973 – 1987 dirbo fortepijono katedros vedėju, 1983 jam suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. 1983 – 1994 dirbo prorektoriumi studijų reikalams. 1997 – 2005 vadovavo fortepijono katedrai LMTA Kauno fakultete. Nuo 1998 metų penkeriems metams buvo išrinktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senato pirmininku. Prof. Kęstutis Grybauskas yra Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos narys. Nuo 1991 metų yra Lietuvos fortepijono pedagogų asociacijos (Lietuvos EPTA) prezidentas ir Europos fortepijono pedagogų asociacijos viceprezidentas.
1961 drauge su žmona Liuda Grybauskiene sukūrė fortepijoninį duetą. Surengė virš 500 koncertų Lietuvoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Estijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje. Liudos ir Kęstučio Grybauskų fortepijoninis duetas koncetavo su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais, diriguojant Juozui Domarkui, Sauliui Sondeckiui, Eri Klass, Jonui Aleksai, Margaritai Dvarionaitei, Gintarui Rinkevičiui.
1991 metais Kęstutis Grybauskas įkūrė pianistų trio ir kvartetą.
Kęstutis Grybauskas yra daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių vienam ir dviem fortepijonams keturioms, šešioms ir aštuonioms rankoms pirmasis atlikėjas. Išleido 5 plokšteles, retrospektyvinį Liudos ir Kęstučio Grybauskų fortepijoninio dueto kompaktinį diską, 2006 metais įrašė kompaktinę plokštelę „Piano duo – piano trio“, kurioje įtraukti kūriniai fortepijonui šešioms rankoms. Padarė fondinius įrašus Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai.
Profesoriaus Kęstučio Grybausko fortepijono, fortepijoninio ansamblio, koncertmeisterio klasę baigė virš 100 studentų. Tarp jų įžymūs Lietuvos ir užsienio pedagogai, atlikėjai, tarptautinių konkursų bei Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatai. K. Grybauskas pastoviai veda fortepijono ir fortepijoninio ansamblio meistriškumo kursus Lietuvoje ir užsienyje.
1982 metais K. Grybausko iniciatyva Lietuvoje buvo įkurtas kasmetinis pianistų – pedagogų seminaras – praktikumas, pamečiui vykstantis jau 25 – erius metus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. 1997 metais inicijavo naują Lietuvoje tarptautinį fortepijoninių duetų konkursą, kuris kas dveji metai organizuojamas Kaune. 2004 šis konkursas priimtas į tarptautinę Europos muzikos konkursų asociaciją EMCY. K. Grybauskas yra daugelio tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje žiuri pirmininkas ir narys.
Prof. K. Grybauskas yra paskelbęs visą eilę mokslinių – metodinių straipsnių, publikavo autorinę 3 spaudos lankų knygą, sudarė, redagavo ir publikavo tris metodinių straipsnių rinkinius, dalyvavo daugelyje mokslinių – metodinių konferencijų, redagavo ir publikavo visą eilę šių konferencijų tezių leidinių. Publikavo du rinkinius savo paties transkripcijų fortepijoniniams ansambliams, sudarė, redagavo ir publikavo 12 lietuvių kompozitorių kūrinių rinkinių fortepijonui solo ir fortepijoniniam ansambliui. 2005 – 2006 metais parengė spaudai tris naujus savo paties transkripcijų vienam ir dviem fortepijonams šešioms ir aštuonioms rankoms rinkinius.
2006 Kęstutis Grybauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Vilma Rindzevičiūtė 1999 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (prof. K. Grybausko fortepijono ir fortepijoninio ansamblio kl.) ir įgijo muzikos magistro laipsnį. V. Rindzevičiūtė yra tarptautinių fortepijoninių ansamblių konkursų Lietuvoje (1997), Anglijoje (1998) ir Belgijoje (1999) laureatė. Pianistė koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Sauliui Sondeckiui, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojant Gintarui Rinkevičiui. Pirmą kartą Lietuvoje atliko S. Jadassohn ir F.J. Fetis sekstetus fortepijoniniam duetui ir styginių kvartetui su M. K. Čiurlionio ir Kauno styginiais kvartetais.
1997 V. Rindzevičiūtė subūrė trio „Grazioso“ (sopranas, fleita, fortepijonas). Su šiuo ansambliu koncertuoja Lietuvoje, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, surengė koncertus Danijoje. Festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ 2007 atliko G. Kuprevičiaus kūrinio „Echo –Aidas“ sopranui, fleitai ir fortepijonui pasaulinę premjerą.
Nuo 1999 dėsto fortepijoninį ansamblį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir fortepijoną Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje. V. Rindzevičiūtės fortepijoninio ansamblio klasės studentai sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, laimėdami laureatų vardus. 2005 vedė fortepijoninių duetų meistriškumo kursus Štutgarto aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje.
2006 išleido dvi kompaktines plokšteles - „Piano duo – piano trio“, kurioje įrašyti kūriniai fortepijonui keturioms ir šešioms rankoms ir „Trio Grazioso“, kurioje įrašyti XVIII – XIX a. kūriniai sopranui, fleitai ir fortepijonui.

Giedrė Gabnytė Gimė 1974 Vilniuje. 1999 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono (prof. Halinos Radvilaitės kl.) ir kamerinio ansamblio (prof. Audronės Vainiūnaitės kl.) magistrantūrą ir įgijo magistro laipsnį. Pianistė stažavo Hochschule „Mozarteum“ Zalcburge (prof. A. Losonczy).
G. Gabnytė yra tarptautinio pianistų konkurso Romoje laureatė. 2003 laimėjo Grand Prix tarptautiniame fortepijoninių ansamblių konkurse - festivalyje „Muzika be sienų“ Druskininkuose. 2005 dalyvavo XV tarptautinių konkursų laureatų festivalyje Lenkijoje. Tais pačiais metais festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ drauge su M. K. Čiurlionio kvartetu atliko Jurgio Juozapaičio kūrinį „Pavasario varpai“ fortepijoniniam duetui ir styginių kvartetui. 2006 tapo V-ojo Kauno tarptautinio fortepijoninių duetų konkurso laureate, laimėjo premiją už geriausią Giedriaus Kuprevičiaus Koncerto dviems fortepijonams su orkestru atlikimą. Pianistė grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Kauno simfoniniu orkestrais, koncertavo Lenkijoje, Suomijoje, Austrijoje.  Šiuo metu dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Vida Badaitienė gimė 1979. 2005 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono (prof. K. Grybausko kl.) magistrantūrą ir įgijo magistro laipsnį. 2004 pianistė tobulinosi prof. Hans-Peter Stenzl (Vokietija) fortepijoninių duetų meistriškumo kursuose. 2002 laimėjo Grand Prix tarptautiniame konkurse – festivalyje „Muzika be sienų“ Druskininkuose, tapo Kauno tarptautinių fortepijoninių duetų konkursų laureate (2002, 2004).
Šiuo metu dirba pedagoge Nemenčinės muzikos mokykloje.

Tą vakarą girdėjome unikalų ir nepriekaištingą ansamblį. Neforsuotos emocijos, muzikaliai išryškintos melodinės linijos. Idiliškos scenelės buvo kuriamos tai viršutiniame registre, tai skoningai išnirdavo pobalsiuose. Ne tik retiems koncertų lankytojams, bet ir muzikams buvo įdomu susipažinti su autoriais, kuriuos težinome iš enciklopedijų puslapių.

Rita Aleknaitė – Bieliauskienė, Literatūra ir menas, 1998 12 12

…Publika su didžiausiomis ovacijomis sutiko pianistų kvarteto pasirodymą. Skambančia muzika gyveno ne tik patys atlikėjai, bet ir klausytojai. Atlikėjams netrūko nei romantiško polėkio, nei tikrojo artistiškumo, įsijaučiant į kiekvieno kūrinio charakterį. Ansamblis tiesiog spinduliavo temperamentingumu, interpretacine drąsa ir muzikos fantazija.

Loreta Žulkuvienė, „Muzikos barai“, 1999 12, Nr.12

Įsivaizduokime juodų ir baltų klavišų orkestrą, kuriam vadovauja aštuonios rankos, keturiasdešimt pirštų. Žavi pianistų virtuoziškumas, kai laisvai besikeičiančiais rankų judesiais kuriami raiškiai pulsuojantys muzikos vaizdai.

Ievina Liepina, „Neatkariga“, 2000 04 17, Nr. 91

Pasaulio pianistų kongreso dalyvių pasirodymus Budapešte karūnavo nepakartojamas Lietuvos pianistų kvartetas, kurio muzikavimo grakštumas, sinchroniškumas ir frazavimo plastika harmoningai jungėsi su artistišku atlikėjų tarpusavio bendravimu.

Malcom Troup, Piano Journal Nr. 63, London, 2000

Pianistų kvartetas žavėjo klausytojus sensacinga grojimo maniera, susidedančia iš nuostabios garso skaidrumo ir šilumos sintezės bei kerinčių spalvų paletės.

Christina Schubert, NWZ – GP, Donzdorf, 2005 12 14