Tarp Lietuvos atlikėjų Petras Geniušas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su Lietuvos simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais ir solistais, dirigentais kurių tarpe M. Rostropovičius, J.Menuchinas, R.Katilius, A. Kniazevas, D.Geringas, V.Noreika, V.Čekasinas. Tačiau klasikinio pianisto amplua Petrui Geniušui per maža: neretai jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Įgimtas žingeidumas skatina jį neapsiriboti vien klasikinio pianisto patirtimi ir veikla, nenuilstamai plečiant savo muzikinį akiratį – nuo anglų virginalistų ir įvairių pasaulio tautų folkloro iki avangardinės muzikos, džiazo ir elektronikos. Grįžtamuoju ryšiu visi šie interesai praturtina ir Petro Geniušo klasikinio muzikavimo praktiką. Šalia išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui, tai, matyt, yra viena vertingiausių šio pianisto savybių.
Petras Geniušas gimė muzikų šeimoje Vilniuje. Studijavo pas prof. Jurgį Karnavičių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau pas prof. Verą Gornostajevą Maskvos konservatorijoje. Pelnęs keletą aukščiausių apdovanojimų prestižiniuose pianistų konkursuose (tarp jų: II premiją Pilaro Bayona’os pianistų konkurse Saragosoje 1989; I premiją Y.C.A.A. Tarptautiniame pianistų konkurse Oberline ir III premiją A.M.S.A. Pasauliniame pianistų konkurse Sinsinatyje 1991; I premiją Palm Byčo Tarptautiniame kviestinių pianistų konkurse 1992), jis įsitvirtino kaip vienas talentingiausių ir brandžiausių savo kartos pianistų. Šalia nuolatinės koncertinės veiklos Lietuvoje, Petras Geniušas pelnė tarptautinį pripažinimą savo pasirodymais virš dvidešimtyje šalių ir garsiausiose pasaulio koncertų salėse – Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje, Linkolno centro „Alice Tully“ ir „Avery Fisher“ salėse Niujorke, Tokijo „Geijitsu Geikijo“ ir Vienos „Musikverein“.
Dalintis savo sukaupta patirtimi ir interesais Petrui Geniušui padeda nuolatinis sąlytis su jaunais pianistais. Jis garsėja kaip reiklus ir įkvepiantis dėstytojas, vesdamas meistriškumo kursus Vilniuje, Tokijuje ir Osakoje, Londono Karališkojoje muzikos akademijoje (1996-1998 m.), Švedijos-Lietuvos meistriškumo kursuose „Academia Baltica“, 1992-1998 m. dėstydamas „Yamaha“ meistriškumo kursuose Tokijuje. Šiuo metu Petras Geniušas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.
Jo diskografijoje – keletas puikiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų. 2004 m. pasirodė Monikos Juozapavičiūtės režisuotas dokumeninis filmas „Improvizacija. Tema: Petras Geniušas“, kuriame pianistas pristatomas ne kaip frakuotas koncertų salių „liūtas“, bet savo kasdienėje aplinkoje Vilniuje, Maskvoje ir Londone su šeima, draugais, kolegomis ir mokiniais.
Už plačią koncertinę ir kūrybinę veiklą, Petras Geniušas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline meno ir kultūros premija (1992) ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) premija (2004).
Dal vento violončelei ir fortepijonui (1999)
Preliudas VL 260
Preliudas VL 294
Preliudas VL 295
Preliudas VL 187
Dvi pjesės viena tema / Two Pieces on a Theme
Preliudas VL 270
Preliudas VL 269
Preliudas VL 256
Preliudas VL 304
Preliudas (VL 199) op. 11 Nr. 2
Jūra / The Sea, Cycle of Small Landscapes
Fuga b-moll
Sonata
Ištariu žodį - lūpos ledėja / Pronounce word – lips turn into ice…
Perpetum mobile
Rhythmus – arhythmus
Septynios Stasio miniatiūros / Seven miniatures by Stasys
Madrigale strumentale
"Šėšėliai", violončelei, trombonui ir preparuotam fortepijonui
Call - Light (2000)
Alzheimer Sonata
Trio
Reminiscences. Quasi una sonata violončelei ir fortepijonui (1999)
Gerai temperuotas klavyras (rinktiniai) / The Well-tempered Clavier, BWV 846-69; BWV 870-93 (selected)
Partita B-dur / Partita in B flat Major, BWV 825
"Itališkas koncertas" / Italienisches Konzert F-dur / Italian Concerto , BWV 971
Sonata op.26
„Penkiolika vengrų valstiečių dainų“ / 15 Hungarian Peasant Songs
Sonata Es-dur / in E flat Major, Op.7 No.4
Sonata D-dur / in D Major, Op. 10 No.3
Sonata d-moll / in D Minor, Op.31 No.2, Tempest
Sonata Es-dur / in E flat Major, op.81a No.26, Das Lebewohl, Abwesenheit und Wiedersehn
Sonata cis-moll, op. 27
Sonata A-dur / in A Major, op.101 No.28
Sonata E-dur / in E Major Op.109, No.30
Sonata f-moll, op. 57
„Elizai“
Bagatelės op. 126
Piano Sonata Op. 1
Six encores
Pavan the tennthe Mr. W. Peter
Pavan The earle of Salisbury
Pavan in G
Galliard in G
Coronto
"The galliard to the tennthe pavan"
The carmans whistle
Sonata C-dur / in C Major Op. 1, No. 1
Sonata f-moll / in F Minor Op. 5, No. 3
Piano Pieces Op. 119
Etiudai / Etudes: No. 1, 2, 3, 4 , 7, 8, 9, 10, 12 Op.10
Etiudai / Etudes No.14, 21, 22 Op.25
Noktiurnai B-dur op.32, B-dur op. 62 Nr.1 / Nocturnes: in B major op.32, In B major Op.62 No.1
Rinktinės mazurkos / Selected Mazurkas
Scherzo b-moll / Scherzo in B Minor No.1 op.20
Polonezas cis-moll / Polonaise in C sharp Minor op.26 No.1
Polonezas fis-moll / Polonaise in F sharp Minor Op.44
"Polonezas-Fantazija" / Polonaise-Fantasie op.61
Baladė g-moll / Ballade: in G Minor No.1 Op.23
Baladė As-dur / Ballade in A flat Major No.3 Op.47
Ekspromtas As-dur / Impromptu in A flat Major Op.19
Sonata F-dur / in F Major op. 26
Šeši Preliudai / Six Preludes
„Atspindžiai" / Images (2)
Siuita „Fortepijonui" / Suite Pour le piano
Etiudai / Etudes: Pour les Cinq doigts, Pour les notes repetees, Pour les accords
Serenata Andaluza, 1899
Waltz from Faust
„Oriental“ („Rytietiškas šokis“) c-moll, Nr. 2 iš ciklo „Ispaniški šokiai“, op. 37
„Andaluza“ („Andalūzietiškas šokis“) e-moll, Nr. 5 iš ciklo „Ispaniški šokiai“, op. 37
Preliudas iš „Holbergo siuitos“, op. 40
„Fantastinis maršas“
Koncertiniai etiudai Des-dur ir f-moll / 2 etudes from Trois etudes de concert: in D flat Major, in F Minor, S 144, R 5
„Transcendentiniai etiudai" / Etudes d’execution transcendante (Transcendental Studies) S 139, R 2b: No.2 in a; No. 8 Wilde Jagd; No. 10 in f; No. 12 Chasse-neige
Pastoralė iš „Klajonių Metų" (Šveicarija) / Pastorale from Annees de Pelerinage premiere annee, Suisse, S 160, R 10a
Prie šaltinėlio iš Klajonių Metų (Šveicarija) / Au bord d’une source from Annees de Pelerinage (Siuisse)
„Vengrų Rapsodijos" / Hungarian Rhapsodies S 244, R 106: No.10 Preludio E, No. 15 Rakoczy March
Baladė b-moll / Ballade in B flat minor No.2, S 171, R 16
Rinktinės pjesės iš "20 Žvilgsnių į Kūdikėlį Jėzų" / Selected from Vingt Regards sur L’Enfant Jesus
Rinktiniai Preliudai / Preludes 1929 (selected)
„Dainos ir šokiai“ / Cansione y dansa No. 1, 6
Variacijos G-dur / Variations in G Major KV 455
Variacijos F-dur / Variations in F Major KV398
Sonata Es-dur / in E flat Major KV282
Sonata a-moll / in A Minor KV 310
Sonata B-dur / in B flat Major KV 570
„Alinai“
Sonatos / Sonatas No. 1, 7
Satanic Apparition No. 4 Op. 4
"Sarkazmai" / Sarcasms Op. 17
„Наваждение“ („Haliucinacija“) Nr. 4 iš ciklo „Keturios pjesės“ op. 4
Rinktiniai preliudai / Selected Preludes Op.23 and 32
Rinktiniai "Etiudai-Paveikslai" / Selected Etudes-Tableaux Op.33 and 39
Sonata B-dur / No.2 in B flat Minor op.36
"Variacijos Corelli tema" / Variations on the theme Corelli Op.42
Polka
Keturios sonatos / Four sonatas
Sonata B-dur / in B Major Op. 147
Sonata c-moll / in c Minor op. posth. 1828
"Fantazija Klajūno tema" C-dur / Phantasie Wanderer in C Major Op.15
Rinktiniai Ekspromtai / Selected Impromtus Op.90, 142
Trys Pjesės fortepijonui / Three Pieces for Piano D 946
Sonata fis-moll / in F sharp Minor op.11
"Fantastinės pjesės" / Phantasiestücke Op. 12
Fantazija C-dur / Phantasie in C Major Op.17
Jumoreska / Humoreske Op.20
Noveletė fis-moll / Novellette in F sharp Minor Op. 21 No.8
"Albumo lapeliai" / Bunte Blatter Op.99
Sonata fis-moll / No.3 in F sharp Minor Op.23
Sonata No.9 Op.68
Etiudai / Etudes Op. 42
Rain Tree Sketch
Litany
Piano sonata No. 2
„Alma Brasileira“ („Braziliška siela“) Nr. 5 iš ciklo „Chôros“
Isoldes Liebestod
Pavan the tennthe Mr. W. Peter / Dešimtoji pavana "Mr. W. Peter"
Pavan The earle of Salisbury / Pavana "Solsberio grafas"
Pavan in G
Galliard in G
Coronto
The galliard to the tennthe pavan / "Galiarda dešimtajai pavanai"
The carmans whistle / "Vežėjo švilpukas"
"Trečioji šokių knyga" / Pleiades Dances book III
Sonata g-moll / in G Minor op.54 No.1
„Šventasis pavasaris“ (baleto muzikos transkripcija dviem fortepijonams)
„Century Rolls“ for Piano and Symphony Orchestra
Koncertas g-moll, BWV 1058
Koncertas B-dur, Op. 19, Nr. 2
Koncertas Nr. 1 e-moll op. 11
Koncertas a-moll
Koncertas Nr. 9 Es-dur KV 271
Koncertas Nr. 20 d-moll KV 466
Koncertas Nr. 22 Es-dur, KV 482
Koncertas Nr. 26 D-dur, KV 537
Koncertas Nr. 1 Des-dur Op.10
Koncertas Nr. 2 g-moll, Op.16
Koncertas Nr. 3 C-dur Op.26
Koncertas Nr. 2 D-dur
Koncertas Nr. 1
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 6
Koncertas a-moll Op.54
Fortepijoninis kvintetas g-moll, op.57
Sonata smuikui ir fortepijonui a-moll Op. 23, Nr. 4
Sonata smuikui ir fortepijonui F-dur / in F Major Op. 5, No. 1
Sonata smuikui ir fortepijonui a-moll / in A Minor Op. 69, No. 3
Sonata smuikui ir fortepijonui C-dur / in C Major Op. 102, No. 1
Šešios variacijos fleitai ir fortepijonui / Six Variations Themes for flute and piano Op. 105
Trio klarnetui, violončelei ir fortepijonui / Trio for clarinet, cello and piano No. 4 in B flat major, Op. 11 (“Gassenhauertrio”)
Sonata violončelei ir fortepijonui Nr. 4
Sonata e-moll / Nr. 1 in E Minor Op. 38
Sonata G-dur Op. 78, Nr. 1
Sonata F-dur / in F major Op. 99, No. 2
Sonata A-dur Op. 100, Nr. 2
Sonata klarnetui ir fortepijonui Es-dur, Op. 120 Nr. 2
Trio klarnetui, violončelei ir fortepijonui a-moll Op. 114
Contrasts klarnetui, smuikui ir fortepijonui
Sonata smuikui ir fortepijonui A-dur (1886)
Sonata smuikui ir fortepijonui E-dur
Sonata
"Variacijos Rossini tema" / Variations on the theme by Rossini / Variace na thema Rossiniho, 1942
Trio d-moll Op. 49
„Scaramouche“ for clarinet and piano
„Quatre Visages“ for viola and piano
Sonata B-dur / in B flat Major KV 378
Fratres
„La Grand Tango“ for viola and piano
Fantazija
Trio B-dur op. 99
Sonata d-moll Op. 121
Kvintetas fortepijonui, dviem smuikams, altui ir violončelei / Quintet for piano, 2 violines, viola and cello
Märchenerzählungen“ klarnetui, smuikui ir fortepijonui
Trys romansai klarnetui ir fortepijonui / Three romances for clarinet and piano
Kamerinės muzikos koncertas
ROBERT SCHUMANN
„Trys fantastinės pjesės“ klarnetui ir fortepijonui op. 73;
„Märchenerzählungen“ klarnetui, altui ir fortepijonui op. 132;
PAUL JUON
Sonata altui ir fortepijonui;
MAX BRUCH
Trys pjesės klarnetui, altui ir fortepijonui op. 83;
PAUL JUON
Trys miniatiūros klarnetui, altui ir fortepijonui op. 18 Nr. 3
JONĖ KALIŪNAITĖ (altas, Vokietija)
ALGIRDAS BUDRYS (klarnetas)
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
ANATOLIJUS ŠENDEROVAS
„Dovydo giesmė“ violončelei ir styginių kvartetui
WOLFGANG AMADEUS MOZART
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 20,
d-moll, KV 466
HENRYK WIENIAWSKI
Variacijos originalia tema smuikui ir kameriniam orkestrui, op. 15
DMITRIJ ŠOSTAKOVIČ
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, c-moll, op. 35LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas Sergej Krylov
Solistai:
DAVID GERINGAS (violončelė, Vokietija)
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
EVELINA PUZAITĖ (fortepijonas)
DIANA GALVYDYTĖ (smuikas)
Dalyvauja VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Fryderyko Chopino 200-osioms gimimo metinėms
IGOR STRAVINSKY
„Šventasis pavasaris“ (baleto muzikos transkripcija dviem fortepijonams)
Pertrauka
FRYDERYK CHOPIN
24 etiudai fortepijonui, op. 10 ir op. 25
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
LUKAS GENIUŠAS (fortepijonas)
SIMFONINIS KONCERTAS „Didžiųjų švenčių Post Scriptum“
W. A. Mozart
Koncertas fortepijonui Nr. 20 d-moll, K 466
S. Prokofiev
Koncertas fortepijonui Nr. 1, op. 6
P. Tchaikovsky
Simfonija Nr. 4 f-moll, op. 36
PETRAS GENIUŠAS, fortepijonas
Dirigentas JULIUS GENIUŠAS
Sergei Rachmaninov (1873-1943)
Sonata violončelei ir fortepijonui g-moll, op.19
I. Lento - Allegro moderato
II. Allegro scherzando
III. Andante
IV. Allegro mosso
Manuel de Falla (1876-1946)
Ispaniška siuita
Astor Piazzolla (1921-1992)
Le Grand tango
CHRISTOPHOR MIROSHNIKOV (violončelė, Graikija)
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
“Šimtmečio atspindžiai“
STASYS VAINIŪNAS “Sutartinė” op. 35 simfoniniam orkestrui (1968)
EDUARDAS BALSYS “Jūros atspindžiai” styginių orkestrui (1981)
OSVALDAS BALAKAUSKAS “Tetra” simfoniniam orkestrui (2007)
***
JOHN ADAMS “Century Rolls” fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (1996)
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Meno vadovas ir vyr. dirigentas - Juozas Domarkas
Solistas - Petras Geniušas (fortepijonas)
Ludvig van Beethoven (1770-1827)
Sonata Nr. 7 D-dur op. 10/3
Alexander Scriabin (1872-1915)
Sonata Nr. 3 fis-moll op. 23
George Gershwin (1898-1937)
Žydroji rapsodija („Bliuzo stiliaus rapsodija")
Virtuozo skrydis
Ludwig van Beethoven Sonata D-dur, op. 10 Nr.3
Aleksandr Skriabin Sonata Nr. 3 fis-moll
George Gerswhin Rhapsody in Blue
Prisipažinimas George'ui Gershwinui
Džiazo operos Porgy and Bess koncertinis atlikimas
Simfoninis paveikslas Amerikietis Paryžiuje
Summertime
Swanee
Žydroji rapsodija
Tiffany Jackson (sopranas, JAV)
Keneth Overton (bosas, JAV)
Asmik Grigorian (sopranas)
Petras Geniušas (fortepijonas)
Kauno valstybinis choras
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Gintaras Rinkevičius (dirigentas)
ISCM Pasaulio muzikos dienos | GAIDA 2008
YUASA JOJI (ISCM / Japonija) „Cosmos Haptic V“ simfoniniam orkestrui
GYÖRGY LIGETI / VYTAUTAS V. JURGUTIS „Atmosphères“
OSCAR CARMONA (ISCM / Čilė) „En dehors II“ simfoniniam orkestrui
JOHN ADAMS „Century Rolls“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS, Solistas PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas). Dirigentas JUOZAS DOMARKAS
WOJCIECH KILAR „Orawa“
ZÓLTAN KODÁLY „Galantos šokiai“
GEORGE GERSHWIN „Žydroji rapsodija“ fortepijonui ir orkestrui
dirigentas Dainius Pavilionis
Programa „Prisipažinimai fortepijonui“ (20 mėgstamiausių Petro Geniušo bisų):
SERGEJ RACHMANINOV Preliudas cis-moll, Nr. 2, op. 3
JOHANN SEBASTIAN BACH Preliudas ir fuga G-dur, Nr. 15, BWV 884 iš „Gerai temperuoto klavyro“ II knygos
ENRIQUE GRANADOS „Oriental“ („Rytietiškas šokis“) c-moll, Nr. 2 iš ciklo „Ispaniški šokiai“, op. 37
ALEMDAR KARAMANOV „Fantastinis maršas“
SERGEJ PROKOFJEV „Наваждение“ („Haliucinacija“) Nr. 4 iš ciklo „Keturios pjesės“ op. 4
HEITOR VILLA-LOBOS „Alma Brasileira“ („Braziliška siela“) Nr. 5 iš ciklo „Chôros“
FRANZ SCHUBERT „Muzikinis momentas“ f-moll, Nr. 3, op. 94 / D780
FRYDERYK CHOPIN Mazurka B-dur, Nr. 1, op. 7
Impromptu As-dur, Nr. 1, op. 29
Etiudas c-moll, Nr. 12, op. 10
ROBERT SCHUMANN „Aufschwung“ („Polėkis“), Nr. 2 iš ciklo „Fantastinės pjesės“, op. 12
FREDERIC MOMPOU „Dainos ir šokiai“ Nr. 6
DOMENICO SCARLATTI Sonata d-moll
ARVO PÄRT „Alinai“
LUDWIG VAN BEETHOVEN „Elizai“
EDVARD GRIEG Preliudas iš „Holbergo siuitos“, op. 40
ENRIQUE GRANADOS „Andaluza“ („Andalūzietiškas šokis“) e-moll, Nr. 5 iš ciklo „Ispaniški šokiai“, op. 37
FREDERIC MOMPOU „Dainos ir šokiai“ Nr. 1
CLAUDE DEBUSSY „Fejerverkai“ Nr. 12 iš ciklo „Preliudai“, II tomas, L 123
SERGEJ RACHMANINOV Preliudas B-dur, Nr. 2, op. 23
L.van Beethoven Sonata d-moll Op.31 Nr.2, Tempest
B.Bartok „Penkiolika vengrų valstiečių dainų“
R.Schumannc Fantazija C-dur Op.17
L.Berio Waserklavier, Erdenklavier, Luftklavier, Feuerklavier, Wasserklavier
J.Brahms Sonata in C major Op.1, No.1Pertrauka
M.Clementi Sonata in F sharp Minor op. 26
S.Prokofiev Sarcasms Op.17
Wagner-Liszt Isoldes Liebestod
F.Liszt Csardas obstinee, Pastorale, Au bord d’une source from Annees de Pelerinage (Siuisse), Hungarian Rhapsody No.10
1998 metų lapkritį nuskambėjus Aleksandro Skriabino “Promethee, le Poeme du Feu”, atliktos su Amerikos Simfoniniu Orkestru Lincolno centro Avery Fisher salėje, “The New York Times” rašė: "Mr. Geniusas played compellingly".
The performance of the Lithuanian pianist Petras Geniusas in the second tour of the contest has become a genuine discovery. The audience was onthrall by his interpretation of F.Schubert’s most complicated Sonata in C minor. The musician has demonstrated not only his resplendent pianism but also his subtle proficiency in profound reflection.
Petras Geniusas’ talent harmoniuosly unites both: the intellect predominant in the Western piano schools, and the individual poetic expressiveness following the best of the Russian piano playing traditions.
Thematic remaking, dotted rhytms, and sonority (in Schumann’s Novellette No 8) had the majestic breathing of high romanticism with amazing culture of sound.
… sensitive caught dialogue with the orchestra. … composer Alfred Schnittke thanked brilliant virtuoso pianist Petras Geniusas, who in his devoted performance effectively emphasized stress and contrasts.
Geniusas perfectly executed the Wagner-Liszt Isoldes Liebestod from Tristan and Isolde. Prokofjev’s dissonant Sarcasms demonstrated his vistuosity.
Mr. Geniusas draws a handsome tone from the piano… Prokofjev’s magnificently malicious Sarcasms (Op.27) were incisively characterised… Group of Liszt pieces allowed impressive displays of technique…
Petras Geniusas began the solo introduction of Rachmaninov’s C minor piano concerto in a broad tempo of stately breadth, taking good advantage of clean, masculine strength of his accomplished hands.
Petras Geniušas tą vakarą skambino paskutinę F. Schuberto Sonatą B-dur…Bijojau nusivilti po Vilniuje girdėto paslaptingosios sonatos atlikimo (manau, kad tai viena praėjusio sezono kulminacijų), bet P. Geniušas vėl pabuvojo toje nedaug kam pasiekiamų viršūnių. Sujaudintai publikai įsisiautėjus skelbiamas bisas – keturi E. Griego norvegų šokiai, kuriuos atliks Petras ir Lukas Geniušai. Šioje muzikoje sūnus išpuoselėtu pianizmu bei artistizmu prilygo tėvui, tad nenuostabu, kad prieš aplodismentų audrą ( būna tokios trumpos, įelektrintos pauzės) pasigirdo ne „bravo” o „ bravissimo”šūksnis. Ir jis išsakė tiesą. Trumpai ir aiškiai.
...Rachmaninovo fortepijoninio Koncerto c-moll solo įžangą Petras Geniušas pradėjo plačiai, laisvai ir didingai, puikiai išnaudodamas vyriškų rankų jėgą.
...harmoningas pianisto ir orkestro dialogas... ...kompozitorius Alfredas Schnittke dėkojo puikiam virtuozui pianistui Petrui Geniušui, kuris nepriekaištingai skambindamas efektingai išryškino visus akcentus ir kontrastus.
... Geniušas tobulai atliko Wagnerio-Liszto Isoldes Liebestod iš Tristano ir Izoldos. Prokofjevo disonansiniai Sarkazmai buvo tikras jo virtuoziškumo įrodymas.
... Petro Geniušo talentas harmoningai sujungia – intelektualumą, vyraujantį Vakarų fortepijono mokyklose, ir savitą poetinį išraiškingumą, būdingą geriausioms rusų fortepijono mokyklos tradicijoms.
Interpretuoti gerai žinomą muziką – nelengva užduotis pianistui, taip pat ir klausytojui, linkusiam nejučiomis į patirtį įsileisti lyginimo momentą, anksčiau girdėtus įsimintinus kitų atlikėjų sukurtus vaizdinius. Tačiau, kaip ne kartą teko įsitikinti, P. Geniušas paprastai įžengia į sceną ne kartoti, bet pasidalyti savaip išgyventa atliekamos muzikos įvairove, tuo metu iškylančia į jo kūrybinio akiračio viršukalnes. Tad ir šiame rečitalyje pateiktos programos negožė kokio nors savitikslio perfekcionizmo siekiai – atsivėrė seniai laiko patikrintos akademinės muzikos linija, apšviesta patraukliomis kūrybinio proceso spalvomis. P. Geniušo atliekamos J.S. Bacho Partitos B-dur interpretaciją galėtume pavadinti romantiška, tačiau romantinė pianisto pasaulėjauta čia išsiskleidė ne tradiciniu reljefišku ir kartais pretenzingai perspaustu jausminiu bangavimu, bet tiesiog subtilios kalbėsenos siekiu. O šis lėmė trapių akcentų ažūro grožį (net retsykiais pakylantį virš įprastos fortepijoninės prigimties), tarpstantį bėgančiose melodinėse slinktyse ir ypač plastiškai atsivėrusį paskutinėje dalyje – žigoje. Klausantis L. van Beethoveno Sonatos d-moll, nustebino savitai pianisto sukurta svorio centrų dramaturgija, didžiausios psichologinės įkrovos bei dvasinės pilnatvės pasiekusi II dalyje Adagio. Tokia pianisto meninė nuostata turbūt skatino ypatingomis reikšmėmis pažymėti ir fortepijono rečitatyvų artikuliaciją, nepabūgstant laisviau traktuoti muzikinio laiko tėkmės proporcijų. Nedažnai turime progos koncertinėje scenoje pasigėrėti B. Bartóko folklorinėmis studijomis, perkeltomis į fortepijoninę muziką, juo labiau vengrų dainomis, svinguojančiomis autentiška dermine, ritmine, tembrine estetika ir neribotu fortepijoninės faktūros spalvingumu. "Penkiolikos vengrų valstiečių dainų" interpretacijai jokiu būdu nepakaktų žėrinčios pianisto technikos ir vien ambicijos įveikti šį originalų dainų ciklą. Kiekvieną iš 15 miniatiūrų, išmargintų ritminių kirčių kaita, pobalsių replikomis, harmoninės koloristikos detalėmis, pianistui teko "pažadinti" surandant vis kitokias artikuliacijos priegaides, vis kitokį charakteringą raiškos priemonių kompleksą, idant ciklas tvinksėtų gyvybinga energija, veržlumu ar iš detalių komponuojamu visumos polėkiu. Šiuo atveju meninio vaizdinio pilnatvei rastis padėjo ir akivaizdūs P. Geniušo improvizaciniai įgūdžiai – kaip gebėjimas, dvasinė pastanga įskelti kūrybinio proceso ugnį iš menkiausio muzikinio motyvo. Improvizacinė patirtis, jos erdvėje plazdantis impulsyvumo, spontaniškumo matmuo pianistui turbūt pravertė ir R. Schumanno kūrybos interpretacijai, persmelkusiai jau keletą jo rečitalių. Tam, kad susitapatintum su šio autoriaus fantazijos (o ir konkrečiai – "Fantazijos" C-dur) laisve, kad galėtum aprėpti emocinį jo partitūrų maksimalizmą, daugiažodės versmės apimtis, nepakanka tradicinės romantinės retorikos. Tai suvokdamas P. Geniušas drąsiai pasitelkė individualios jausenos ir vaizduotės jam padiktuotą sampratą. Plastiškai struktūruodamas šį monumentalų trijų dalių ciklą, pratrūkstantį daugiabriaunėmis intonacijomis – nuo oracijų ar ekstazės patoso iki intymios išpažinties, pianistas prisodrino jį improvizacinio gaivališkumo, autentiškos energijos, suteikusios kūriniui natūralios, gaivios jaunatviškos tėkmės. Bemaž tokios, kokia buvo palytėti ir keli po koncerto nuskambėję bisai.
(...) Tokia kiek pritemdyta teatrinė aplinka labai tiktų P.Geniušo asmenybės žavesio diktuojamai koncertinei atmosferai - sudarytų tinkamą foną jo įgimtai inteligencijai, galantiškumui ir pakylėtam, „suklasintam” romantizmui, kurį liudija tiek įvaldytas šio stiliaus išraiškos priemonių arsenalas, tiek pati laikysena, artima XIX-XX a. pirmosios pusės geriausioms atlikėjiškoms tradicijoms, išreiškiančioms didžiuosius George'o, Byrono, Eugene'o Delacroix ar Fraeois-Rene de Chateaubriando idealus: tikėjimą, jog artisto įkvėpimas kone prilygsta religinei pranašystei, o meno kūrinys gali perkeisti žmogų.
Pastaruoju metu į pianisto gyvenimą tiesiogiai įsiveržęs džiazas jo atlikimo kokybei suteikė papildomų bruožų, todėl „judančius“ kūrinius jis atlieka nelyginant improvizuodamas, ardydamas neva privalomą interpretacinio raidiškumo luobą. (...) Džiazas – raktas į Osvaldo Balakausko garsojautą, o gruodžio aštuntąją per jubiliejinį kompozitoriaus koncertą „Kalnų sonatos“ fortepijono partiją atlikęs P. Geniušas dar sykį įtikino, kad jis ne veltui yra šio kūrinio „pagrindinės sudėties“ atlikėjas. Koncertą įrėmino du Sergejaus Rachmaninovo preliudai – cis-moll, op. 3 bei B-dur, op. 23. Pirmasis populiarumu nenusileidžia „Elizai“ ar Frederico Chopino etiudui c-moll, op. 10 (dar pianistas atliko jo impromtą As-dur, op. 29). Jau trečias preliudo akordas – bose nuskambėjusi triguba cis tęsėsi taip ilgai, jog iš pat pradžių buvo aišku, kad P. Geniušas šį be galo populiarų kūrinį pateiks su siurprizais, ignoruodamas didingo patoso kabliuką, už kurio užkibdavo daugybė pianistų, ir kurio sentimentali peruzija patį S.Rachmaninovą vesdavo iš proto. (...) „Prisipažinimai fortepijonui“ virto prisipažinimais klausytojui, o šis tiek žodžiais, tiek garsais kalbančiam Petrui Geniušui dažnai lieka neabejingas dėl jo kūrybos ryškiausio bruožo – humaniškumo, žmogiškumo plačiąja prasme.
P. Geniušas, visuomet scenon įžengiantis su tikro menininko aristokrato aura, buvo subtilus dainininko partneris, sau neleidęs užgožti balso jokiu pasažu ar akordu. Kukliai prabilęs fortepijonas netapo fonu, o svariai papildė poetinį tekstą muzikinėmis prasmėmis. Turintis didžiulę kamerinio muzikavimo patirtį, dalyvaujantis ir netradiciniuose projektuose, P. Geniušas visuomet taikliai perteikia kūrinių stilistiką, jautriai papildo partnerius, visą blizgesį ir nežabotą artistinę laisvę palikdamas savo rečitalių scenose. Nuostabu, kad ir elegantiškai bravūriškas, ir lyriškai kuklus P. Geniušas yra neapgaulingai tikras.
„Kristupo klavyrų“ ašimi tapo grand trio – Algirdo Budrio (klarnetas), David Geringo (violončelė) bei Petro Geniušo (fortepijonas) – pasirodymas liepos 16 dieną. Virtuozai atliko Johanneso Brahmso trio op. 114 a-moll, Anatolijaus Šenderovo trio Nr. 2 bei Ludwigo van Beethoveno trio op. 11 B-dur. Įgudusių meistrų rankose pastarasis įgijo nušlifuoto neįkainojamos vertės brangakmenio pavidalą: klasišku santūrumu žavėjo pirmoji dalis, dieviška antroji jaudino D. Geringo ir P. Geniušo duetu, o žėrinčiomis A. Budrio klarneto kaskadomis – finalas. J. Brahmsas nuskambėjo šiltai ir intymiai. Atmosferą smelkė solidumo pojūtis, akivaizdus „sceninio stažo“ padarinys. Populiariosios muzikos srityje koncertus, kuriuose kartu muzikuoja žymiausi solistai, įprasta įvardyti kaip „super grupę“, nes tai visada būna siurprizų kupinas įvykis. Ši klasikinės muzikos super grupė taip pat privertė ištempti ausis, ugningai ir įtaigiai atlikdama A. Šenderovo trio, kurį kompozitorius parašė dar 1984 metais, tačiau, pasak jo, kūrinys ilgą laiką buvo retai atliekamas, nors autorius jį laiko vienu svarbiausių. (...) Virtuozai kūrė intriguojantį užburiančių sąskambių pasaulį, kuriame gelmingus vaizdus keitė greiti ir dramatiški.