Palmira Breivytė-Skripkauskienė gimė 1929 m. liepos 9 d. Panevėžyje.
Pirmoji fortepijono mokytoja buvo Ona Petruškevičienė (baigusi Sankt Peterburgo konservatoriją). Vėliau mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje pas fortepijono mokytojus Aleksandrą Domarką ir Sofiją Petkūnienę. 1948 išvyko laikyti stojamųjų į Vilniaus konservatorijos (dabar muzikos ir teatro akademija) fortepijono klasę. Direktoriaus kompozitoriaus Jono Bendoriaus patarta vietoj fortepijono pasirinko arfos specialybę. Pirmoji arfos mokytoja buvo lrina Dandrė-Gusinskienė, baigusi Leningrado konservatoriją, grojusi Leningrado ir Minsko simfoniniuose orkestruose. Nuo 1949 arfos specialybę dėstė L. Chetagurova, baigusi Maskvos konservatoriją.

1953 Palmira su pirmąja lietuvių arfininkų laida baigė Vilniaus konservatoriją ir gavo paskyrimą į Lietuvos valstybinį operos ir baleto teatrą. Spektaklių skaičius, kuriuose skambino Palmira, greitai didėjo. Įsimintinas L. Minkaus baleto “Don Kichotas" pastatymas. Dirigentas Ch. Potašinskas Palmirą pakvietė ruošti atsakingą baleto arfos partiją. Po sėkmingos premjeros (1954) šiame spektaklyje ji viena tegrojo per visą savo darbo teatre laiką.

1870 Tadžikijos kultūros dekados metu Vilniuje Palmira atliko arfos partijas baletuose „Leili ir Medžnun" bei „Don Kichote" (vyr. dirigentas J. Abdulajevas, šoko TSRS liaudies artistė Malika Sabirova). Tais pačiais metais skambino G. Donizetti operos “Liucia di Lammermoor" premjeroje.

1971 metų liepos 3 d. Kutuzovo (dabar S. Daukanto) aikštėje buvo atlikta G. Verdi opera “Aida" - režisieriaus A. Rudaičio seniai brandinta mintis. Deja, įdomų sumanyrną nutraukė netikėta režisieriaus mirtis, bet jo idėją įgyvendino Vytautas Grivickas. Menininkų rūmų balkone grojo dvi arfos (Palmira Skripkauskienė ir Elena Rimkaitė), o trečioji arfa - orkestre (L. Chetagurova). Atrodo, pirmą kartą Lietuvoje viename pastatyme skambėjo trys arfos. Šis renginys pripažintas reikšmingiausiu kultūros įvykiu mieste (dirigentas V. Viržonis).

1971 Palmira pakvietė arfininkę Eveliną Murmulaitytę groti duetu. Pirmas dueto pasirodymas per televiziją įvyko 1971 m. kovo 14 d. Paruoštos programos per televiziją buvo transliuotos net šešis kartus drauge su žymiais operos atlikėjais: V. Noreika, N. Ambrazaityte, R. Tumalevičiūte ir kt. Be minėto dueto, grojo trio (arfa, fleita ir altas). Su soliste Elena Čiudakova atliko ištrauką iš operos ”Lakme", pritariant arfų duetui ir fleitai (V. Šakura).

1979 Palmira Skripkauskienė tapo koncertmeistere ir 15 metų grojo per 30 pavadinimų repertuarą. Sėkmingos ir įspūdingos gastrolės Maskvoje (1986) ir Varšuvoje (1988) teatrui leido planuoti ir drąsiau rodytis užsienyje.

1989 P. Skripkauskienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas. Atlikėjai atėjo įdomiausias ir sudėtingiausias darbo metas: statoma nuostabi Richardo Wagnerio opera “Tanhoiseris" (ypač sudėtinga arfos partija). Dirigentas Wolfgangas Rosneris ir visa pastatymo grupė iš Vokietijos; ruošiamas naujoviškas ir spalvingas Andreas Pfliuger pasaulinės premjeros baletas “Katarsis" (dir. V. Viržonis). Tiek orkestrui, tiek arfai (dėl sudėtingos pedalizacijos) teko uoliai padirbėti, ypač todėl, kad buvo atgauta nepriklausomybė: teatras pakiliai ruošėsi ir puikiai pasirodė Heilbrone (Vokietija 1991); tais pačiais metais atgaivino ryšius su Čikagos lietuvių bendruomenės opera. Buvo nutarta bendromis jėgomis statyti A. Ponkjelio operą “Lietuviai". Palmira skambino premjeroje, skirtoje Čikagos lietuvių operos 35 – erių metų sukakčiai. Religinės muzikos koncerte su JAV bendruomenės dainininke Dana Stankaityte atliko Bacho-Gounod “Ave, Maria", baleto koncerte - C.Saint-Saenso “Gulbę” (šoko A. Gineitytė) ir atsisveikinimo koncerte - L. van Beethoveno Adagio dviem fleitoms ir arfai.

Įsimintina 1992 metų kelionė į G. Verdi gimtinę Ronkolę (ltalija). Teatras vežė „Nabuką“ (dir. G. Rinkevičius) ir „Don Karlą" (dir. R. Geniušas). Verdi namas, praverti langai, kaimo kvapas, dvasinga muzika – visa tai svaigino ir glostė klausytojus. Abiejose operose skambėjo dvi arfos (P. Skripkauskienė ir J. Baliūnienė).
1993 dalyvavo teatro gastrolėse Olandijoje. Įvairiuose miestuose buvo parodyti baletai „Žizel" ir “Kopelija" (dir. G. Rinkevičius).

Savonlinos festivalyje (Suomija) teatras parodė “Don Karlą" ir „Liucia di Lammermoor" (dir. J. Aleksa ir G. Rinkevičius).
Nuo 1995 metų teatro orkestre pasikeisdamos grojo trys arfininkės: Jolanta Baliūnienė, Daiva Šlyžienė ir Palmira Skripkauskienė.

1998 įvyko M. Teodorakio baleto “Graikas Zorba" premjera (dir.Martynas Staškus). Skambino visos trys arfininkės (partitūroie 16 arfų!).

Palmira Skripkauskienė per savo 50 metų darbo teatre groio virš 3000 spektaklių.
Operos: „Toska“, „Bohema“, „Baterflai“, „Lohengrinas“, „Skraiojantis olandas“, „Tanhoiseris,“ „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“, „Borisas Godunovas“, „Kunigaikštis lgoris“, „Don Paskualė“, „Faustas“, „Karmen“, „Aida“, „Otelo“, „Pajacai“, „Kelionė į Tilžę“, „Paklydę paukščiai“, „Kryžkelė“, „Pilėnai“ ir daug kt.
Baletai: „Gulbių ežeras“, „Miegančioji gražuolė“, „Silfidė“, „Raimonda“, „Spragtukas“, „Žydrasis Dunojus“, „Kopelija“, „Daktaras Aiskauda“, „Jūratė ir Kastytis“ ir kt.

Grojo su dirigentais: Jonu Aleksa, Rimu Geniušu, Juozu Domarku, Vytautu Viržoniu, Gintaru Rinkevičiumi, Sauliumi Sondeckiu, Martynu Staškumi, Chaimu Potašinsku, lsajumi Altermanu, Algimantu Kalinausku, Jonu Vadausku, Margarita Dvarionaite, Daliumi Samėnu, Liutauru Balčiūnu, Juliumi Geniušu, U.Nissen, W. Rogner, R. Breuer, Alvydu Šulčiu, Liudu Survila, Alvydu Vasaičiu ir daugeliu kitų.