Lietuvos muzikos atlikėų informacijos centro, veikiančio nuo 2000 metų, interneto svetainėje (www.musicperformers.lt) pateikiamos atlikėjų biografijos, repertuaras, diskografija, atliekamų kūrinių ištraukos, spaudos atsiliepimai. Informacija lietuvių ir anglų kalbomis nuolat papildoma ir atnaujinama. Centro duomenų bazėje sukaupta informacija apie daugiau nei 270 Lietuvos profesionaliosios muzikos atlikėjų – solistų bei kolektyvų.
2019 m., tęsdamas veiklą, Centras daugiau dėmesio skyrė ir jau išėjusiems meninikams, išsamesnių publikacijų apie kuriuos sulaukiame dažniausiai tik jų gimimo ar mirties metinių proga, o sukaupti kūrybinės veiklos istorijos lobynai slepiasi archyvų ir muziejų fonduose. Siekiant sudaryti sąlygas vartotojui kiek galima išsamiau susipažinti su pokario Lietuvos muzikos atlikėjų istorijos iškiliausiais veikėjais ir įgyvendinant projektą „Lietuvos muzikos atlikimo meno istorijos paveldo internetiniai puslapiai”, paskelbta 10 tarpukario ir pokario metais kūrusių muzikos atlikėjų – Juozo Indros, Antano Sodeikos, Viktoro Radovičiaus, Mariam Azizbekovos, Valentino Adamkevičiaus, Birutės Almonaitytės, Prano Tamošaičio, Antano Budriūno, Algio Žiūraičio, Chaimo Potašinsko biografijos, nuotraukos, diskografija, atliekamų kūrinių ištraukos. Ir tai dar tik keliolika pavardžių iš atlikėjiško meno istorijos aukso fondo.
Akivaizdu, kad šiandien šiuolaikinį žmogų nuolat atakuojančio informacinijos srauto akivaizdoje, sudėtinga išsaugoti vienodą dėmesį dabarties ir praeities kultūros reiškiniams. Tačiau meno istorijos audinys audžiamas iš atskirų individų kūrybinės veiklos gijų. Todėl nacionalinės istorijos atmintis būtina, kad būtų išsaugota Lietuvos kultūrinė tapatybė ir unikalumas, užtikrintas tęstinumas ir atsinaujinimas.
Pasak sociologo, visuomenės veikėjo Vytauto Kavolio, “Ji (mirtis) nesunaikina žmogaus neužmirštamumo. Gyvieji yra už tai atsakingi. Ir kiekvienas labiausiai atsakingas už neužmirštamumą tų, kuriuos tik jis tegali prisiminti. Mes gyvename, kad išsaugotume žmonijai tą žmogiškąją patirtį, kurios vieninteliais sargais esame“.
Centro įgyvendinamą projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.