2017 m., tęsdamas veiklą, Lietuvos muzikos atlikėjų informacijos centras daugiau dėmesio skyrė išėjusiems meninikams

2017 m., tęsdamas veiklą, Lietuvos muzikos atlikėjų informacijos centras daugiau dėmesio skyrė ir jau išėjusiems meninikams, išsamesnių publikacijų apie kuriuos sulaukiame dažniausiai tik jų gimimo ar mirties metinių proga, o sukaupti kūrybinės veiklos istorijos lobynai slepiasi archyvų ir muziejų fonduose. Siekiant sudaryti sąlygas vartotojui kiek galima išsamiau susipažinti su pokario Lietuvos muzikos atlikėjų istorijos iškiliausiais veikėjais, paskelbtos smuikininkų A. Livonto ir P. Juodišiaus, violončelininkų R. Kulikausko, ir M. Šenderovo, pianistų O. Šteinberg ir A. Dvarionaitės, operos solistų E. Čiudakovos ir  J. Stasiūno, dirigentų R. Geniušo. J. Aleksos, V. Viržonio ir M. Dvarionaitės biografijos, nuotraukos, diskografija, atliekamų kūrinių ištraukos. Ir tai dar tik keliolika pavardžių iš atlikėjiško meno istorijos aukso fondo.
Akivaizdu, kad šiandien šiuolaikinį žmogų nuolat atakuojančio informacinijos  srauto akivaizdoje, sudėtinga išsaugoti vienodą dėmesį dabarties ir praeities kultūros reiškiniams. Tačiau meno istorijos audinys audžiamas iš atskirų individų kūrybinės veiklos gijų. Todėl nacionalinės istorijos atmintis būtina, kad būtų išsaugota Lietuvos kultūrinė tapatybė ir unikalumas, užtikrintas tęstinumas ir atsinaujinimas.
Pasak sociologo, visuomenės veikėjo Vytauto Kavolio, “Ji (mirtis) nesunaikina žmogaus neužmirštamumo. Gyvieji yra už tai atsakingi. Ir kiekvienas labiausiai atsakingas už neužmirštamumą tų, kuriuos tik jis tegali prisiminti. Mes gyvename, kad išsaugotume žmonijai tą žmogiškąją patirtį, kurios vieninteliais sargais esame“ (Kavolis, V. Nužemintųjų generacija. Egzilio pasaulėjautos eskizai. V. 1968, p. 52).

Centro projektus remia Lietuvos kultūros ministerija ir taryba.