Modestas Pitrėnas (g. 1974) Lietuvos muzikos akademiją baigė du kartus: 1997 chorinį dirigavimą prof. Liongino Abariaus klasėje, o 2003 simfoninį bei operinį dirigavimą prof. Juozo Domarko klasėje. 2002 – 2004 toje pačioje mokslo įstaigoje tęsė meno aspirantūros studijas. 1995-1996 dirigentas tobulinosi garsiojoje Zalcburgo muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje Mozarteum (Universität Mozarteum Salzburg) profesorių W.Hagen-Groll ir K.Kamper klasėse; čia įgijo bakalauro diplomą su pagyrimu. Vėliau dalyvavo žymių dirigentų, tokių kaip E.P.Salonen, J.Panula (Suomija), H.Rilling (Vokietija), O.Geczy (Austrija), F.Bernüs (Vokietija) seminaruose bei meistriškumo kursuose.
Modestas Pitrėnas dalyvavo ir pelnė apdovanojimus dirigentų konkursuose: pirmąją premiją nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse (1991); specialų dirigento prizą Tarptautiniame chorų konkurse Debrecene (1992, Vengrija); antrąją premiją ir prizą už geriausią šiuolaikinės muzikos interpretaciją Tarptautiniame J.Naujalio dirigentų konkurse (1994); antrąją vietą ir specialius prizus už geriausias latvių kompozitorių interpretacijas Tarptautiniame dirigentų konkurse "Riga'97" (Latvija). Ryškiausias Modesto Pitrėno laimėjimas – I premija ir Aukso medalis VII-me tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija). Tai pirmas Aukso medalis, paskirtas Lietuvos dirigentui tokiame prestižiniame konkurse. Šis laimėjimas suteikė dirigentui galimybę bendradarbiauti Lenkijoje su Silezijos (Sląnska), Sudetų (Sudetska), Pamario (Pomorska) ir Krokuvos filharmonijomis.
1990-aisiais, būdamas 16 metų, M. Pitrėnas įkūrė chorą Psalmos, kuriam vadovavo iki 2000-ųjų. Su šiuo choru dirigentas atliko beveik visų epochų Europos chorinę muziką - nuo Renesanso iki šiuolaikinės, parengė daugelį stambių koncertinių programų Lietuvoje ir už jos ribų. Choras gastroliavo Vakarų Europoje, Skandinavijoje, JAV, tapo daugelio tarptautinių konkursų laureatu Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, JAV ir kt.
Modestas Pitrėnas kaip simfoninis dirigentas parengė nemažai koncertų su Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Mažosios Lietuvos, Lietuvos muzikos akademijos simfoniniais, Lietuvos ir Šiaulių kameriniais orkestrais. Jungtinėmis Klaipėdos ir Vilniaus muzikų pajėgomis, M. Pitrėnui diriguojant, įgyvendinti stambūs projektai - atlikta E.Balsio oratorija "Nelieskite mėlyno gaublio" bei G.Verdi “Requiem”. 2005 parengta A. Žigaitytės misterijos ”Praregėjimas“ premjera.
Pastaraisiais metais dirigento veikloje ypatingą vietą užima bendradarbiavimas su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 2004 m. jis yra orkestro vyriausiojo dirigento asistentas. Su LNSO jis parengė puikiai kritikų įvertintas programas – solidžius Witoldo Lutosławskio, Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno, Gustavo Mahlero ir Claude‘o Debussy simfoninius opusus, daugybę sekmadieninių programų visai šeimai. Maestro 2009 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo su Violeta Urmana, surengė koncertų su kitais garsiais atlikėjais – tai dainininkai M.Salminenas, J. Ryhänenas, A.Antonenko, V.Noreika, E.Montvidas, E.Silins, A.Angeris, V.Prudnikovas, S.Stonytė, E.Scherbachenko, I. Kalna, A.K. Behnke, A. Grigorian, I. Prudnikovaitė, K. Opolais, P. Yende ir A. Nigro, smuikininkai T.Grindenko, B.Skride, P.Bermanas, V.Čepinskis, violončelininkai D.Geringas ir A.Kniazevas, pianistai M. Rubackytė, A.Lyakhovsky, P.Donohoe ir P.Geniušas, obojininkas F.di Rosa ir kt.
Nuo 2000 M.Pitrėnas diriguoja G.Bizet operos "Karmen" (Carmen) bei K.Weillio "Trijų grašių operos" (Three-Penny-Opera) spektaklius Klaipėdos muzikiniame teatre. Jau daugelį metų dirigentas kviečiamas dirbti su Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu ir kameriniu orkestrais, 2004 dirigavo Silezijos Filharmonijos (Filharmonia Sląska), Sudetų filharmonijos (Filharmonia Sudecka) bei Bydgoščiaus filharmonijos (Filharmonia Pomorska) orkestrams. 2000 - 2004 metais M.Pitrėnas dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir vadovavo jos auklėtinių chorui; išleido liturginį bendruomenės "Giesmyną". Nuo 2001 metų jis - Vilniaus B.Dvariono muzikos mokyklos simfoninio orkestro meno vadovas bei dirigentas; nuo 2003 - Lietuvos muzikos akademijos Dirigavimo katedros dėstytojas, 2015 paskirtas šios katedros vedėju.
2006 sausį jis buvo paskirtas Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, su šiuo kolektyvu rengia koncertines programas. 2006 pakviestas rengti Richardo Strausso operos „Salomė“ ir Rachelės Portman operos vaikams „Mažasis princas“ premjeras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, diriguoja baletus „Raudonoji Žizel“ ir „Graikas Zorba“, Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“ ir Richardo Wagnerio „Valkiriją“, o 2008 m. tapo Gaetano Donizetti operos „Meilės eliksyras“ pastatymo muzikos vadovu ir dirigentu.
Nuo 2009 m. pradėjęs eiti Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas šiame teatre M. Pitrėnas pastatė J.Massenet „Wertherį“ ir G.Puccini „Triptiką“, rengia G.Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjerą, diriguoja R.Wagnerio „Skrajojantį olandą“, G.Verdi „Aidą“, P.Čaikovskio „Pikų damą“, G.Puccini „Turandot“. 2010 pavasarį Varšuvos Didžiajame teatre M. Pitrėnas vadovavo baleto vakaro „Let’s dance Bach“ premjerai. 2010 gruodį maestro debiutavo Kelno operos ir Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“ teatruose. 2011 įvyko pasirodymai St.Galleno (Šveicarija) ir Varšuvos Didžiajame operos teatruose bei su Hamburgo simfoniniu orkestru (Vokietija).
M. Pitrėnas įrašė 15 kompaktinių plokštelių, tarp kurių - trys sakralinės muzikos - iš jų dvi įrašytos kartu su choru Psalmos.
Nuo 2015 rudens M. Pitrėnas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausias dirigentas ir meno vadovas.
Variacijos fagotui ir orkestrui
Koncertas smuikui ir orkestrui
Šventinė uvertiūra „Prie gintaro kranto“
"Miške", simfoninis paveikslas
„Dramatinė uvertiūra“ (1966)
Žaidimai pagal MocARTĄ (2005)
Virš mūsų tik dangus (2003)
Festus meae terrae (1989)
Simfonija Nr.3 Grunwald
Impetus
Ekscentriškas bolero
Oratorija „Giesmės šventajam Pranciškui“
Opera Birutė
„Polifoniniai žaidimai“
„Meditacija“
„Toccata diavolesca“
Koncertas altui ir orkestrui
"Karalius Dovydas", opera-oratorija / Le roi David
Dainos Rückerto tekstais (5) balsui ir orkestrui / Rückert Lieder
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.5 Es-dur, op.73
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.3 c-moll, op.37
Baladė dviem fortepijonams ir orkestrui
Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.1 Es-dur
Rapsodija Paganinio tema
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.5 F-dur, op.103
Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op.54
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.1 b-moll, op.23
Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur
Koncertas violončelei ir orkestrui
Variacijos Rokoko tema violončelei ir orkestrui A-dur, op.33
Koncertas dviems smuikams ir orkestrui d-moll, BWV 1043
Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op.61
Koncertas smuikui ir orkestrui „Angelui atminti“ / Dem Andenken eines Engels
Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op.77
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.1 g-moll
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 4, G-dur, H 7a
Koncertas smuikui ir orkestrui e-moll
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3, KV 216
Adagio smuikui ir orkestrui E-dur, KV 261
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.1, D-dur, op. 19
Zigeunerweisen, op.20
Koncertas fantazija G.Bizet operos Carmen tema smuikui ir orkestrui, op.25
Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur
Carmen, opera
Meilės eliksyras / L'elisir D'Amore
Salomėja
Valkirija
Koncertas fleitai ir styginiams
Koncertas smuikui ir violončelei su orkestru a-moll, op. 102
Koncertas klarnetui ir orkestrui, A-dur, KV 622
Koncertas saksofonui ir orkestrui Es-dur, op.109
Koncertas fleitai ir orkestrui
Koncertas klarnetui ir orkestrui, A-dur, KV 622
Koncertas vargonams, styginiams ir timpanams g-moll, FP 93
Koncertas obojui ir orkestrui D-dur, op.144
„Musica Trista“ mandolinai ir orkestrui
Egmont, uvertiūra op.84
Coriolan, uvertiūra op. 62
Simfonija Nr.3 Es-dur, op.55, Sinfonia eroica
Simfonija Nr.5 c-moll, op.67
Simfonija Nr.7 A-dur, op.92
Simfonija Nr. 9 d-moll, op.125
"Fausto pasmerkimas" / La damnation de Faust
Simfonija Nr.1 c-moll, op.68
Simfonija Nr.2 D-dur, op.73
Baleto „Spartakas“ siuita
Baleto „Gajanė“ siuita
Variacijos W.A.Mozarto operos Don Giovanni tema
"Fauno popietė", simfoninis preliudas / Prelude a l'Apres-midi d'un Faune
Noktiurnai, simfoninis triptikas / Nocturnes
„Iberija“
"Burtininko mokinys", simfoninis scherzo / L' apprenti sorcier
Simfonija Nr.8
Simfonija Nr.9 e-moll, "Iš naujojo pasaulio" / Z Noveho Sveta
"Karnavalas", uvertiūra / Karneval
Slavų šokiai (16) / Slovanské tance
Serenada styginiams
Peer Gynt, siuitos op.46, op.55
"Iš Holbergo laikų", siuita / Fra Holbergs tid
Simfonija Nr.85 B-dur, "Karalienė" / La Reine
Simfonija Nr.103 Es-dur, "Timpanų tremolo" / Drumroll
"Gedulinga muzika" kameriniam orkestrui
Elegija kameriniam orkestrui
Preliudai, simfoninė poema / Les preludes
Simfoninė poema „Mazepa”
Mažoji siuita / Mała suita
Koncertas orkestrui
Simfonija Nr.5 cis-moll
Simfonija Nr. 4, G-dur, orkestrui ir sopranui
Operos "Halka" uvertiūra
Don Giovanni operos uvertiūra
Simfonija Nr.40 g-moll
Simfonija Nr.5 B-dur
"Romeo ir Džiuljeta", suitos Nr.1, 2, op.64, Nr.3, op.101
"Šecherezada", siuita op.35
Sinfonia Concertante dviems smuikams ir orkestrui D-dur
Operos "Šarka vagilė" uvertiūra
Requiem
Le carnaval des animaux
„Pragiedrėjusi naktis“ styginių orkestrui, op. 4
Kvartetas „Mirtis ir mergelė“, D. 810 (G. Mahlerio transkripcija styginių orkestrui)
Simfonija Nr.4 d-moll, op.120
Simfonija Nr. 10, e-moll, op. 93
Simfonija Nr.5 d-moll, op.47
Simfonija Nr.2 D-dur, op.43
Vltava
Ein Heldenleben, poema orkestrui, op.40
Valsų siuita iš operos „Rožės kavalierius”
Simfoninė poema „Don Kichotas“, op. 35
Petruška, baletas / Petrushka
Simfonija Nr.4 f-moll, op.36
"Spragtukas", siuita / The Nutcracker
Francesca da Rimini, simfoninė fantazija, op.32
Simfonija Nr. 5, e-moll, op. 64
Sekstetas „Florencijos prisiminimas“ d-moll, op. 70 (versija styginių orkestrui)
Requiem
Quatro pezzi sacri
Choros Nr.10
Simfonija Nr. 2, A London Symphony
Vilhelmas Čepinskis (smuikas)
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Liudas Mikalauskas (bosas). Giedrius Kuprevičius (fortepijonas), Kauno choras ir simfoninis orkestras
Simfoninės muzikos koncertas „Ispanijos naktys“
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS. Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
Gitarų duetas AMADEUS DUO: DALE KAVANAGH, THOMAS KIRCHHOFF
JOAQUÍN RODRIGO – „Madrigalinis koncertas“ („Concierto madrigal“) dviem gitaroms ir orkestrui;
ALFONSO MONTES – „Surama“ dviem gitaroms ir orkestrui;
MANUEL DE FALLA – Ištraukos iš baleto „Trikampė skrybėlė“;
ARVYDAS MALCYS – „Ekscentriškas bolero“;
ZOLTAN KODÁLY – „Galantos šokiai“
Kompozitoriaus Richardo Strausso 150-mečiui
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Solistas ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
Programa: EMMANUEL CHABRIER – Rapsodija orkestrui „Ispanija“
VAIDA STRIAUPAITĖ-BEINARIENĖ – Fantazija Enrique’s Granadoso tema obojui ir orkestrui
MAURICE RAVEL – „Ispaniška rapsodija“
RICHARD STRAUSS – Koncertas obojui ir mažam orkestrui D-dur, AV 144 / TrV 292; Valsų siuita iš operos „Rožių kavalierius“
"Jaunojo dirigento parengta J.Sibeliuso Antroji simfonija D-dur, kuri skambėjo antrojoje koncerto dalyje, leido orkestrui prabilti laisvai, parodant visus tembro ir dinamikos išteklius. Suomių klasiko muzika - dėkinga medžiaga atsiskleisti dirigentui. Ši muzika - tarsi monumentali drobė, kurioje sodriomis spalvomis nutapyti praeities vaizdai, gausu muzikinio naratyvumo. Kadangi muzika epiką perteikia ne konkrečiomis priemonėmis (kaip dailė), bet apeliuodama į emocijas, kaip tik jų raiškumas įgyja svarbos interpretuojant tokio žanro kūrinius. Dirigentas su šia užduotimi susidorojo išties sėkmingai. Jo interpretuojamas kūrinys įgijo labai raiškius emocinius kontūrus ir muzikinio pasakojimo kryptį, vedančią į pakilų, didingą finalą."
Balandžio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvykusiame koncerte skambėjo gerai žinomi W.A. Mozarto ir F. Schuberto kūriniai, tačiau tai, kaip jie buvo atlikti, drąsiai galima įvardyti išskirtinėmis interpretacijomis. Prie to, manyčiau, ženkliai prisidėjo mąslus ir temperamentingas dirigentas M. Pitrėnas, atradęs glaudų kontaktą su orkestru. Savą muzikos sampratą jis ne tik perteikė, bet tiesiog įteigė orkestrui ir pasiekė nedažnai įvykstančių meninių sukrėtimų, tokių kaip F. Schuberto kvarteto „Mirtis ir mergelė“ interpretacija.
Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas) tą vakarą dirigavo muzikos mylėtojams jau žinomas jaunas dirigentas Modestas Pitrėnas, o C. Saint-Saėnso dviejų koncertų fortepijonui su orkestru (Nr. 2, g-moll, op. 22, ir Nr. 4, c-moll, op. 44) solo partijas skambino svečias iš Prancūzijos Philippeas Giusiano. Galima rasti nemažai šias dvi skirtingas individualybes vienijančių bruožų: panašus amžius (vos per 30 m.), graži sceninė išvaizda, išorinių muzikos išraiškos efektų nesivaikymas, dėmesio sutelkimas į muzikos esmę, subrandintas savitas atlikėjo braižas, turtingos kūrybinės biografijos, prasidėjusios ankstyvame amžiuje. (...) Orkestras pakluso dirigentui M. Pitrėnui ir lanksčiai bei nuoširdžiai bendradarbiavo su pianistu, neužgoždamas trapaus fortepijono skambesio, o tutti epizoduose neperžengdamas tam tikros garsinės įtampos ribos. Publika stovėdama plojo atlikėjams, išreikšdama susižavėjimą bei pagarbą. (...) Antroje koncerto dalyje pakiliai, ryškiai nuskambėjo Modesto Musorgskio "Parodos paveikslėlių" siuita orkestrui. Maurice'o Ravelio meistriškai orkestrui pritaikytas garsusis fortepijoninis ciklas. Gaivus, natūralus, kūrybingas dirigento M. Pitrėno muzikos girdėjimas, įtaiga ir aiškūs mostai įkvėpė orkestro artistus groti gyvybingai, vaizdingai. Spalvingi muzikiniai paveikslėliai, kompaktiškai apjungti, sudarė darnią, klausytojams neprailgusią visumą.
Jaunasis batutos meistras - vakaro traukos centras ir įkvėpėjas. Jau keliolika metų sėkmingai kopiantis į dirigavimo meno aukštumas, neseniai pelnęs VII tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso (Lenkija) aukso medalį, šįvakar jis drąsiai meta iššūkį pats sau, pasirinkęs išties išskirtinius kūrinius. Ant jo pulto G. Mahlerio partitūros: Penkios dainos pagal F. Rückerto eilėraščius ir monumentalioji Simfonija Nr. 5 cis-moll, muzika, žadanti atradimą. M. Pitrėnas perteikia ciklą kaip vientisą muzikinį vyksmą. Čia nuosekliai dėstoma ir galiausiai finalinėje dainoje "Um Mitternacht" ("Vidury nakties") savo kulminaciją pasiekia pagrindinė kūrinio idėja - žmogaus laikinumas mirties akivaizdoje. Penktoji simfonija nuo pat pradžios, regis, užhipnotizuoja salę. Vienas kitą vejantys galingi ekstatiški proveržiai, kad ir raminami ekspresyvios lyrikos epizodais, vis kelia didėjančią tragišką įtampą. Antroji dalis "Stürmisch bewegt. Mit grösster Vehemenz" skamba kaip apokalipsė. Įžymi ketvirtoji dalis "Adagietto. Sehr langsam" „trumpa "poilsio salele" tik paryškina muzikos tragizmą. Penktosios dalies "Rondo-finale. Allegro giocoso. Frisch" dinamizmas ir galia veda klausytojus į katarsį. Orkestras visiškai atsidavęs muzikai. Jis žaižaruoja visais niuansais ir spalvomis, atskirų atlikėjų meistriškumas sukuria bendrą įspūdingo skambesio drobę. M. Pitrėnas visų simfonijos įvykių ašis. Kad ir absoliučiai susiliejęs su orkestru, jis kaip patyręs režisierius nuolat tvirtai laiko ir kontroliuoja kiekvieną garsinę-dramaturginę liniją. Puiki manualinė technika užtikrina gestų tikslumą. Nors ir kunkuliuojantis emocijomis, jis nė akimirkai nepraranda šalto proto ir muzikos pulso. Mąsto stambiais potėpiais. Akivazdu, kad polinkį į monumentalumą M. Pitrėnas perėmė iš savo dirigavimo profesoriaus LNSO meno vadovo J. Domarko. Galiausiai M. Pitrėnas yra labai artistiškas. Jo artistizmas natūralus, nesurežisuotas, jis skverbiasi iš vidaus ir visad sudaro konsonansą su muzika. Šis retas, klausytojų branginamas bruožas juos kaip mat užvaldo. Simfonijos kulminacija visiškai pavergia publiką. Paskutinis akordas sutampa su pirmuoju entuziastingu "Bravo!". Šūksniai susilieja su ovacijomis, net trypimu kojomis. Klausytojai pagerbia atlikėjus atsistodami. Gausybė gėlių... Dirigento iššūkis pasiteisino.
N. Rimskio-Korsakovo "Šecherazadą" (1888) M. Pitrėnas Filharmonijos scenoje diriguoja ne pirmą kartą. Rusų kompozitoriaus simfoninė siuita šioje programoje turbūt tapo "desertu". Iš tiesų buvo gera pasiklausyti gerai žinomos ir tokios gražios muzikos! Visgi interpretuoti puikiai pažįstamus, populiarius kūrinius nėra lengva. Šįkart, nors ir vėl žavėjausi prabangiu N. Rimskio-Korsakovo orkestru (ne veltui jis parašė orkestruotės vadovėlį), kai kuriuos dalykus tarsi išgirdau pirmą kartą, pvz., išryškėjo improvizacinių epizodų laisvė.
Jau pirmosios dalies (Andante) pabaigoje (S. Prokofjevo Penktoji simfonija) apstu šiurpių, vidine titaniška jėga pribloškiančių muzikos vaizdų, kuriuos M. Pitrėnas perteikė su didele įtaiga. (...) M. Pitrėno įtaiga nustelbė kai kuriuos orkestro trūkumus ir privertė jį paklusti batutai. Dirigentas aptiko ir meistriškai išskleidė simfonijoje glūdinčią konfliktinę spyruoklę, su įkarščiu perteikė veikiau groteskiškus, makabriškus ir fantastiškus žmogaus sielos peizažus. Į kulminacijas sutelkta muzikinė idėja nugarą vertė eiti pagaugais. (...) Meistrams paklūsta ir paprasta, ir sudėtinga muzika: pirmuoju atveju ji skamba nebanaliai, antruoju – perteikiama suprantamai ir tampa artimà. Tuo šį šaltą rudens vakarą publiką įtikino du lietuvių talentai – pianistas Edvinas Minkštimas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.
Iš 2007 m. vasario mėnesį girdėtų koncertų reikėtų išskirti ir Modesto Pitrėno diriguotą Claude’o Debussy Simfoninį preliudą „Fauno popietė" bei Maurice’o Ravelio Antrąją siuitą iš baleto „Dafnis ir Chloja" (atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, jam talkino Kauno valstybinis choras). Šiosios atlikimas vertas įrašymo į kompaktinę plokštelę. Įkvėptai atlikta pastoralė pasižymėjo tiksliomis proporcijomis stiliaus, tempo, dinamikos ir kitais esminiais atžvilgiais, todėl partitūra sužibo kaip ant delno, atskleisdama kerintį jutiminį prancūziškosios muzikinės kultūros dvelksmą ir paties kūrinio estetinę esmę. Tokie akinantys blyksniai liudija dar nepanaudotas jauno dirigento talento galimybes.
Operą parengė jaunu ir perspektyviu tituluojamas dirigentas Modestas Pitrėnas. Šis jau antras savarankiškas darbas LNOBT scenoje (pirmasis buvo minėtasis R. Portman „Mažasis princas“ 2007 m.) jį vis labiau artina prie nematomos ribos, skiriančios „perspektyvų“ nuo „pripažinto“ meistro. Juolab kad M. Pitrėnas jau diriguoja ir minėtas sudėtingąsias R. Strausso ir R. Wagnerio partitūras, kurias rengė kaip antrasis dirigentas su „pačiu“ Jaceku Kaspszyku, nekalbant jau apie, nežinia, ar paprastesnius, baleto spektaklius („Raudonoji Žizel").