Modestas Pitrėnas (g. 1974) Lietuvos muzikos akademiją baigė du kartus: 1997 chorinį dirigavimą prof. Liongino Abariaus klasėje, o 2003 simfoninį bei operinį dirigavimą prof. Juozo Domarko klasėje. 2002 – 2004 toje pačioje mokslo įstaigoje tęsė meno aspirantūros studijas. 1995-1996 dirigentas tobulinosi garsiojoje Zalcburgo muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje Mozarteum (Universität Mozarteum Salzburg) profesorių W.Hagen-Groll ir K.Kamper klasėse; čia įgijo bakalauro diplomą su pagyrimu. Vėliau dalyvavo žymių dirigentų, tokių kaip E.P.Salonen, J.Panula (Suomija), H.Rilling (Vokietija), O.Geczy (Austrija), F.Bernüs (Vokietija) seminaruose bei meistriškumo kursuose.

Modestas Pitrėnas dalyvavo ir pelnė apdovanojimus dirigentų konkursuose: pirmąją premiją nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse (1991); specialų dirigento prizą Tarptautiniame chorų konkurse Debrecene (1992, Vengrija); antrąją premiją ir prizą už geriausią šiuolaikinės muzikos interpretaciją Tarptautiniame J.Naujalio dirigentų konkurse (1994); antrąją vietą ir specialius prizus už geriausias latvių kompozitorių interpretacijas Tarptautiniame dirigentų konkurse "Riga'97" (Latvija). Ryškiausias Modesto Pitrėno laimėjimas – I premija ir Aukso medalis VII-me tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija). Tai pirmas Aukso medalis, paskirtas Lietuvos dirigentui tokiame prestižiniame konkurse. Šis laimėjimas suteikė dirigentui galimybę bendradarbiauti Lenkijoje su Silezijos (Sląnska), Sudetų (Sudetska), Pamario (Pomorska) ir Krokuvos filharmonijomis.

1990-aisiais, būdamas 16 metų, M. Pitrėnas įkūrė chorą Psalmos, kuriam vadovavo iki 2000-ųjų. Su šiuo choru dirigentas atliko beveik visų epochų Europos chorinę muziką - nuo Renesanso iki šiuolaikinės, parengė daugelį stambių koncertinių programų Lietuvoje ir už jos ribų. Choras gastroliavo Vakarų Europoje, Skandinavijoje, JAV, tapo daugelio tarptautinių konkursų laureatu Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, JAV ir kt.

Modestas Pitrėnas kaip simfoninis dirigentas parengė nemažai koncertų su Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Mažosios Lietuvos, Lietuvos muzikos akademijos simfoniniais, Lietuvos ir Šiaulių kameriniais orkestrais. Jungtinėmis Klaipėdos ir Vilniaus muzikų pajėgomis, M. Pitrėnui diriguojant, įgyvendinti stambūs projektai - atlikta E.Balsio oratorija "Nelieskite mėlyno gaublio" bei G.Verdi “Requiem”. 2005 parengta A. Žigaitytės misterijos ”Praregėjimas“ premjera.

Pastaraisiais metais dirigento veikloje ypatingą vietą užima bendradarbiavimas su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 2004 m. jis yra orkestro vyriausiojo dirigento asistentas. Su LNSO jis parengė puikiai kritikų įvertintas programas – solidžius Witoldo Lutosławskio, Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno, Gustavo Mahlero ir Claude‘o Debussy simfoninius opusus, daugybę sekmadieninių programų visai šeimai. Maestro 2009 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo su Violeta Urmana, surengė koncertų su kitais garsiais atlikėjais – tai dainininkai M.Salminenas, J. Ryhänenas, A.Antonenko, V.Noreika, E.Montvidas, E.Silins, A.Angeris, V.Prudnikovas, S.Stonytė, E.Scherbachenko, I. Kalna, A.K. Behnke, A. Grigorian, I. Prudnikovaitė, K. Opolais, P. Yende ir A. Nigro, smuikininkai T.Grindenko, B.Skride, P.Bermanas, V.Čepinskis, violončelininkai D.Geringas ir A.Kniazevas, pianistai M. Rubackytė, A.Lyakhovsky, P.Donohoe ir P.Geniušas, obojininkas F.di Rosa ir kt. 

Nuo 2000 M.Pitrėnas diriguoja G.Bizet operos "Karmen" (Carmen) bei K.Weillio "Trijų grašių operos" (Three-Penny-Opera) spektaklius Klaipėdos muzikiniame teatre. Jau daugelį metų dirigentas kviečiamas dirbti su Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu ir kameriniu orkestrais, 2004 dirigavo Silezijos Filharmonijos (Filharmonia Sląska), Sudetų filharmonijos (Filharmonia Sudecka) bei Bydgoščiaus filharmonijos (Filharmonia Pomorska) orkestrams. 2000 - 2004 metais M.Pitrėnas dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir vadovavo jos auklėtinių chorui; išleido liturginį bendruomenės "Giesmyną". Nuo 2001 metų jis - Vilniaus B.Dvariono muzikos mokyklos simfoninio orkestro meno vadovas bei dirigentas; nuo 2003 - Lietuvos muzikos akademijos Dirigavimo katedros dėstytojas, 2015 paskirtas šios katedros vedėju.

2006 sausį jis buvo paskirtas Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, su šiuo kolektyvu rengia koncertines programas. 2006 pakviestas rengti Richardo Strausso operos „Salomė“ ir Rachelės Portman operos vaikams „Mažasis princas“ premjeras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, diriguoja baletus „Raudonoji Žizel“ ir „Graikas Zorba“, Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“ ir Richardo Wagnerio „Valkiriją“, o 2008 m. tapo Gaetano Donizetti operos „Meilės eliksyras“ pastatymo muzikos vadovu ir dirigentu.

Nuo 2009 m. pradėjęs eiti Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas šiame teatre M. Pitrėnas pastatė J.Massenet „Wertherį“ ir G.Puccini „Triptiką“, rengia G.Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjerą, diriguoja R.Wagnerio „Skrajojantį olandą“, G.Verdi „Aidą“, P.Čaikovskio „Pikų damą“, G.Puccini „Turandot“. 2010 pavasarį Varšuvos Didžiajame teatre M. Pitrėnas vadovavo baleto vakaro „Let’s dance Bach“ premjerai. 2010 gruodį maestro debiutavo Kelno operos ir Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“ teatruose. 2011 įvyko pasirodymai St.Galleno (Šveicarija) ir Varšuvos Didžiajame operos teatruose bei su Hamburgo simfoniniu orkestru (Vokietija).

M. Pitrėnas įrašė 15 kompaktinių plokštelių, tarp kurių - trys sakralinės muzikos - iš jų dvi įrašytos kartu su choru Psalmos.

Nuo 2015 rudens M. Pitrėnas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausias dirigentas ir meno vadovas.

"Jaunojo dirigento parengta J.Sibeliuso Antroji simfonija D-dur, kuri skambėjo antrojoje koncerto dalyje, leido orkestrui prabilti laisvai, parodant visus tembro ir dinamikos išteklius. Suomių klasiko muzika - dėkinga medžiaga atsiskleisti dirigentui. Ši muzika - tarsi monumentali drobė, kurioje sodriomis spalvomis nutapyti praeities vaizdai, gausu muzikinio naratyvumo. Kadangi muzika epiką perteikia ne konkrečiomis priemonėmis (kaip dailė), bet apeliuodama į emocijas, kaip tik jų raiškumas įgyja svarbos interpretuojant tokio žanro kūrinius. Dirigentas su šia užduotimi susidorojo išties sėkmingai. Jo interpretuojamas kūrinys įgijo labai raiškius emocinius kontūrus ir muzikinio pasakojimo kryptį, vedančią į pakilų, didingą finalą."

Živilė Ramoškaitė. Muzikos barai, 2002 lapkritis

Balandžio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvykusiame koncerte skambėjo gerai žinomi W.A. Mozarto ir F. Schuberto kūriniai, tačiau tai, kaip jie buvo atlikti, drąsiai galima įvardyti išskirtinėmis interpretacijomis. Prie to, manyčiau, ženkliai prisidėjo mąslus ir temperamentingas dirigentas M. Pitrėnas, atradęs glaudų kontaktą su orkestru. Savą muzikos sampratą jis ne tik perteikė, bet tiesiog įteigė orkestrui ir pasiekė nedažnai įvykstančių meninių sukrėtimų, tokių kaip F. Schuberto kvarteto „Mirtis ir mergelė“ interpretacija.

Živilė Ramoškaitė, Išskirtinės Mozarto ir Schuberto interpretacijos, 7 meno dienos, 2007 04 20

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas) tą vakarą dirigavo muzikos mylėtojams jau žinomas jaunas dirigentas Modestas Pitrėnas, o C. Saint-Saėnso dviejų koncertų fortepijonui su orkestru (Nr. 2, g-moll, op. 22, ir Nr. 4, c-moll, op. 44) solo partijas skambino svečias iš Prancūzijos Philippeas Giusiano. Galima rasti nemažai šias dvi skirtingas individualybes vienijančių bruožų: panašus amžius (vos per 30 m.), graži sceninė išvaizda, išorinių muzikos išraiškos efektų nesivaikymas, dėmesio sutelkimas į muzikos esmę, subrandintas savitas atlikėjo braižas, turtingos kūrybinės biografijos, prasidėjusios ankstyvame amžiuje. (...) Orkestras pakluso dirigentui M. Pitrėnui ir lanksčiai bei nuoširdžiai bendradarbiavo su pianistu, neužgoždamas trapaus fortepijono skambesio, o tutti epizoduose neperžengdamas tam tikros garsinės įtampos ribos. Publika stovėdama plojo atlikėjams, išreikšdama susižavėjimą bei pagarbą. (...) Antroje koncerto dalyje pakiliai, ryškiai nuskambėjo Modesto Musorgskio "Parodos paveikslėlių" siuita orkestrui. Maurice'o Ravelio meistriškai orkestrui pritaikytas garsusis fortepijoninis ciklas. Gaivus, natūralus, kūrybingas dirigento M. Pitrėno muzikos girdėjimas, įtaiga ir aiškūs mostai įkvėpė orkestro artistus groti gyvybingai, vaizdingai. Spalvingi muzikiniai paveikslėliai, kompaktiškai apjungti, sudarė darnią, klausytojams neprailgusią visumą.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Saint-Saėnsas prancūziškai, 7 meno dienos, 2005 02 18

Jaunasis batutos meistras - vakaro traukos centras ir įkvėpėjas. Jau keliolika metų sėkmingai kopiantis į dirigavimo meno aukštumas, neseniai pelnęs VII tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso (Lenkija) aukso medalį, šįvakar jis drąsiai meta iššūkį pats sau, pasirinkęs išties išskirtinius kūrinius. Ant jo pulto G. Mahlerio partitūros: Penkios dainos pagal F. Rückerto eilėraščius ir monumentalioji Simfonija Nr. 5 cis-moll, muzika, žadanti atradimą. M. Pitrėnas perteikia ciklą kaip vientisą muzikinį vyksmą. Čia nuosekliai dėstoma ir galiausiai finalinėje dainoje "Um Mitternacht" ("Vidury nakties") savo kulminaciją pasiekia pagrindinė kūrinio idėja - žmogaus laikinumas mirties akivaizdoje. Penktoji simfonija nuo pat pradžios, regis, užhipnotizuoja salę. Vienas kitą vejantys galingi ekstatiški proveržiai, kad ir raminami ekspresyvios lyrikos epizodais, vis kelia didėjančią tragišką įtampą. Antroji dalis "Stürmisch bewegt. Mit grösster Vehemenz" skamba kaip apokalipsė. Įžymi ketvirtoji dalis "Adagietto. Sehr langsam" „trumpa "poilsio salele" tik paryškina muzikos tragizmą. Penktosios dalies "Rondo-finale. Allegro giocoso. Frisch" dinamizmas ir galia veda klausytojus į katarsį. Orkestras visiškai atsidavęs muzikai. Jis žaižaruoja visais niuansais ir spalvomis, atskirų atlikėjų meistriškumas sukuria bendrą įspūdingo skambesio drobę. M. Pitrėnas visų simfonijos įvykių ašis. Kad ir absoliučiai susiliejęs su orkestru, jis kaip patyręs režisierius nuolat tvirtai laiko ir kontroliuoja kiekvieną garsinę-dramaturginę liniją. Puiki manualinė technika užtikrina gestų tikslumą. Nors ir kunkuliuojantis emocijomis, jis nė akimirkai nepraranda šalto proto ir muzikos pulso. Mąsto stambiais potėpiais. Akivazdu, kad polinkį į monumentalumą M. Pitrėnas perėmė iš savo dirigavimo profesoriaus LNSO meno vadovo J. Domarko. Galiausiai M. Pitrėnas yra labai artistiškas. Jo artistizmas natūralus, nesurežisuotas, jis skverbiasi iš vidaus ir visad sudaro konsonansą su muzika. Šis retas, klausytojų branginamas bruožas juos kaip mat užvaldo. Simfonijos kulminacija visiškai pavergia publiką. Paskutinis akordas sutampa su pirmuoju entuziastingu "Bravo!". Šūksniai susilieja su ovacijomis, net trypimu kojomis. Klausytojai pagerbia atlikėjus atsistodami. Gausybė gėlių... Dirigento iššūkis pasiteisino.

Vladas Zalatoris, Dirigento iššūkis pasiteisino, 7 meno dienos, 2004 02 27

N. Rimskio-Korsakovo "Šecherazadą" (1888) M. Pitrėnas Filharmonijos scenoje diriguoja ne pirmą kartą. Rusų kompozitoriaus simfoninė siuita šioje programoje turbūt tapo "desertu". Iš tiesų buvo gera pasiklausyti gerai žinomos ir tokios gražios muzikos! Visgi interpretuoti puikiai pažįstamus, populiarius kūrinius nėra lengva. Šįkart, nors ir vėl žavėjausi prabangiu N. Rimskio-Korsakovo orkestru (ne veltui jis parašė orkestruotės vadovėlį), kai kuriuos dalykus tarsi išgirdau pirmą kartą, pvz., išryškėjo improvizacinių epizodų laisvė.

Beata Leščinska, Klasikos sąvoka plečiasi, 7 meno dienos, 2003 02 21

Jau pirmosios dalies (Andante) pabaigoje (S. Prokofjevo Penktoji simfonija) apstu šiurpių, vidine titaniška jėga pribloškiančių muzikos vaizdų, kuriuos M. Pitrėnas perteikė su didele įtaiga. (...) M. Pitrėno įtaiga nustelbė kai kuriuos orkestro trūkumus ir privertė jį paklusti batutai. Dirigentas aptiko ir meistriškai išskleidė simfonijoje glūdinčią konfliktinę spyruoklę, su įkarščiu perteikė veikiau groteskiškus, makabriškus ir fantastiškus žmogaus sielos peizažus. Į kulminacijas sutelkta muzikinė idėja nugarą vertė eiti pagaugais. (...) Meistrams paklūsta ir paprasta, ir sudėtinga muzika: pirmuoju atveju ji skamba nebanaliai, antruoju – perteikiama suprantamai ir tampa artimà. Tuo šį šaltą rudens vakarą publiką įtikino du lietuvių talentai – pianistas Edvinas Minkštimas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.

Daiva Tamošaitytė, Meistrams paklūsta ir paprasta, ir sudėtinga muzika: Edvinas Minkštimas ir Modestas Pitrėnas, Muzikos barai, 2008 lapkritis

Iš 2007 m. vasario mėnesį girdėtų koncertų reikėtų išskirti ir Modesto Pitrėno diriguotą Claude’o Debussy Simfoninį preliudą „Fauno popietė" bei Maurice’o Ravelio Antrąją siuitą iš baleto „Dafnis ir Chloja" (atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, jam talkino Kauno valstybinis choras). Šiosios atlikimas vertas įrašymo į kompaktinę plokštelę. Įkvėptai atlikta pastoralė pasižymėjo tiksliomis proporcijomis stiliaus, tempo, dinamikos ir kitais esminiais atžvilgiais, todėl partitūra sužibo kaip ant delno, atskleisdama kerintį jutiminį prancūziškosios muzikinės kultūros dvelksmą ir paties kūrinio estetinę esmę. Tokie akinantys blyksniai liudija dar nepanaudotas jauno dirigento talento galimybes.

Daiva Tamošaitytė, Žymesnieji vasario mėnesio koncertai, Muzikos barai, 2007 03 28

Operą parengė jaunu ir perspektyviu tituluojamas dirigentas Modestas Pitrėnas. Šis jau antras savarankiškas darbas LNOBT scenoje (pirmasis buvo minėtasis R. Portman „Mažasis princas“ 2007 m.) jį vis labiau artina prie nematomos ribos, skiriančios „perspektyvų“ nuo „pripažinto“ meistro. Juolab kad M. Pitrėnas jau diriguoja ir minėtas sudėtingąsias R. Strausso ir R. Wagnerio partitūras, kurias rengė kaip antrasis dirigentas su „pačiu“ Jaceku Kaspszyku, nekalbant jau apie, nežinia, ar paprastesnius, baleto spektaklius („Raudonoji Žizel").

Beata Leščinska, Apie eliksyrą, balzamą ir kitokius meilės gėrimus, Literatūra ir menas, 2009 01 23