Modestas Pitrėnas

Image
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija

Modestas Pitrėnas (g. 1974) Lietuvos muzikos akademiją baigė du kartus: 1997 chorinį dirigavimą prof. Liongino Abariaus klasėje, o 2003 simfoninį bei operinį dirigavimą prof. Juozo Domarko klasėje. 2002 – 2004 toje pačioje mokslo įstaigoje tęsė meno aspirantūros studijas. 1995-1996 dirigentas tobulinosi garsiojoje Zalcburgo muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje Mozarteum (Universität Mozarteum Salzburg) profesorių W.Hagen-Groll ir K.Kamper klasėse; čia įgijo bakalauro diplomą su pagyrimu. Vėliau dalyvavo žymių dirigentų, tokių kaip E.P.Salonen, J.Panula (Suomija), H.Rilling (Vokietija), O.Geczy (Austrija), F.Bernüs (Vokietija) seminaruose bei meistriškumo kursuose.

Modestas Pitrėnas dalyvavo ir pelnė apdovanojimus dirigentų konkursuose: pirmąją premiją nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse (1991); specialų dirigento prizą Tarptautiniame chorų konkurse Debrecene (1992, Vengrija); antrąją premiją ir prizą už geriausią šiuolaikinės muzikos interpretaciją Tarptautiniame J.Naujalio dirigentų konkurse (1994); antrąją vietą ir specialius prizus už geriausias latvių kompozitorių interpretacijas Tarptautiniame dirigentų konkurse "Riga'97" (Latvija). Ryškiausias Modesto Pitrėno laimėjimas – I premija ir Aukso medalis VII-me tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija). Tai pirmas Aukso medalis, paskirtas Lietuvos dirigentui tokiame prestižiniame konkurse. Šis laimėjimas suteikė dirigentui galimybę bendradarbiauti Lenkijoje su Silezijos (Sląnska), Sudetų (Sudetska), Pamario (Pomorska) ir Krokuvos filharmonijomis.

1990-aisiais, būdamas 16 metų, M. Pitrėnas įkūrė chorą Psalmos, kuriam vadovavo iki 2000-ųjų. Su šiuo choru dirigentas atliko beveik visų epochų Europos chorinę muziką - nuo Renesanso iki šiuolaikinės, parengė daugelį stambių koncertinių programų Lietuvoje ir už jos ribų. Choras gastroliavo Vakarų Europoje, Skandinavijoje, JAV, tapo daugelio tarptautinių konkursų laureatu Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, JAV ir kt.

Modestas Pitrėnas kaip simfoninis dirigentas parengė nemažai koncertų su Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Mažosios Lietuvos, Lietuvos muzikos akademijos simfoniniais, Lietuvos ir Šiaulių kameriniais orkestrais. Jungtinėmis Klaipėdos ir Vilniaus muzikų pajėgomis, M. Pitrėnui diriguojant, įgyvendinti stambūs projektai - atlikta E.Balsio oratorija "Nelieskite mėlyno gaublio" bei G.Verdi “Requiem”. 2005 parengta A. Žigaitytės misterijos ”Praregėjimas“ premjera.

Pastaraisiais metais dirigento veikloje ypatingą vietą užima bendradarbiavimas su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 2004 m. jis yra orkestro vyriausiojo dirigento asistentas. Su LNSO jis parengė puikiai kritikų įvertintas programas – solidžius Witoldo Lutosławskio, Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno, Gustavo Mahlero ir Claude‘o Debussy simfoninius opusus, daugybę sekmadieninių programų visai šeimai. Maestro 2009 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo su Violeta Urmana, surengė koncertų su kitais garsiais atlikėjais – tai dainininkai M.Salminenas, J. Ryhänenas, A.Antonenko, V.Noreika, E.Montvidas, E.Silins, A.Angeris, V.Prudnikovas, S.Stonytė, E.Scherbachenko, I. Kalna, A.K. Behnke, A. Grigorian, I. Prudnikovaitė, K. Opolais, P. Yende ir A. Nigro, smuikininkai T.Grindenko, B.Skride, P.Bermanas, V.Čepinskis, violončelininkai D.Geringas ir A.Kniazevas, pianistai M. Rubackytė, A.Lyakhovsky, P.Donohoe ir P.Geniušas, obojininkas F.di Rosa ir kt. 

Nuo 2000 M.Pitrėnas diriguoja G.Bizet operos "Karmen" (Carmen) bei K.Weillio "Trijų grašių operos" (Three-Penny-Opera) spektaklius Klaipėdos muzikiniame teatre. Jau daugelį metų dirigentas kviečiamas dirbti su Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu ir kameriniu orkestrais, 2004 dirigavo Silezijos Filharmonijos (Filharmonia Sląska), Sudetų filharmonijos (Filharmonia Sudecka) bei Bydgoščiaus filharmonijos (Filharmonia Pomorska) orkestrams. 2000 - 2004 metais M.Pitrėnas dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir vadovavo jos auklėtinių chorui; išleido liturginį bendruomenės "Giesmyną". Nuo 2001 metų jis - Vilniaus B.Dvariono muzikos mokyklos simfoninio orkestro meno vadovas bei dirigentas; nuo 2003 - Lietuvos muzikos akademijos Dirigavimo katedros dėstytojas.

2006 sausį jis buvo paskirtas Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, su šiuo kolektyvu rengia koncertines programas. 2006 pakviestas rengti Richardo Strausso operos „Salomė“ ir Rachelės Portman operos vaikams „Mažasis princas“ premjeras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, diriguoja baletus „Raudonoji Žizel“ ir „Graikas Zorba“, Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“ ir Richardo Wagnerio „Valkiriją“, o 2008 m. tapo Gaetano Donizetti operos „Meilės eliksyras“ pastatymo muzikos vadovu ir dirigentu.

Nuo 2009 m. pradėjęs eiti Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas šiame teatre M. Pitrėnas pastatė J.Massenet „Wertherį“ ir G.Puccini „Triptiką“, rengia G.Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjerą, diriguoja R.Wagnerio „Skrajojantį olandą“, G.Verdi „Aidą“, P.Čaikovskio „Pikų damą“, G.Puccini „Turandot“. 2010 pavasarį Varšuvos Didžiajame teatre M. Pitrėnas vadovavo baleto vakaro „Let’s dance Bach“ premjerai. 2010 gruodį maestro debiutavo Kelno operos ir Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“ teatruose. 2011 įvyko pasirodymai St.Galleno (Šveicarija) ir Varšuvos Didžiajame operos teatruose bei su Hamburgo simfoniniu orkestru (Vokietija).

M. Pitrėnas įrašė dešimt kompaktinių plokštelių, tarp kurių - trys sakralinės muzikos - iš jų dvi įrašytos kartu su choru Psalmos.

Nuo 2015 rudens M. Pitrėnas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausias dirigentas ir meno vadovas.

 

Lietuvių kompozitoriai

Balys Dvarionas

Variacijos fagotui ir orkestrui

Koncertas smuikui ir orkestrui

Šventinė uvertiūra „Prie gintaro kranto“

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

"Miške", simfoninis paveikslas

Julius Gaidelis

„Dramatinė uvertiūra“ (1966)

Arvydas Malcys

Žaidimai pagal MocARTĄ (2005)

Virš mūsų tik dangus (2003)

Festus meae terrae (1989)

Simfonija Nr.3 Grunwald

Impetus

Ekscentriškas bolero

Algirdas Martinaitis

Oratorija „Giesmės šventajam Pranciškui“

Mikas Petrauskas

Opera Birutė

Jonas Tamulionis

„Polifoniniai žaidimai“

„Meditacija“

„Toccata diavolesca“

Kūriniai su orkestru

William Walton

Koncertas altui ir orkestrui

Operos ir baletai

Pagal P.Čaikovskio, G.Bizet, A.Adamo ir A.Šnitkės muz. Raudonoji Žizel

Oratorijos. Kantatos. Mišios. Pasijos

Arthur Honegger

"Karalius Dovydas", opera-oratorija / Le roi David

Balsui ir orkestrui

Gustav Mahler

Dainos Rückerto tekstais (5) balsui ir orkestrui / Rückert Lieder

Kūriniai fortepijonui ir orkestrui

Ludwig van Beethoven

Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.5 Es-dur, op.73

Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.3 c-moll, op.37

Benjamin Britten

Baladė dviem fortepijonams ir orkestrui

Edvard Grieg

Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll

Franz Liszt

Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.1 Es-dur

Sergei Rachmaninov

Rapsodija Paganinio tema

Camille Saint-Saens

Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.5 F-dur, op.103

Robert Schumann

Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op.54

Pyotr Tchaikovsky

Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.1 b-moll, op.23

Kūriniai violončelei ir orkestrui

Joseph Haydn

Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur

Witold Lutosławski

Koncertas violončelei ir orkestrui

Pyotr Tchaikovsky

Variacijos Rokoko tema violončelei ir orkestrui A-dur, op.33

Kūriniai smuikui ir orkestrui

Johann Sebastian Bach

Koncertas dviems smuikams ir orkestrui d-moll, BWV 1043

Ludwig van Beethoven

Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op.61

Alban Berg

Koncertas smuikui ir orkestrui  „Angelui atminti“ / Dem Andenken eines Engels

Johannes Brahms

Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op.77

Max Bruch

Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.1 g-moll

Joseph Haydn

Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 4, G-dur, H 7a

Felix Mendelssohn

Koncertas smuikui ir orkestrui e-moll

Wolfgang Amadeus Mozart

Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3, KV 216

Adagio smuikui ir orkestrui E-dur, KV 261

Sergei Prokofiev

Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.1, D-dur, op. 19

Pablo de Sarasate

Zigeunerweisen, op.20

Koncertas fantazija G.Bizet operos Carmen tema smuikui ir orkestrui, op.25

Pyotr Tchaikovsky

Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur

Operos. Spektakliai

Georges Bizet

Carmen, opera

Gaetano Donizetti

Meilės eliksyras / L'elisir D'Amore

Richard Strauss

Salomėja

Richard Wagner

Valkirija

Koncertai

Carl Philipp Emanuel Bach

Koncertas fleitai ir styginiams

Johannes Brahms

Koncertas smuikui ir violončelei su orkestru a-moll, op. 102

Franz Danzi

Koncertas klarnetui ir orkestrui, A-dur, KV 622

Alexander Glazunov

Koncertas saksofonui ir orkestrui Es-dur, op.109

Jacques Ibert

Koncertas fleitai ir orkestrui

Wolfgang Amadeus Mozart

Koncertas klarnetui ir orkestrui, A-dur, KV 622

Francis Poulenc

Koncertas vargonams, styginiams ir timpanams g-moll, FP 93

Richard Strauss

Koncertas obojui ir orkestrui D-dur, op.144

Grigoriy Zaicev

„Musica Trista“ mandolinai ir orkestrui

Kiti kūriniai

Ludwig van Beethoven

Egmont, uvertiūra op.84

Coriolan, uvertiūra op. 62

Simfonija Nr.3 Es-dur, op.55, Sinfonia eroica

Simfonija Nr.5 c-moll, op.67

Simfonija Nr.7 A-dur, op.92

Simfonija Nr. 9 d-moll, op.125

Hector Berlioz

"Fausto pasmerkimas" / La damnation de Faust

Johannes Brahms

Simfonija Nr.1 c-moll, op.68

Simfonija Nr.2 D-dur, op.73

Aram Chačaturian

Baleto „Spartakas“ siuita

Baleto „Gajanė“ siuita

Frederic Chopin

Variacijos W.A.Mozarto operos Don Giovanni tema

Claude Debussy

"Fauno popietė", simfoninis preliudas / Prelude a l'Apres-midi d'un Faune

Noktiurnai, simfoninis triptikas / Nocturnes

„Iberija“

Paul Dukas

"Burtininko mokinys", simfoninis scherzo / L' apprenti sorcier

Antonin Dvorak

Simfonija Nr.8

Simfonija Nr.9 e-moll, "Iš naujojo pasaulio" / Z Noveho Sveta

"Karnavalas", uvertiūra / Karneval

Slavų šokiai (16) / Slovanské tance

Edward Elgar

Serenada styginiams

Edvard Grieg

Peer Gynt, siuitos op.46, op.55

"Iš Holbergo laikų", siuita / Fra Holbergs tid

Joseph Haydn

  Simfonija Nr.85 B-dur, "Karalienė" / La Reine

Simfonija Nr.103 Es-dur, "Timpanų tremolo" / Drumroll

Paul Hindemith

"Gedulinga muzika" kameriniam orkestrui

Paul Huber

Elegija kameriniam orkestrui

Franz Liszt

Preliudai, simfoninė poema / Les preludes

Simfoninė poema „Mazepa”

Witold Lutosławski

Mažoji siuita / Mała suita

Koncertas orkestrui

Gustav Mahler

Simfonija Nr.5 cis-moll

Simfonija Nr. 4, G-dur, orkestrui ir sopranui

Stanisław Moniuszko

Operos "Halka" uvertiūra

Wolfgang Amadeus Mozart

Don Giovanni operos uvertiūra

Simfonija Nr.40 g-moll

Sergei Prokofiev

Simfonija Nr.5 B-dur

"Romeo ir Džiuljeta", suitos Nr.1, 2, op.64, Nr.3, op.101

Nikolai Rimsky-Korsakov

"Šecherezada", siuita op.35

Antonio Rosetti

Sinfonia Concertante dviems smuikams ir orkestrui D-dur

Gioachino Rossini

Operos "Šarka vagilė" uvertiūra

John Rutter

Requiem

Camille Saint-Saens

Le carnaval des animaux

Arnold Schonberg

„Pragiedrėjusi naktis“ styginių orkestrui, op. 4

Franz Schubert

Kvartetas „Mirtis ir mergelė“, D. 810 (G. Mahlerio transkripcija styginių orkestrui)

Robert Schumann

Simfonija Nr.4 d-moll, op.120

Dmitri Shostakovich

Simfonija Nr. 10, e-moll, op. 93

Simfonija Nr.5 d-moll, op.47

Jean Sibelius

Simfonija Nr.2 D-dur, op.43

Bedřich Smetana

Vltava

Richard Strauss

Ein Heldenleben, poema orkestrui, op.40

Valsų siuita iš operos „Rožės kavalierius”

Simfoninė poema „Don Kichotas“,  op. 35

Igor Stravinsky

Petruška, baletas / Petrushka

Pyotr Tchaikovsky

Simfonija Nr.4 f-moll, op.36

"Spragtukas", siuita / The Nutcracker

Francesca da Rimini, simfoninė fantazija, op.32

Simfonija Nr. 5, e-moll, op. 64

Sekstetas „Florencijos prisiminimas“ d-moll, op. 70 (versija styginių orkestrui)

Giuseppe Verdi

Requiem

Quatro pezzi sacri

Heitor Villa-Lobos

Choros Nr.10

Ralph Vaughan Williams

Simfonija Nr. 2, A London Symphony

MAX BRUCH - Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 g-moll, Op. 26

Vilhelmas Čepinskis (smuikas)

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Merūnas Vitulskis ir Kauno Valstybinis simfoninis orkestras. G. Puccini Nessun Dorma

Richard Strauss - Don Juan, Op. 20 (ištrauka)

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

ANTONIO PASCULLI – Koncertas Donizetti La Favorita temomis (part 2)

Giedrius Kuprevičius: LUX AETERNA / Aš myliu - I Love

Liudas Mikalauskas (bosas). Giedrius Kuprevičius (fortepijonas), Kauno choras ir simfoninis orkestras

Koncertas Lietuvos nacionalinės Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 11 15

Simfoninės muzikos koncertas „Ispanijos naktys“

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS. Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Gitarų duetas AMADEUS DUO: DALE KAVANAGH, THOMAS KIRCHHOFF

JOAQUÍN RODRIGO – „Madrigalinis koncertas“ („Concierto madrigal“) dviem gitaroms ir orkestrui;

ALFONSO MONTES – „Surama“ dviem gitaroms ir orkestrui;

MANUEL DE FALLA – Ištraukos iš baleto „Trikampė skrybėlė“;

ARVYDAS MALCYS – „Ekscentriškas bolero“;

ZOLTAN KODÁLY – „Galantos šokiai“

Koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 03 22

Kompozitoriaus Richardo Strausso 150-mečiui

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistas ROBERTAS BEINARIS (obojus)

Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Programa: EMMANUEL CHABRIER – Rapsodija orkestrui „Ispanija“

VAIDA STRIAUPAITĖ-BEINARIENĖ – Fantazija Enrique’s Granadoso tema obojui ir orkestrui

MAURICE RAVEL – „Ispaniška rapsodija“

RICHARD STRAUSS – Koncertas obojui ir mažam orkestrui D-dur, AV 144 / TrV 292; Valsų siuita iš operos „Rožių kavalierius“

"Jaunojo dirigento parengta J.Sibeliuso Antroji simfonija D-dur, kuri skambėjo antrojoje koncerto dalyje, leido orkestrui prabilti laisvai, parodant visus tembro ir dinamikos išteklius. Suomių klasiko muzika - dėkinga medžiaga atsiskleisti dirigentui. Ši muzika - tarsi monumentali drobė, kurioje sodriomis spalvomis nutapyti praeities vaizdai, gausu muzikinio naratyvumo. Kadangi muzika epiką perteikia ne konkrečiomis priemonėmis (kaip dailė), bet apeliuodama į emocijas, kaip tik jų raiškumas įgyja svarbos interpretuojant tokio žanro kūrinius. Dirigentas su šia užduotimi susidorojo išties sėkmingai. Jo interpretuojamas kūrinys įgijo labai raiškius emocinius kontūrus ir muzikinio pasakojimo kryptį, vedančią į pakilų, didingą finalą."

Živilė Ramoškaitė. Muzikos barai, 2002 lapkritis

Balandžio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvykusiame koncerte skambėjo gerai žinomi W.A. Mozarto ir F. Schuberto kūriniai, tačiau tai, kaip jie buvo atlikti, drąsiai galima įvardyti išskirtinėmis interpretacijomis. Prie to, manyčiau, ženkliai prisidėjo mąslus ir temperamentingas dirigentas M. Pitrėnas, atradęs glaudų kontaktą su orkestru. Savą muzikos sampratą jis ne tik perteikė, bet tiesiog įteigė orkestrui ir pasiekė nedažnai įvykstančių meninių sukrėtimų, tokių kaip F. Schuberto kvarteto „Mirtis ir mergelė“ interpretacija.

Živilė Ramoškaitė, Išskirtinės Mozarto ir Schuberto interpretacijos, 7 meno dienos, 2007 04 20

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas) tą vakarą dirigavo muzikos mylėtojams jau žinomas jaunas dirigentas Modestas Pitrėnas, o C. Saint-Saėnso dviejų koncertų fortepijonui su orkestru (Nr. 2, g-moll, op. 22, ir Nr. 4, c-moll, op. 44) solo partijas skambino svečias iš Prancūzijos Philippeas Giusiano. Galima rasti nemažai šias dvi skirtingas individualybes vienijančių bruožų: panašus amžius (vos per 30 m.), graži sceninė išvaizda, išorinių muzikos išraiškos efektų nesivaikymas, dėmesio sutelkimas į muzikos esmę, subrandintas savitas atlikėjo braižas, turtingos kūrybinės biografijos, prasidėjusios ankstyvame amžiuje. (...) Orkestras pakluso dirigentui M. Pitrėnui ir lanksčiai bei nuoširdžiai bendradarbiavo su pianistu, neužgoždamas trapaus fortepijono skambesio, o tutti epizoduose neperžengdamas tam tikros garsinės įtampos ribos. Publika stovėdama plojo atlikėjams, išreikšdama susižavėjimą bei pagarbą. (...) Antroje koncerto dalyje pakiliai, ryškiai nuskambėjo Modesto Musorgskio "Parodos paveikslėlių" siuita orkestrui. Maurice'o Ravelio meistriškai orkestrui pritaikytas garsusis fortepijoninis ciklas. Gaivus, natūralus, kūrybingas dirigento M. Pitrėno muzikos girdėjimas, įtaiga ir aiškūs mostai įkvėpė orkestro artistus groti gyvybingai, vaizdingai. Spalvingi muzikiniai paveikslėliai, kompaktiškai apjungti, sudarė darnią, klausytojams neprailgusią visumą.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Saint-Saėnsas prancūziškai, 7 meno dienos, 2005 02 18

Jaunasis batutos meistras - vakaro traukos centras ir įkvėpėjas. Jau keliolika metų sėkmingai kopiantis į dirigavimo meno aukštumas, neseniai pelnęs VII tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso (Lenkija) aukso medalį, šįvakar jis drąsiai meta iššūkį pats sau, pasirinkęs išties išskirtinius kūrinius. Ant jo pulto G. Mahlerio partitūros: Penkios dainos pagal F. Rückerto eilėraščius ir monumentalioji Simfonija Nr. 5 cis-moll, muzika, žadanti atradimą. M. Pitrėnas perteikia ciklą kaip vientisą muzikinį vyksmą. Čia nuosekliai dėstoma ir galiausiai finalinėje dainoje "Um Mitternacht" ("Vidury nakties") savo kulminaciją pasiekia pagrindinė kūrinio idėja - žmogaus laikinumas mirties akivaizdoje. Penktoji simfonija nuo pat pradžios, regis, užhipnotizuoja salę. Vienas kitą vejantys galingi ekstatiški proveržiai, kad ir raminami ekspresyvios lyrikos epizodais, vis kelia didėjančią tragišką įtampą. Antroji dalis "Stürmisch bewegt. Mit grösster Vehemenz" skamba kaip apokalipsė. Įžymi ketvirtoji dalis "Adagietto. Sehr langsam" „trumpa "poilsio salele" tik paryškina muzikos tragizmą. Penktosios dalies "Rondo-finale. Allegro giocoso. Frisch" dinamizmas ir galia veda klausytojus į katarsį. Orkestras visiškai atsidavęs muzikai. Jis žaižaruoja visais niuansais ir spalvomis, atskirų atlikėjų meistriškumas sukuria bendrą įspūdingo skambesio drobę. M. Pitrėnas visų simfonijos įvykių ašis. Kad ir absoliučiai susiliejęs su orkestru, jis kaip patyręs režisierius nuolat tvirtai laiko ir kontroliuoja kiekvieną garsinę-dramaturginę liniją. Puiki manualinė technika užtikrina gestų tikslumą. Nors ir kunkuliuojantis emocijomis, jis nė akimirkai nepraranda šalto proto ir muzikos pulso. Mąsto stambiais potėpiais. Akivazdu, kad polinkį į monumentalumą M. Pitrėnas perėmė iš savo dirigavimo profesoriaus LNSO meno vadovo J. Domarko. Galiausiai M. Pitrėnas yra labai artistiškas. Jo artistizmas natūralus, nesurežisuotas, jis skverbiasi iš vidaus ir visad sudaro konsonansą su muzika. Šis retas, klausytojų branginamas bruožas juos kaip mat užvaldo. Simfonijos kulminacija visiškai pavergia publiką. Paskutinis akordas sutampa su pirmuoju entuziastingu "Bravo!". Šūksniai susilieja su ovacijomis, net trypimu kojomis. Klausytojai pagerbia atlikėjus atsistodami. Gausybė gėlių... Dirigento iššūkis pasiteisino.

Vladas Zalatoris, Dirigento iššūkis pasiteisino, 7 meno dienos, 2004 02 27

N. Rimskio-Korsakovo "Šecherazadą" (1888) M. Pitrėnas Filharmonijos scenoje diriguoja ne pirmą kartą. Rusų kompozitoriaus simfoninė siuita šioje programoje turbūt tapo "desertu". Iš tiesų buvo gera pasiklausyti gerai žinomos ir tokios gražios muzikos! Visgi interpretuoti puikiai pažįstamus, populiarius kūrinius nėra lengva. Šįkart, nors ir vėl žavėjausi prabangiu N. Rimskio-Korsakovo orkestru (ne veltui jis parašė orkestruotės vadovėlį), kai kuriuos dalykus tarsi išgirdau pirmą kartą, pvz., išryškėjo improvizacinių epizodų laisvė.

Beata Leščinska, Klasikos sąvoka plečiasi, 7 meno dienos, 2003 02 21

Jau pirmosios dalies (Andante) pabaigoje (S. Prokofjevo Penktoji simfonija) apstu šiurpių, vidine titaniška jėga pribloškiančių muzikos vaizdų, kuriuos M. Pitrėnas perteikė su didele įtaiga. (...) M. Pitrėno įtaiga nustelbė kai kuriuos orkestro trūkumus ir privertė jį paklusti batutai. Dirigentas aptiko ir meistriškai išskleidė simfonijoje glūdinčią konfliktinę spyruoklę, su įkarščiu perteikė veikiau groteskiškus, makabriškus ir fantastiškus žmogaus sielos peizažus. Į kulminacijas sutelkta muzikinė idėja nugarą vertė eiti pagaugais. (...) Meistrams paklūsta ir paprasta, ir sudėtinga muzika: pirmuoju atveju ji skamba nebanaliai, antruoju – perteikiama suprantamai ir tampa artimà. Tuo šį šaltą rudens vakarą publiką įtikino du lietuvių talentai – pianistas Edvinas Minkštimas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.

Daiva Tamošaitytė, Meistrams paklūsta ir paprasta, ir sudėtinga muzika: Edvinas Minkštimas ir Modestas Pitrėnas, Muzikos barai, 2008 lapkritis

Iš 2007 m. vasario mėnesį girdėtų koncertų reikėtų išskirti ir Modesto Pitrėno diriguotą Claude’o Debussy Simfoninį preliudą „Fauno popietė" bei Maurice’o Ravelio Antrąją siuitą iš baleto „Dafnis ir Chloja" (atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, jam talkino Kauno valstybinis choras). Šiosios atlikimas vertas įrašymo į kompaktinę plokštelę. Įkvėptai atlikta pastoralė pasižymėjo tiksliomis proporcijomis stiliaus, tempo, dinamikos ir kitais esminiais atžvilgiais, todėl partitūra sužibo kaip ant delno, atskleisdama kerintį jutiminį prancūziškosios muzikinės kultūros dvelksmą ir paties kūrinio estetinę esmę. Tokie akinantys blyksniai liudija dar nepanaudotas jauno dirigento talento galimybes.

Daiva Tamošaitytė, Žymesnieji vasario mėnesio koncertai, Muzikos barai, 2007 03 28

Operą parengė jaunu ir perspektyviu tituluojamas dirigentas Modestas Pitrėnas. Šis jau antras savarankiškas darbas LNOBT scenoje (pirmasis buvo minėtasis R. Portman „Mažasis princas“ 2007 m.) jį vis labiau artina prie nematomos ribos, skiriančios „perspektyvų“ nuo „pripažinto“ meistro. Juolab kad M. Pitrėnas jau diriguoja ir minėtas sudėtingąsias R. Strausso ir R. Wagnerio partitūras, kurias rengė kaip antrasis dirigentas su „pačiu“ Jaceku Kaspszyku, nekalbant jau apie, nežinia, ar paprastesnius, baleto spektaklius („Raudonoji Žizel").

Beata Leščinska, Apie eliksyrą, balzamą ir kitokius meilės gėrimus, Literatūra ir menas, 2009 01 23