Marija Nemanytė gimė 1980 Vilniuje. Baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją (mok. A. Kacaitė, prof. J. Urba) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (prof. Raimundas Katilius, Rasa Vosyliūtė). Aspirantūros studijas tęsė Royal College of Music Londone, prof. N. Boyarsky klasėje (”Postgraduate Diploma in Performance”, 2003). 2003-2005  studijavo ir baigė CNR konservatoriją Versalyje (Prancūzija), prof. I. Voloshino klasėje (3ème Cycle Spec.).

Marija Nemanytė yra dviejų respublikinių konkursų bei ”Yascha Heifetz” tarptautinio smuikininkų konkurso 3-ios vietos laureatė. Dalyvavo F. Andrievsky, B. Garlitsky, G. Kremer, G. Zhislin  vedamuose tarptautiniuose meistriškumo kursuose. 2003 vasarą dalyvavo ”M. Kopelman quartet” tarptautiniuose meistriškumo kursuose.

Nuo 2001 Marija Nemanytė buvo smuikininkų kvarteto, susikūrusio prof. R. Katiliui atminti, narė. Šis kvartetas sėkmingai koncertavo Pabaltijo bei Skandinavijos šalyse, taip pat Austrijoje, Jugoslavijoje, Anglijoje ir Vokietijoje.

2002 smuikininkė buvo pakviesta į tarptautinį kamerinės muzikos festivalį ”Chamber Music Connects the World” Krönberge (Vokietija), kur koncertavo su B. Pergamenschikowu, G. Kremeriu ir ”Guarneri quartet”.

Marija Nemanytė ne kartą grojo solo su Kremerata Baltica, Lietuvos kameriniu bei nacionaliniu simfoniniu orkestrais.

Nuo 1997 smuikininkė griežia Gidono Kremerio suburtame orkestre ”Kremerata Baltica”. Ji yra pastovi festivalio ”Kremerata Musica” dalyvė bei kamerinės muzikos atlikėja. Kartu su Gidonu Kremeriu ji atliko A. Schnittke ”Concertto grosso Nr.3” įvairiuose festivaliuose bei koncertų salėse, kaip ”Schubertiade Schwarzenberg”, ”Musicfestspiele Saar”, „Vilniaus festivalyje”, ”Santory Hall” (Tokyo), ”Chicago Symphony Hall” ir kt. Nuo 2004 kartu su kitais Kremerata Baltica nariais - Džeraldu Bidva, Ula Ulijona Žebriūnaite ir Giedre Dirvanauskaite - griežia styginių kvartete „Kremeratini”. Naujai susibūręs kolektyvas sėkmingai pasirodė festivaliuose „Sigulda” (Latvija), „Lockenhaus” (Austrija), „Kuhmo” (Suomija), „Les Museiques” (Šveicarija).

Marija Nemanytė yra grojusi įvairiuose kamerinės muzikos projektuose kartu su V. Mendelsohn, B. Garlitsky, M. Brunello, Y. Bashmet, G. Kremer, N. Znaider ir kt.

Smuikininkė nuolatos rengia rečitalius Lietuvoje bei dalyvauja kamerinės muzikos koncertuose kartu su lietuvių atlikėjais Daumantu Kirilausku, R. Lenčiauskaite, Mindaugu Bačkumi ir styginių kvartetu „Kremeratini”.

Taikomosios dailės muziejuje vykęs kamerinės muzikos koncertas taip pat nuteikė maloniai. Koncertavo stiprūs ir labai profesionalūs muzikantai, pateikę sudėtingą ir įdomią programą – tai Marija Nemanytė (smuikas) ir Daumantas Kirilauskas (fortepijonas). (...) Šią popietę klausėmės J. Haydno Sonatos smuikui ir fortepijonui G-dur, Hob. XV: 32, kuri buvo kruopščiai sustyguota, atlikimas išlygintas, nušlifuotas, tiesiog nepriekaištingas ir visapusiškai smagus. Programos vidury atsidūrė du skirtingos stilistikos šiuolaikiniai kūriniai: kontrastinga ir efektinga A. Schnittke’s keturių dalių Sonata Nr. 1 bei A. Weberno Keturios pjesės op. 7. Marija sonatą atliko charakteringai, bet racionaliai, įsiklausė į lėtosios dalies flažoletų tęstinę kalbą, sugrįžusius charakteringus ritmus, „riebius“ su pipirais sąskambius, atrado ryškių tembrų. Weberno atveju išryškėjo pilnakraujis minimalizmas, o Straussas buvo tiesiog stilingas, kūrinio dalys iki galo apgalvotos tempo ir charakterio požiūriu. M. Nemanytės griežimo stilius – valingas, techniškas, kiek „vyriškas“. Nauju „Petrof“ skambinęs D. Kirilauskas pasirodė kaip puikus ir labai atsakingas partneris. Šiuo metu jis yra LMTA fortepijono dėstytojas, prof. V. Vitaitės ir prof. P. Geniušo asistentas; M. Nemanytė nuo 1997 metų yra „Kremerata Baltica“ narė, ji bando jėgas ir kvarteto sudėtyje. Koncertavę jaunieji nuramino: dėl klasikinės muzikos ateities galime būti ramūs. Auga super profesionali, stabili, jau dabar solidų įdirbį turinti karta, kuri važiuoja tiesiomis ir užtikrintomis vėžėmis. Pastaruoju metu pasitaikė visokio plauko koncertų, kai nesyk nuvylė ar privertė nuobodžiauti net patyrę ir daug nuopelnų turintys vardai. Šiame kontekste jaunieji suteikė atgaivą ir grąžino tikro muzikavimo, tikro entuziazmo, tikros mokyklos pojūtį.

Daiva Tamošaitytė, Malonus muzikinis sekmadienis, Muzikos barai, 2006 Nr.11-12

Birželio 17-oji. Programoje - A. Vivaldi Koncertas smuikui ir orkestrui A-dur, K. Pendereckio "Sinfonietta per archi" (1991), A. Schnittkes Concerto grosso dviem smuikams ir kameriniam orkestrui (1985), F. Schuberto Kvartetas G-dur, op. posth. 161 (V. Kissino versija orkestrui). Concerto grosso - kontroversiška, rezignuojanti mūsų amžininko išpažintis. Nenuspėjami minčių zigzagai, komplikuotos prasmių kryžkelės. Schnittke - visad iššūkis klausytojui. Ir dar rimtesnis iššūkis atlikėjui. Šalia G. Kremerio solo griežianti Marija Nemanytė nėra jo šešėlyje. Sudėtingiausias programos kūrinys tampa vakaro ašimi.

Vladas Zalatoris, Universalusis Gidono Kremerio pasaulis."Vilniaus festivalio" koncertai su "Kremerata Baltica" ir Gidonu Kremeriu, 7 meno dienos, 2003-06-27 Nr. 574

Gegužės 12 d. Rotušėje koncertavo Lietuvai gan dažnai apie save primenanti smuikininkė Marija Nemanytė. Ji šiuo metu studijuoja Versalyje (Prancūzija), CNR konservatorijoje pas prof. I. Voloshiną. Smuikininkei talkino pianistė Rūta Lenčiauskaitė, 2004 m. įgijusi magistro diplomą LMTA (prof. V. Vitautės ir doc. A. Kisieliūtės kl.) ir tęsianti pomagistrines studijas Bulonės bei Jeano Philippe’o Rameau (Paryžius) konservatorijose, prof. R. Rochet ir Ronault-Louchart klasėse. M. Nemanytė solo pagriežė du kūrinius: M. Regerio Preliudą ir fugą h-moll, op. 117, ir E. Ysa’e Sonatą Nr. 6, o duetu su pianiste atliko F. Schuberto Sonatiną g-moll, op. 137, D 408, B. Bartóko Ropsodiją Nr. 1, E. Griego Sonatą c-moll, Nr. 3, op. 45, ir G. Kuprevičiaus "Preliudą M.K. Čiurlionio atminimui". Marija Nemanytė - valinga, profesionali smuikininkė, griežianti intensyviai, apgalvotai, sutelktai. R. Lenčiauskaitė, sugebanti kontroliuoti muzikinį procesą, yra kitokio tipo atlikėja – susidarė įspūdis, kad skambinti jai itin lengva, nereikia jokių ypatingų pastangų – gražaus tembro pasažai tarytum savaime liejasi. Itin pagirtina, kad M. Nemanytė atliekamus kūrinius stiliaus atžvilgiu stengėsi traktuoti skirtingai. Akivaizdu, kad dėl rimto požiūrio į savo profesiją ji puikiai pritapo prie kitų talentingų orkestro "Kremerata Baltica" narių. Labiausiai įtikino kokybiškai, intensyviai pagriežta E. Ysaye Sonata smuikui solo.

Aldona Eleonora Radvilaitė, Primenantys apie save. Paskutinioji "Sugrįžimų" festivalio savaitė, 7 meno dienos, 2005-05-27 nr. 663

Paskutinįsyk Vilniuje orkestras „Kremerata Baltica“ grojo 2001 m. rudenį, tad Vilniaus festivalyje numatytas jo pasirodymas buvo ypač nekantriai laukiamas. Šie lūkesčiai išsipildė su kaupu: birželio 17d. Nacionalinėje filharmonijoje įvykęs koncertas suteikė nepamirštamų įspūdžių. Įdomu ir tai, kad išgirdome pirmąsyk su G.Kremeriu ir orkestru boluojančią orkestro narę vilnietę smuikininkę Mariją Nemanytę. ...Šiuolaikinės muzikos dalį tęsė Schnittke‘s Concerto grosso Nr.3 dviem smuikams ir sumažintos sudėties kameriniam orkestrui, papildytam varpais ir klavišiniais... Su G.Kremeriu antrąją smuiko partiją įspūdingai grojo Marija Nemanytė, kurios tvirta valia, užmojis ir intelektas puikiai derėjo greta maestro.

Živilė Ramoškaitė, Gidonas Kremeris, Marija Nemanytė ir „Kremerata Baltica“, Muzikos Barai, 2003 spalis

Vakaro pabaiga iš 2003-iųjų vėl bloškia atgal - į 1985-1988 metus. Muzikinį vėrinį pabaigia "Bachvariationen I", dėl įspūdingos Raimundo Katiliaus smuikininkų kvarteto (Džeraldas Bidva, Rasa Vosyliūtė, Rūta Lipinaitytė, Marija Nemanytė) interpretacijos tapęs tikru vakaro perlu. Šiam įspūdžiui užbėgdamas už akių, M.Urbaitis nė kiek neklydo sakydamas, kad "Kremeratos" smuikininkai jų visai naujai atrastą kūrinį paruošė puikiai. Galima sutikti ir su jo žodžiais, esą nauji atlikėjai seniai sukurtą kūrinį gali pakeisti iš esmės. Naujai atrasta sena gerokai paveikiau, jei tie atlikėjai pritrenkia dar ir savo meistriškumu.

Iš to, kas nepasakyta, Skirmantė Valiulytė, 7 mano dienos Nr.585