Lukas Geniušas gimė 1990 Maskvoje keturių kartų muzikų šeimoje. Penkerių metų jis pradėjo mokytis skambinti pianinu. 1996 Lukas įstojo į Maskvos Frederico Chopino muzikos atlikėjų koledžą. Šiuo metu jis studijuoja prof. Veros Gornostajevos fortepijono klasėje. Jaunasis pianistas koncertuoja nuo 1996. Lukas Geniušas laimėjo pirmą vietą Sankt Peterburgo tarptautiniame konkurse „Žingsnis į meistrystę“ (2002). Jis taip pat laimėjo pirmąją premiją Maskvos Pirmajame atvirame Centrinės muzikos mokyklos konkurse (2003) ir antrą vietą Maskvos tarptautiniame Frederico Chopino jaunųjų pianistų konkurse (2004). 2004 jam buvo paskirta Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendija. 2005 Lukas laimėjo sidabro medalį Ginos Bachauer tarptautiniame pianistų konkurse Solt Leik Sityje (Utah, JAV), 2007 - antrą vietą Škotijos tarptautiniame pianistų konkurse (Scottish International Piano Competition 2007). 2010 XV Tarptautiniame Ginos Bachauer pianistų konkurse buvo apdovanotas aukso medaliu. Vieni prestižiškiausių Luko Geniušo laimėjimų – 2010 Fryderyko Chopino konkurso Varšuvoje antroji vieta ir taip pat antroji vieta XV Tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse 2015.

Koncertavo su įvairiais orkestrais geriausiose Maskvos, Sankt Peterburgo, Vilniaus ir Vroclavo koncertų salėse. Geniušas skambino solo Varšuvoje, Krokuvoje, Stokholme, Berlyne, Hanoveryje, Ženevoje, Paryžiuje, Lijone ir Vienuoje.

Pianistą mažiausiai jaudino konkurso ažiotažas: jis „tiesiog“ nuostabiai grojo solinį koncertą konservatorijos Didžiojoje salėje. Tai buvo muzika. Tai buvo grojimas, priverčiantis užmiršti konkursą, recenzijas, transliacijas. 

 „Classical Music News“, 2015

Paskutinę kovo dieną M.K. Čiurlionio menų mokyklos salėje pianisto sūnus, dvylikametis Lukas Geniušas, akompanuojant mamai Ksenijai Knorre, skambino Camilio Saint-Saėnso Koncertą g-moll. Į peterburgietės Ninos Serioginos fortepijono metodikai ir muzikos interpretacijai skirtą seminarą suvažiavę Lietuvos pianistai vargu ar galėjo tikėtis gražesnės renginio pradžios. Lukas jau yra pasiekęs tikro virtuozo skrydį, pašėlusius tempus jis jungia su garso atspalviais, architektoniniais planais, visokeriopa interpretacijos precizika. (...) Norėčiau dar ir asmeniškai Lukui padėkoti, nes naktį miegodamas tebegirdėjau jo atliekamą finalą.

Edmundas Gedgaudas, Ir vėl idealo link, 7 meno dienos, 2003-04-04 nr. 562

Linksmus svarstymus, ar lepinti šešiolikmetį talentą komplimentais, išsklaidė išgirsta didžiausio pianistinio meistriškumo reikalaujanti programa: Pauliaus Hindemitho „Ludus tonalis“ bei Ferenzo Liszto Sonata fortepijonui h-moll. Sudėtingą kone valandos trukmės vokiečių kompozitoriaus opusą – tonalumo, kontrapunkto ir pianistinės technikos pratimus – pianistas įveikė be pastangų. Muzikinę medžiagą jis valingai sujungė į harmoningą visumą, kūrinio dramaturgiją apgalvojo iki mažiausių smulkmenų. Preliudijos ir postliudijos įrėmintas bei kontrasto principu išdėstytas fugas bei interliudijas Lukas atliko laikydamasis aiškių kompozitoriaus nuorodų („energingai“, „ramiai“, „plačiai“, „galingai“, „žaismingai“ ir pan.). 25 dalys susivėrė į vientisą girliandą, žaižaruojančią sąmoju, netikėtais posūkiais ir charakteringais potėpiais. Polifoninės struktūros buvo aiškiai hierarchizuotos ir suvaldytos, nemonotoniškos, o puikiai dramaturgiją suvokiantis pianistas išvengė dažno atlikėjo tykančio pavojaus kūrinį suskaldyti į skirtingus pabirus fragmentus. (...) Pianistas turi didelį kūrybinį potencialą, demonstruoja galingą techniką ir ne pagal metus pasiektą brandą. Jo interpretacijos visuomet palieka erdvės apmąstymams, sužadina mintį. (...) Jau dabar aišku, kad šis „etapinis“ koncertas tam tikru atžvilgiu yra reikšmingas mūsų pianizmo istorijos įvykis.

Daiva Tamošaitytė, Skambina Lukas Geniušas, Literatūra ir menas, 2006 12 15

Bet stulbino ne Lietuvos nacionalinės premijos laureato pianisto Petro Geniušo, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos docentės pianistės Ksenijos Knorre ar Kauno muzikinio teatro vyr. dirigento Juliaus Geniušo menas, o penkiolikamečio kelių tarptautinių konkurso laureato, Ksenijos bei Petro sūnaus Luko profesionalumas.(...). Jauno pianisto pateikta krištolinio skaidrumo, nepaprastai preciziška ir muzikali vieno sudėtingiausių fortepijono literatūros veikalų – Sergrjaus Rachmaninovo. Trečiojo koncerto fortepijonui ir orkestrui – interpretacija sukėlė plojančią salę ant kojų.

Asta Andrikonytė, Lietuvos rytas, Mūzų malūnas, 2006 01 24

2007 kovo 30 dieną Vilniaus kongresų rūmuose įvyko vienas ryškiausių šio sezono koncertų. Maskvos F. Chopino muzikos kolegijos auklėtinis Lukas Geniušas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko Piotro Čaikovskio Koncertą fortepijonui Nr. 1 b-moll, dirigavo Dmitrijus Lissas (Rusija). Kai skambina septyniolikametis Lukas Geniušas, klausytojai ateina į koncertą su didelėmis viltimis, ir visuomet užsimezga įdomi muzikinė intriga, nes maga išgirsti, ką nauja jaunasis virtuozas pateiks šį kartą. Gražų pavasario vakarą Lukas pranoko visas viltis: turint galvoje atlikėjo amžių, tokio lygio atlikimo seniai neteko girdėti. Rami ir subalansuota laikysena iš karto sukėlė pasitikėjimą bei leido pianistui lengvai, be jaudulio įveikti sudėtingą kūrinio techninę pusę. Nepriekaištinga pianistinė mokykla ir raštingai perskaitytas rusų kompozitoriaus tekstas laidavo teisingą P. Čaikovskio kūrinio interpretaciją ta prasme, jog nebuvo ieškoma to, ko jame nėra, ir atskleisti natūralų rusiškąjį romantizmą visu grožiu, atrasti logišką formą, derančią su šviesiomis emocijomis. Didelė, minkšta ranka – tikra dovana pianistui, ypač atliekant šį virtuozinį koncertą, kuriame gausu oktavų bei akordų. Tačiau ne tik fizinės savybės Lukui padėjo išgauti skambų, gražų, tembriniu atžvilgiu turtingą garsą, kuris sklido iki pačių tolimiausių salės kertelių, ir atrodė, kad išnyko tiek sausoka akustika, tiek pažįstamas instrumentas netikėtai prabilo ypatingu žmogišku balsu. Lukas tęsia dainingosios rusų pianistinės mokyklos tradicijas, todėl formuoja atitinkamą garsą, artimą vokalinei sampratai. Rezultatas - visapusiškai kilnus grojimas. Ne ką mažiau nei virtuoziškumas stebino ir pianisto amžiui neįprasta branda, ryškiai atsiskleidusi lyriniuose epizoduose ir ypač antrojoje koncerto dalyje, kurioje stepę primenančias ilgesingas, giliai išjaustas temas keitė įstabiai aiškiai, lengvai ir tiksliai atliekami šokiniai epizodai, minkštas legato bei skoningas rubato. Iš tiesų įvyko retas reiškinys: pamiršau atlikėjo amžių ir tik gėrėjausi tuo, ką bylojo jo kuriama šilta, daugiaprasmė garsų kalba. Trečioji koncerto dalis pasižymėjo saikinga pagrindinės temos akcentuacija bei labai gerai pasirinktu tempu, o galinga kadencija puikiai paruošė veržlią kodą ir kūrinį vainikavo pergalingais akordais. Viso pasaulio melomanams gerai žinomas fortepijoninis šedevras iškilo kaip tvirtai suręstas darnių proporcijų monumentas.

Daiva Tamošaitytė, Atgijusi rusų muzikos klasikos dvasia, Muzikos barai, 2007 03 31

Pianistai Petras ir Lukas Geniušai vasario 15 d. muzikos mylėtojus sukvietė į Šv. Kotrynos koncertų salę pasiklausyti fortepijono kūrinių keturioms rankoms. Jie atliko Edvardo Griego Norvegų šokius, op. 35, Maurice’o Ravelio „Motulę žąsį" bei Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį". Skambinant Griegą ir Stravinskį, pirmąją fortepijono partiją atliko Lukas. Mėgstamą norvegų kompozitoriaus kūrinį pianistai atliko nuotaikingai, jie gražiai atskleidė charakteringus liaudiškais motyvais persmelktų šokių bruožus. Penkių prancūzų autoriaus pjesių ciklas nuskambėjo tapybiškai, skaidriai ir jausmingai. Vis dėlto didžiausią susidomėjimą sukėlė nepaprastai sunkaus Stravinskio kūrinio atlikimas. (...) Spalvingas virtuozinis kūrinys, kupinas sudėtingiausių pianistinės akrobatikos triukų, tryško sudėtingais permainingais ritmais, pučiamųjų instrumentų partijų imitaciniais pliūpsniais, o „atvirą" muzikos nervą palaikė „metalinė" akordika – mat pianistai vaizdingumo sumetimais fortepijono nevengė traktuoti kaip mušamojo instrumento. Savaime efektingą kūrinį papildė vitališkas atlikėjų elgesys: kad įveiktų svaiginančius viražus, jiems teko lanksčiai keisti pozicijas.

Daiva Tamošaitytė, Žymesnieji vasario mėnesio koncertai, Muzikos barai, 2007 03 28