Profesoriaus Sauliaus Sondeckio 1960 metais įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos orkestrų. LKO pirmasis iš Lietuvos orkestrų debiutavo Vakarų pasaulyje. LKO atsivėrė dar didesnės galimybės ir tarptautinis pripažinimas, 1976 metais Echternacho festivalyje Liuksemburge kritikai puikiai įvertinus orkestro pasirodymą. LKO yra koncertavęs daugelyje pasaulio šalių: Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje, Egipte, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur. Orkestras grojo prestižinėse  Berlyno filharmonijos, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“ ir Romos „Santa Cecilia“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Pleyel Hall“, Leipcigo „Gewandhaus“ ir kitose salėse, sukeldamas klausytojų susižavėjimą. Gastrolėse orkestras pasirodydavo su iškiliausiais Europos muzikantais: Mstislavu Rostropovičiumi, Jurijumi Bašmetu, Gidonu Kremeriu, Vladimiru Spivakovu, Tatjana Grindenko, Igoriu Oistrachu, Jevgenijumi Kissinu, Davidu Garingu, Yehudi Menuhinu (net 59 koncertai) ir daugeliu kitų. Dalyvavo virš 100 tarptautinių festivalių: Echternacho (Liuksemburgas, 1992 apdovanotas "Echternacho Liūtu"), "Europos savaitės", "Ivo Pogorelich festival", "Šlėzvigo-Holšteino", "Berlyno šventinės savaitės", "Varšuvos rudens", Zalcburgo, "Burgenlandische Haydn Festspiele" (Austrija), "Musiksommer Gstaad Saanenland", Menuhino festivalyje (Šveicarija) ir kt.

1966 orkestras pradėjo rengti naujametinius koncertus Vilniaus paveikslų galerijoje, 1967 - koncertus Trakų pilies menėje, 1971 - "Nakties serenadų" vasaros koncertus Palangoje, 1992- koncertus Šv.Jonų bažnyčioje "Sausio 13 aukoms atminti".

Per veiklos penkis dešimtmečius LKO su daugeliu garsių solistų, dirigentų ir chorų įrašė daugiau nei 100 įvairiausio repertuaro plokštelių ar kompaktinių diskų, tarp kurių ypač svarbi vieta tenka  Bacho ir Mozarto muzikai. Tačiau orkestras sėkmingai interpretavo ir J.Haydno, A.Schnittke's, P.Čaikovskio, K.Pendereckio, E.Denisovo, A.Parto, R.Ščedrino, S.Slonimskio kūrinius. LKO dėmesingas lietuvių kompozitorių kūrybai, pirmasis atlikdamas virš 200 M.K.Čiurlionio, B.Dvariono, S.Vainiūno, E.Balsio, J.Juzeliūno, T.Makačino, V.Barkausko, A.Bražinsko, R.Žigaičio, J.Tamulionio kūrinių.
Įvairių šalių garso įrašų studijose įrašė virš 100 kompaktinių plokštelių.

Nuo 2008 metų gruodžio mėnesio  orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo pripažintas smuikininkas Sergejus Krylovas (Italija).

„Senoji Radijo rūmų koncertų salė kaip visuomet pamalonino akis ir ausis: šįkart čia pasirodė didžiausios Lietuvos žvaigždės, svinguojančios pagal Pietų Amerikos „Keturių metų laikų“ versiją.

Radijo rūmų senoji koncertų salė klesti ir sulaukia klasikos įžymybių. Joms neabejotinai galėtume priskirti ir Julianą Rachliną. Lietuvoje gimusi žvaigždė stengiasi atrodyti itin šiuolaikiškai: šįsyk jis publikai pasirodė su juodo šilko eilute ir melsvais akiniais, tuo primindamas politiką Franką Jenseną (populiarus Danijos politikas, socialdemokratas, buvęs Danijos teisingumo ministras – vert. past.) arba popdievaitį George’ą Michaelą.

Viskas vyko taip, kaip atrodė. Trečiadienio vakaras stebino naujovėmis, netikėtumais ir alternatyvomis...
Apskritai Lietuvos kamerinio orkestro pasirodymas buvo išskirtinis: nebuvo nė vieno muzikanto, kuris mėgintų pasislėpti.

[Koncerto programoje] taip pat buvo atliekama legendinė Liszto „Dantės sonata“ – kūrinys fortepijonui, aranžuotas smuikui ir orkestrui. Kam to reikėjo? Ogi tam, kad jaunieji virtuozai nemirtų iš nuobodulio.

Gal nevertėtų peikti gerųjų lietuvių dėl ne visada švaraus skambesio. Juk jų didysis turas Skandinavijoje dar tik prasidėjo.

Puikiai atliktas Mozartas pirmoje dalyje ir Astoras Piazzolla antroje garantavo sėkmę. Argentiniečio „Keturių metų laikų“ versija jau virsta klasika. Tai verčia susimąstyti, nes, kaip žinia, tango kilęs iš pietų pusrutulio. O šis tango iš tiesų svingavo. Ir ne dėl pigaus efekto ar siekant ką nors pamėgdžioti. Mažos šalies kultūra pasirodė esanti labai aukšto lygio.“

Søren Schauser, „Tango užtenka ir dvidešimties“, Berlingske Tidende, 2009 m. lapkričio 6 d.
(recenzija po LKO koncerto su Julianu Rachlinu Danijos radijo koncertų salėje, Kopenhaga)

„...Pastaraisiais metais orkestras išgyveno ir pakilimus, ir kryčius, tačiau šiandieną jis kyla į stratosferą! <...> Jau pirmoje koncerto dalyje pastebėjau blykčiojančias kibirkštėles, tačiau antrojoje – orkestras ėmė neregėtai šėlti. Paskutinė kūrinio dalis buvo tobulai nuostabi, orkestras, pranokęs pats save, išgavo tokią dinaminę įtampą, kad lėta įžanga netrukus peraugo į žaibišką tempą ir, regis, tai buvo daroma su didžiausiu smagumu...“

„Music and Life - Everywhere!“, 2006

„...Šviesaus, trykštančio energija Mozarto opuso atlikimu orkestras darsyk prisistatė publikai kaip kolektyvas, puikiai pažįstantis aukščiausios meistrystės paslaptis ir kuriantis stilingas bei gyvas interpretacijas <…> Simfonijos interpretacija verta vienų superlatyvų! Grodamas be dirigento orkestras buvo tikslus tarsi tobulai veikiantis mechanizmas. Tačiau mechanizmas yra negyvas, o orkestro muzikantai grojo gyvai alsuodami, skoningai artikuliuodami, žavėdami juvelyrišku intonavimu ir lanksčia dinamika bei prasminga frazuote...“

„7 meno dienos“, 2006

„...Klausantis Josepho Haydno, aiškios atlikėjų artikuliacijos pasažuose dėka, kiekvienas garsas tapo tarsi krištolinis, skaidrus ir permatomas, grakščiai skambėjo dinaminiai reljefai. <...> Orkestro ansambliškumas ir susigrojimas kėlė įspūdį tarsi scenoje muzikuotų vienas atlikėjas, vienas kūnas, sudarytas iš begalės atskirų ląstelių...“

„Muzikos barai“, 2005