Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Image
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija
Biografija
Repertuaras
Koncertai
Garso įrašai
Spauda
Galerija

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) - yra vienas brandžiausių Lietuvos orkestrų. Jis Balio Dvariono, kompozitoriaus, dirigento ir pianisto, iniciatyva  buvo įkurtas 1940 metais. Per savo veiklos septynis dešimtmečius LNSO įsitvirtino Lietuvos muzikiniame gyvenime, tapdamas vienu svarbiausių nacionalinės kultūros puoselėtojų ir skleidėjų, lietuvių klasikinės ir šiuolaikinės simfoninės muzikos atlikėjų. Kolektyvą sudaro ~ 100 atlikėjų, orkestrui vadovavo pats jo įkūrėjas Balys Dvarionas, Abelis Klenickis, Margarita Dvarionaitė. Nuo 1964 metų orkestrui vadovauja Sankt Peterburgo konservatorijos auklėtinis Juozas Domarkas. Prie orkestro dirigento pulto yra stovėję: Stasys Šimkus, Jeronimas Kačinskis, Konstantinas Galkauskas, Jonas Aleksa, Saulius Sondeckis, Gintaras Rinkevičius. Pastaruoju metu orkestrui vis labiau talkina dirigentai Robertas Šervenikas ir Modestas Pitrėnas. Orkestrui yra dirigavę pasaulinio garso asmenybės: Vladimiras Fedosejevas, Mstislavas Rostropovičius, Krzysztofas Pendereckis, Kurtas Masuras, Justus Frantzas, Cyrillas Diederichas, Neeme Järvi, Christophas Speringas, Richardas Hickoxas, Christophas Eschenbachas, Olivieras Grangeanas ir daugelis kitų.

LNSO koncertinė veikla labai intensyvi. Kasmet surengia apie 50 koncertų tiek Nacionalinės filharmonijos salėje, tiek  kitose Lietuvos scenose. Dažnai koncertuoja žymiausiose ne tik Europos šalių, bet ir Japonijos, Turkijos, Korėjos koncertų salėse. Nuolatinis   festivalių dalyvis, sėkmingai pasirodęs: Vienos „Musikverein“, Frankfurto „Alte Oper“, Londono „Barbican Center“, Tokijo „Metropolitan“ salėje; Šlėzvigo-Holšteino, „Maskvos žvaigždžių“, „Rusų žiemos“, „Varšuvos rudens“, „Prahos pavasario“, Liudvigsburgo festivaliuose. LNSO repertuaro pagrindą sudaro klasikinė ir romantinė muzika, paįvairinama ryškiomis XX a. partitūromis ir beveik visų lietuvių kompozitorių simfoninių opusų premjeromis.

Orkestras bendradarbiauja su daugeliu įvairių šalių garsių instrumentalistais bei vokalistais: dainininkais Montserrat Caballé, Jessye Norman, Sergejumi Larinu, Violeta Urmanavičiūte, Virgilijum Noreika, Algirdu Janutu; pianistais Emiliu Gilelsu, Dmitrijumi Baškirovu, Danieliu Pollacku, Mūza Rubackyte, Petru Geniušu; smuikininkais Gidonu Kremeriu, Leonidu Koganu, Vladimiru Spivakovu, Vilhelmu Čepinskiu; violončelininku Davidu Geringu; altistu Jurijumi Bašmetu ir daugeliu kitų.

2011 Japonijoje, gastroliuodamas su žymiausia Pietų Korėjos soliste Sumi Jo ir japonų dirigente Tomomi Nishimoto, LNSO surengė 21 koncertą. 2013 LNSO pirmąkart vyko gastrolių į Pietų Ameriką (šeši koncertai San Paulo, Kvito, Limos, Rosario ir Buenos Airių miestuose); koncertavo festivalyje "Musica Romantica" Šveicarijoje, Rygos muzikos festivalyje, gastroliavo Vokietijoje, o Kane (Prancūzija) akompanavo IV Europos pianistų konkurso finalininkams. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, 2013 LNSO surengė koncertų Vilniaus universiteto Skargos kieme, rugsėjį su dainininke Violeta Urmana ir dirigentu Modestu Pitrėnu koncertavo BOZAR salėje Briuselyje, Klaros festivalyje, gruodį orkestras pasirodė LNF ir Baltstogėje (Lenkija), 2014 gegužės pradžioje koncertavo festivalyje "Probaltica" Torunėje.

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS - Simfoninė poema „Miške" / Symphonic poem "In the Forest"

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS /Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas JUOZAS DOMARKAS

John Adams - "Century Rolls" mov. 1 dalis

Petras Geniušas (fortepijonas), dirigentas Juozas Domarkas

John Adams piano concerto "Century Rolls" 2 dalis

Petras Geniušas (fortepijonas), dirigentas Juozas Domarkas

Kauno filharmonija, 2010 kovo 5

John Adams piano concerto "Century Rolls" 3 dalis

Petras Geniušas (fortepijonas), dirigentas Juozas Domarkas

Kauno filharmonija, 2010 kovo 5

Violeta Urmana - Wagner - Wesendonck-Lieder

Koncertas Lietuvos nacionalinės Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 11 15

Simfoninės muzikos koncertas „Ispanijos naktys“

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS. Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Gitarų duetas AMADEUS DUO: DALE KAVANAGH, THOMAS KIRCHHOFF

JOAQUÍN RODRIGO – „Madrigalinis koncertas“ („Concierto madrigal“) dviem gitaroms ir orkestrui;

ALFONSO MONTES – „Surama“ dviem gitaroms ir orkestrui;

MANUEL DE FALLA – Ištraukos iš baleto „Trikampė skrybėlė“;

ARVYDAS MALCYS – „Ekscentriškas bolero“;

ZOLTAN KODÁLY – „Galantos šokiai“

Koncertas Lietuvos nacionalinės Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 11 08

Festivalio „Gaida“ koncertas

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistas MARCO BLAAUW (trimitas). Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

HEINER GOEBBELS – „Iš dienoraščio. Trumpos pastabos orkestrui“ („Aus einem Tagebuch. Short notes for orchestra“);

MARTYNAS BIALOBŽESKIS – Naujas kūrinys sopraninui ir orkestrui, pasaulinė premjera;

VINKO GLOBOKAR – „Keliai į laisvę“ („Les chemins de la liberté“) orkestrui be dirigento; HANNA KULENTY – Koncertas trimitui ir orkestrui

Koncertas Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 10 10

Simfoninės muzikos koncertas kompozitoriaus Felikso Bajoro 80-mečiui

FELIKSAS BAJORAS „Exodus II“ orkestrui;

Koncertas smuikui ir orkestrui, I ir II dalys;

„Promise“ akordeonui ir orkestrui;

Oratorija „Varpo kėlimas“ solistams, chorui ir orkestrui (eilės Jono Strielkūno);

naujo kūrinio simfoniniam orkestrui premjera

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas

Solistai: Rusnė Mataitytė (smuikas), Raimondas Sviackevičius (akordeonas), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras), Tdas Girininkas (bosas)

Dalyvauja choras Aidija ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras.

Koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 03 01

Iš LNSO aukso fondo: Beethovenas ir Brahmsas

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistas DAUMANTAS KIRILAUSKAS (fortepijonas)

Dirigentas KAI BUMANN

Programa: LUDWIG VAN BEETHOVEN – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 G-dur, op. 58

JOHANNES BRAHMS – Simfonija Nr. 3 F-dur, op. 90

Koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 03 15

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, D. Geringas, R. Šervenikas

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistas DAVID GERINGAS (violončelė). Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

Programa: LEONARD BERNSTEIN – „Slava! Politinė uvertiūra orkestrui“

ARVYDAS MALCYS – Koncertas violončelei ir orkestrui

PIOTR ČAIKOVSKIJ – Simfonija Nr. 4 f-moll, op. 36

Koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 03 29

Simfoniniai susitikimai: A. Žlabys ir M. Gražinytė-Tyla

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistas ANDRIUS ŽLABYS (fortepijonas)

Dirigentė MIRGA GRAŽINYTĖ-TYLA

Programa: JOHANNES BRAHMS – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 d-moll, op. 15

RAMINTA ŠERKŠNYTĖ – „Ugnys“

LUDWIG VAN BEETHOVEN – Simfonija Nr. 5 c-moll („Likimo“), op. 67

Koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje, 2014 03 22

Kompozitoriaus Richardo Strausso 150-mečiui

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistas ROBERTAS BEINARIS (obojus)

Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Programa: EMMANUEL CHABRIER – Rapsodija orkestrui „Ispanija“

VAIDA STRIAUPAITĖ-BEINARIENĖ – Fantazija Enrique’s Granadoso tema obojui ir orkestrui

MAURICE RAVEL – „Ispaniška rapsodija“

RICHARD STRAUSS – Koncertas obojui ir mažam orkestrui D-dur, AV 144 / TrV 292; Valsų siuita iš operos „Rožių kavalierius“

... Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras tiesiog nuostabus! Jam tereikia daugiau galimybių pasirodyti pasaulyje! Kelionė su šiuo orkestru į Vysbadeno festivalį taps tikru iššūkiu ir man, ir orkestrui. Juk Vysbadeno salėse yra griežę puikūs pasaulio orkestrai, pavyzdžiui, net ir tokie kaip Pitsburgo ar Niujorko. Vadinasi, pasirinkdamas Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, grieždamas toje pačioje salėje, ir aš, ir jūs, rizikuojame, stojame į lygiavertę konkurenciją, nesitikėdami nei publikos, nei kritikų ar juo labiau festivalio rengėjų nuolaidų...

Mstislavas Rostropovičius, 2000

...Brandus LNSO braižas ir platus kūrybinis polėkis paskatino įgyti publikos ir kritikos simpatijas bei leido sukaupti didžiulį repertuarą, įvairiapusiškai atspindintį simfonijos, kantatos, oratorijos žanrų evoliuciją. Nuo Georgo Friedricho Händelio Concerti grossi iki György’o Ligeti Koncerto violončelei, nuo Johanno Sebastiano Bacho Pasijų iki Olivier Messiaeno oratorijos „Atsimainymai“, nuo Josepho Haydno iki Witoldo Lutosławskio simfonijų - tokia plati repertuaro amplitudė ir nusako orkestro pajėgumą bei jo svarbią vietą kultūriniame Lietuvos gyvenime...

„Finlandia Records“, 2003

Balys Dvarionas iš Vilniaus miesto Simfoninio orkestro sukūrė tikrai menišką ir pajėgų simfoninį ansamblį. Ar M. Regerio didingas ir sunkus veikalas, ar skaisti ir grakšti Mozarto muzika – visa tai buvo išpildyta stilingai ir patraukliai. B. Dvarionas kaip dirigentas yra linkęs savo dirigavime į teatralumą. Bet šis teatralumas yra nuolatinė jo „dirigentiška kaukė“. Jis todėl taip stipriai ir didele sugestijos galia veikia ne tiktai orkestrą, bet ir publiką.

„XX amžius“, 1940

J. Kačinskas galėjo nesigailėti to darbo, iš viso to didelio kolektyvo <...> sugebėjo išreikalauti visa tai, kas buvo galima ir ką leido laikas ir sąlygos (...). Orkestras gerai derino. Sugebėjo iki minimum sumažinti forsavimą. Pasižymėjo pučiamųjų kvartetas (Survila, Steponavičius, Ambrozaitis, Žilius).

„Naujoji Lietuva“, 1943

Šis orkestras – įspūdingas kolektyvas. Žavi muzikantų meistriškumas, ryškus emocinis santykis su atliekama muzika. Orkestro spalvingumas dera su sudėtingų partitūrų atlikimo temperamentu.

„Tribuna Ludu“, 1975

Šis kolektyvas – puikus pasirinktų kūrinių atlikėjas. Pakeri švelnus skambėjimo koloritas. Matyti, kad prie kiekvieno pulto sėdi muziką įsimylėję žmonės, techniškai pajėgūs muzikantai.

„Nurt“, 1980

Orkestras grojo su gigantiška energija… J. Domarkas santūriai vedė jį į įspūdingą kulminaciją – Rachmaninovo Pirmąją simfoniją…

„The Birmingham post“, 1994

Visiškai aišku, kad pirmas puikaus Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (dirigentas J. Domarkas) pasirodymas Bredforde bus tikrai ne paskutinis…

„Bredford“, 1994

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas R. Šervenikas), atlikdamas pirmąjį lietuvišką simfoninį kūrinį – M.K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“, demonstravo ypatingą preciziją. Intensyvia, puikiu skambesiu ir laisvai pulsuojančia dinamika pasižyminčia šio kūrinio interpretacija orkestras užbaigė nepaprastai sėkmingą ir įdomų koncertą.

FAZ Rhein–Main, 1999

M. Rostropovičiui diriguojant S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetą“…žėrintys varinių pučiamųjų sąskambiai kėlė virpulį. Spektaklis tapo šių metų Liudvigsburgo festivalio kulminacija.

Alexander Walter, Liudvigsburgas, 2002

„Kubietišką uvertiūrą“ Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras grojo taip spalvingai, lyg būtų ne nuo Baltijos krantų, o iš Antilų…

Dieter Schnabel, Liudvigsburgas, 2002

…Lietuvos orkestras pateikia įspūdingą Onutės Narbutaitės veikalų interpretaciją (dirigentas Robertas Šervenikas). Visos kompozicijos puikiai parengtos, ypač įtaigūs kulminaciniai epizodai. Šis kolektyvas sužavi garso grožiu…“

Christian Vitalis (iš straipsnio „Simfoninė Lietuvos muzika “ apie Onutės Narbutaitės kūrinių CD, kurį išleido firma „Finlandia“) 2002

…nuo pirmųjų kūrinio taktų buvo aišku, kad orkestras tą vakarą kaip reta puikios formos. Viskas darnu, švaru, jokių atsitiktinumų.

Tomas Bakučionis, „Muzikos barai“, 2004

Orkestras – visiškai atsidavęs muzikai. Jis žaižaruoja visais niuansais ir spalvomis, atskirų atlikėjų meistriškumas sukuria bendrą įspūdingo skambesio drobę. M. Pitrėnas – visų simfonijos įvykių ašis.

Vladas Zalatoris, „7 meno dienos“, 2004

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pradėjo minėti jubiliejinę –65-ąją –savo sukaktį…Čaikovskio fantazijos „Frančeska da Rimini“ interpretacija dar kartą patvirtino, jog orkestrui tokia muzika artima. Roberto Šerveniko vedamas orkestras pakerėjo intriguojančiu pasakojimu – šios „kalbančios“ muzikos klauseisi tarytum su nemąžtančiu dėmesiu verstum knygos lapus.

Rima Povilionienė, „Muzikos barai“, 2005

Abu solistai gan skirtingi: M. Maiskis grojo ryžtingai ir bravūriškai, o J. Rachlinas – santūriai ir preciziškai. Puikus solistų duetas sudarė darnią visumą su lietuvių orkestru. Roberto Šerveniko pakiliai ir grakščiai diriguojamas orkestras pasirodė labai sėkmingai.

„El pais“, Ispanija, 2005

Orkestras pasižymi savitu skambesiu ir tuo požiūriu jį galima palyginti su geriausiais Berlyno, Vienos, Amsterdamo ar Londono kolektyvais; tačiau dėl skambesio spalvos ir ausiai malonaus kolorito Vilniaus simfoninės muzikos atlikėjus vertėtų gretinti su Amerikos kolektyvais, ypač Filadelfijos orkestru, kuris garsėja intymiu tembru.

„Ruch Muzyczny“, 2009