Kęstutis Grybauskas gimė 1932 m. gegužės 30 d. Kaune. Jo pirmoji muzikos mokytoja buvo mama Eugenija Grybauskienė, studijavusi fortepijoną Maskvos konservatorijoje. Vaikystėje ir jaunystėje muzikos mokė puikūs fortepijono pedagogai – Aldona Dvarionienė, E. Herbek – Hansen, Marija Alšlebėnaitė. 1956 baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. Stasio Vainiūno fortepijono klasę. 1956 – 1960 dirbo koncertmeisteriu Lietuvos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre. 1960 pradėjo pedagoginę veiklą Vilniaus J. Tallat – Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1962 – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje ( LMTA ). 1973 – 1987 dirbo fortepijono katedros vedėju, 1983 jam suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. 1983 – 1994 dirbo prorektoriumi studijų reikalams. 1997 – 2005 vadovavo fortepijono katedrai LMTA Kauno fakultete. Nuo 1998 metų penkeriems metams buvo išrinktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senato pirmininku. Prof. Kęstutis Grybauskas yra Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos narys. Nuo 1991 metų yra Lietuvos fortepijono pedagogų asociacijos (Lietuvos EPTA) prezidentas ir Europos fortepijono pedagogų asociacijos viceprezidentas.

1961 drauge su žmona Liuda Grybauskiene sukūrė fortepijoninį duetą. Surengė virš 500 koncertų Lietuvoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Estijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje. Liudos ir Kęstučio Grybauskų fortepijoninis duetas koncetavo su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais, diriguojant Juozui Domarkui, Sauliui Sondeckiui, Eri Klass, Jonui Aleksai, Margaritai Dvarionaitei, Gintarui Rinkevičiui.

1991 metais Kęstutis Grybauskas įkūrė pianistų trio ir kvartetą. Ansamblis surengė apie 200 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, koncertavo Guildhall School of Music and Drama Londone, F. Liszto muzikos akademijoje Budapešte, R. Vagnerio ir Ave Sol salėse Rygoje, Graco menų universitete, Mančesterio Karališkojo šiaurės muzikos koledžo Hadeno Freemano salėje, o taip pat Belgijoje, Italijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Pianistų kvartetas dalyvavo festivalyje „XXV Klaipėdos muzikos pavasaris“ (2000), E. Griego – M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje Kaune  (2001), Šv. Kristupo vasaros festivalyje (2001), VIII Pažaislio muzikos festivalyje (2003), V ir VI tarptautiniuose fortepijoninių duetų festivaliuose „Šiauliai” 2003, 2005, Šiaurės Lietuvos muzikos festivalyje „ Biržai” 2004, II tarptautiniame Tytuvėnų vasaros festivalyje ( 2005), Donzdorfo kamerinės muzikos festivalyje Vokietijoje (2005),  koncertų cikluose „Netradicinių ansamblių fantazija ir žavesys“ Vilniaus rotušėje,  renginyje „Didysis muzikų paradas” (1998, 2000, 2004) Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. 

Kęstutis Grybauskas yra daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių vienam ir dviem fortepijonams keturioms, šešioms ir aštuonioms rankoms pirmasis atlikėjas. Išleido 5 plokšteles, retrospektyvinį Liudos ir Kęstučio Grybauskų fortepijoninio dueto kompaktinį diską, 2006 metais įrašė kompaktinę plokštelę „Piano duo – piano trio“, kurioje įtraukti kūriniai fortepijonui šešioms rankoms. Padarė fondinius įrašus Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai.

Profesoriaus Kęstučio Grybausko fortepijono, fortepijoninio ansamblio, koncertmeisterio klasę baigė virš 100 studentų. Tarp jų įžymūs Lietuvos ir užsienio pedagogai, atlikėjai, tarptautinių konkursų bei Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatai. K. Grybauskas pastoviai veda fortepijono ir fortepijoninio ansamblio meistriškumo kursus Lietuvoje ir užsienyje.

1982 metais K. Grybausko iniciatyva Lietuvoje buvo įkurtas kasmetinis pianistų – pedagogų seminaras – praktikumas, pamečiui vykstantis jau 25 – erius metus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. 1997 metais inicijavo naują Lietuvoje tarptautinį fortepijoninių duetų konkursą, kuris kas dveji metai organizuojamas Kaune. 2004 šis konkursas priimtas į tarptautinę Europos muzikos konkursų asociaciją EMCY. K. Grybauskas yra daugelio tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje žiuri pirmininkas ir narys.

Prof. K. Grybauskas yra paskelbęs visą eilę mokslinių – metodinių straipsnių, publikavo autorinę 3 spaudos lankų knygą, sudarė, redagavo ir publikavo tris metodinių straipsnių rinkinius, dalyvavo daugelyje mokslinių – metodinių konferencijų, redagavo ir publikavo visą eilę šių konferencijų tezių leidinių. Publikavo du rinkinius savo paties transkripcijų fortepijoniniams ansambliams, sudarė, redagavo ir publikavo 12 lietuvių kompozitorių kūrinių rinkinių fortepijonui solo ir fortepijoniniam ansambliui. 2005 – 2006 metais parengė spaudai tris naujus savo paties transkripcijų vienam ir dviem fortepijonams šešioms ir aštuonioms rankoms rinkinius.

2006 Kęstutis Grybauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas (1997-1998)
Vilma Rindzevičiūtė
Edita Krisiukėnienė
Irina Venckus
Kęstutis Grybauskas

Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas (1998-2001)
Irina Venckus
Ligita Norkutė
Vilma Rindzevičiūtė
Kęstutis Grybauskas

Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas (2001-2002)
Snieguolė Lapėnaitė
Ligita Norkutė
Vilma Rindzevičiūtė
Kęstutis Grybauskas

Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas (2003-2006)
Giedrė Gabnytė
Luiza Ambarcumian
Vilma Rindzevičiūtė
Kęstutis Grybauskas

Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas (2006-2009)
Vida Badaitienė
Vilma Rindzevičiūtė
Giedrė Gabnytė
Kęstutis Grybauskas

Europos pianistų ansamblis (2010)
Kęstutis Grybauskas
Irina Venckus
Vilma Zbinden
Daniel Zbinden

Įsivaizduokime juodų ir baltų klavišų orkestrą, kuriam vadovauja aštuonios rankos ir keturiasdešimt pirštų. Žavi pianistų virtuoziškumas, kai laisvai besikeičiančiais rankų judesiais kuriami raiškiai pulsuojantys muzikos vaizdai.

Ievina Liepina, "Neatkariga", 2000 04 17, Nr. 91

Pasaulio pianistų kongreso dalyvių pasirodymą Budapešte vainikavo nepakartojamas Lietuvos pianistų kvartetas, kurio muzikavimo grakštumas, sinchroniškumas ir frazavimo plastika harmoningai jungėsi su artistišku atlikėjų tarpusavio bendravimu.

Malcom Troup, Piano Journal, Nr. 63, London, 2000

Pianistų kvartetas žavėjo klausytojus sensacinga grojimo maniera, susidedančia iš nuostabios garso skaidrumo, šilumos ir kerinčių spalvų paletės.

Christina Schubert, NWZ-GP, Donzdorf, 2005 12 14