Juozas Domarkas – daugiau nei 40 metų yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Taip pat dirba pedagoginį darbą – yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dirigavimo katedros vedėjas, profesorius.
Juozas Domarkas gimė 1936 07 28 Varkaliuose (Plungės rajonas). 1955-60 studijavo tuometinėje Lietuvos konservatorijoje J.Jasenkos klarneto klasėje. 1965 baigė Sankt Peterbugo konservatoriją (I.Musino dirigavimo klasę). 1963 Maskvoje stažavo pas prancūzų dirigentą I.Markevitchių. 1957 tapo Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestro (vėliau „Trimitas”) dirigentu. Nuo 1964 - Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Nuo 1968 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1972-91 studentų simfoninio orkestro vadovas, nuo 1995 - dirigavimo katedros vedėjas.
1988-91 ir 1995 dirigavo Baltijos akademijos (Vilniaus, Rygos Talino ir Sankt Peterburgo) jaunimo simfoniniam orkestrui.
Nuo 1975 rengia Lietuvos jaunųjų atlikėjų koncertus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, išaugusius į festivalį „Atžalynas”. Yra šio festivalio steigėjas ir meno vadovas.
J.Domarkas išugdė puikią garso kokybę ir savitą interpretacijos braižą turintį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, pajėgų interpretuoti visų stilių sudėtingiausią simfoninę muziką. Orkestras pasižymi savitu atlikimo braižu, muzikinio mąstymo kultūra ir brandumu, polinkiu į monumentalumą, stiliaus pojūčiu. Repertuarą sudaro klasikinės, romantinės bei šiuolaikinės muzikos kūriniai. Su šiuo orkestru dirigentas dalyvavo „Maskvos žvaigždžių“, „Rusų žiemos“, „Varšuvos rudens“, „Prahos pavasario“, Sankt Peterburgo šiuolaikinės muzikos, Šlezvigo-Holšteino festivaliuose. Gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, D.Britanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kt. šalyse. Grojo Vienos Musikverein, Londono „Barbican Center”, Maskvos Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje.
J.Domarkas dirigavo Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Venesuelos, Turkijos, Suomijos ir kt. šalių orkestrams. 1991 ir 1995 buvo IV ir V tarptautinių Fitelbergo dirigentų konkursų Katovicuose (Lenkija), 1993 ir 1996 I ir II tarptautinių Prokofjevo dirigentų konkursų Sankt Peterburge (Rusija) žiuri narys. 1999 tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso tarybos narys.
J.Domarkas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatė ir dirigavo G.Bizet operą „Carmen” (1985) ir du vienaveiksmius baletus – M.Ravelio „Daphnis ir Chloe”, bei G.Bizet – R.Ščedrino „Karmen – siuita” (1997). Klaipėdos muzikiniame teatre pastatė ir dirigavo I.Stravinskio operą „Karalius Edipas” (1997) ir G.Bizet operą „Carmen” (1998).
Koncertavo su žymiais pasaulio ir Lietuvos solistais: dainininkais - J.Obrazcova, S.Larinu, V.Urmana, G.Apanavičiūte, I.Milkevičiūte, V.Noreika, V.Prudnikovu; pianistais - E.Gilelsu, D.Baškirovu, J.Ogdonu, J.Frantzu, P.Geniušu; smuikininkais - L.Koganu, V.Spivakovu, G.Kremeriu, J.Rachlinu, R.Katiliumi, V.Čepinskiu; violončelininkais - M.Rostropovičiumi, D.Geringu, N.Gutman, I.Monigeti, A.Rudinu; altininku - J.Bashmetu ir kitais.
Pirmajam atlikimui parengė ir dirigavo virš 100 lietuvių kompozitorių kūrinių (daugelį ir įrašė).
Už nuopelnus šalies muzikinei kultūrai prof. Juozui Domarkui suteikti įvairūs valstybiniai apdovanojimai: Lietuvos valstybinė premija (1974), LR vyriausybės meno premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV (1994) ir I (1998) laipsnio ordinai, LR nacionalinė meno ir kultūros premija (2000). 2006 už nuopelnus plėtojant Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą prof. J.Domarkas buvo apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu.
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS /Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas JUOZAS DOMARKAS
LITHUANIAN NATIONAL SYMPHONY ORCHESTRA /Artistic Director and Principal Conductor JUOZAS DOMARKAS
Petras Geniušas (piano), Lithuanian National Symphony Orchestra, conductor Juozas Domarkas
Kaunas State Philharmonic, March 5, 2010
Petras Geniušas (piano), Lithuanian National Symphony Orchestra, conductor Juozas Domarkas
Kaunas State Philharmonic, March 5, 2010
Petras Geniušas (piano), Lithuanian National Symphony Orchestra, conductor Juozas Domarkas
Kaunas State Philharmonic, March 5, 2010
Petras Geniušas (piano), Lithuanian National Symphony Orchestra, conductor Juozas Domarkas
Kaunas State Philharmonic, March 5, 2010
Eliane Rodrigues: fortepijonas
Juozas Domarkas: dirigentas
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Simfoninės muzikos sezono pradžios koncertas
Maestro Juozo Domarko vadovavimo LNSO 50-metis
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Solistė MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas)
Dirigentas JUOZAS DOMARKAS
LUDWIG VAN BEETHOVEN – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 5 Es-dur „Imperatoriškasis“, op. 73;
IGOR STRAVINSKIJ – „Šventasis pavasaris“; programoje dar numatytas kūrinys-siurprizas.
Sudėtingas penkių dalių vengrų kompozitoriaus kūrinys reikalauja didžiulio pasiruošimo, kūrybinės potencijos, meistrystės bei ištvermės, todėl ne kiekvienas dirigentas šio sudėtingo uždavinio imasi. Maestro J. Domarkas šį vakarą buvo tikras salės šeimininkas: į repertuarą įaugusį kūrinį jis pateikė taip, jog negalėjo būti jokių abejonių dėl vyriausiojo orkestro dirigento skonio bei dirigavimo mokyklos ir repertuaro formavimo prioritetų. Jis žino, kas yra svarbiausia...Puikus stilistas bei kolektyvo spiritus movens, J. Domarkas savitai interpretavo B.Bartoko Koncerto orkestrui kontrastingumą, visą sudėtingą muzikinę medžiagą skoningai galingu mostu apjungdamas į monumentalią visumą.
...Mostas išraiškingas, tvirtas ir tikslus. J.Domarko emocinis užsidegimas veikia ir orkestrą, ir klausytoją.
Beethoveno Penktoji simfonija buvo atlikta sugestyviai, dinamiškai ir buvo nepaprastai subtiliai niuansuota...
... J.Domarko interpretacijai būdingos didelio masto muzikinės loginės konstrukcijos, aiškus formos pojūtis, detalių daugiareikšmiškumas...
Paklusdamas įtaigiam J.Domarko mostui, orkestras rodė, kaip įmanoma suderinti styginių skambesio minkštumą ir Rytų Europos orkestrams būdingą garso jėgą...
J.Domarkas kaip puikus oratorius A.Martinaičio muziką interpretavo retoriškai... Varinių forte atskleidė, kad grojant šiam orkestrui visada girdėti žmogaus balso intonacijos.
Juozas Domarkas Lietuvoje sukūrė tikrai profesionalų orkestrą ir su juo yra pagrojęs iš esmės visą šiame krašte atsiradusią simfoninę muziką. tai nebūtinai įvyksta daugelyje šalių...
Juozui Domarkui buvo svarbi muzikos slinktis, jos pulsas, energija, tikslumas, tempai. Svarbios spalvos, artikuliacinių niuansų įvairovė. Dirigentas kiek įmanydamas vengė monotonijos, stengdamasis kūrinį (A. Brucknerio simfonija Nr. 4) daryti gal net įdomesnį, negu pareikalautų akademinė partitūros traktuotė. Pirmieji „Romantinės“ simfonijos taktai – dar materija netapęs styginių pianissimo ir švytintys, spinduliuojantys valtornų garsai. Toliau išgirdom, kokie sodrūs, iškalbingi smuikai, kokiais niuansais kalbėte kalba mediniai pučiamieji. Dinamikos skalė – nuo galybės viršūnių iki tyliausių dvasios virpesių.
Mūsų Nacionalinis simfoninis orkestras, jo meno vadovas bei dirigentas Juozas Domarkas ir pianistas Petras Geniušas praėjusių metų pabaigoje solidžią programą atliko Varšuvos filharmonijoje. Lietuvių pasirodymas palankiai įvertintas spaudoje. Viename įtakingiausių Lenkijos muzikinių leidinių „Ruch Muzyczny“ po koncerto rašyta: „Pasirodymas pradėtas Mieczysławo Karłowicziaus „Lietuviškąja rapsodija“. Pasigėrėtinai perteiktos įvairios muzikinės detalės leido įvertinti ypatingą šios partitūros reikšmę ir savitumą. Perdėtos vibracijos vengiantys pučiamieji (ypač fleitos) skambėjo taip darniai, kaip jau seniai Nacionalinėje filharmonijoje begirdėjome, o ir visas orkestras – didžiųjų Amerikos kolektyvų garso kokybę primenančio šilto skambesio pavyzdys – grojo itin užtikrintai, be menkiausių akustinių klaidų, klūpčiojimų. Nusilenkę lenkiškajai tradicijai, svečiai pristatė didžiulį savo šalies veikalą – O. Balakausko „Kalnų sonatą“… Solo partiją atliko pianistas P. Geniušas. Itin laisvai įsiliejęs į bendrą orkestro skambesį, bet ir visad girdimas, jis aiškiai perteikė diatoninių sąskambių originalų grožį ir turtingumą… Antroji vakaro dalis buvo skirta J. Adamso „Harmonielehre“. Domarkas dirigavo meistriškai. Pirmoje dalyje sulig kiekvienu metro pasikeitimu vis labiau kaitindamas atmosferą, jis kūrė nuolatinio, prašmatniais garsiniais dariniais – pavyzdžiui, dviejų tūbų bei bosinio trombono sąskambiu – turtinamo judėjimo įspūdį. Antrojoje dalyje styginių kvintetas kaustė dėmesį nesibaigiančia kantilena, o dirigentas sužavėjo laisvai auginama dramatiška kulminacija. Įdėmiai klausantis trečiosios dalies įvairiai besikartojančių ir susipinančių motyvų, pagarbią nuostabą kėlė atlikėjų ritminė disciplina. „Harmonielehre“ nuskambėjo kaip tikras šedevras.“ (Kasperas Miklaszewskis, „Amerikietiško skambesio Europos kolektyvas“, Ruch Muzyczny, 2006 12 24, Nr. 26). Pagarbų Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meistriškumo ir kūrinių interpretavimo vertinimą nusako ir recenzijos pabaigoje pateiktas raginimas: „Keliaujant į Vilnių verta pasidomėti tenykštės Filharmonijos repertuaru. Būtų apmaudu pražiopsoti Nacionalinio simfoninio orkestro ir jo vadovo Juozo Domarko koncertą“.
Kai diriguoja prof. J. Domarkas, visada gali būti tikras, kad įdirbis bei patirtis, geri santykiai su kolektyvu ir atsakomybė tiek prieš klausytoją, tiek prieš didįjį meną duos garantuotus vaisius.
Vakaras buvo pradėtas dramatiškąja „Koriolano“ uvertiūra op. 62, kurioje maestro J. Domarkas dėmesį sutelkė į veikalo herojaus tragedijos perteikimą. Koriolano asmenybė įkvėpė L. van Beethoveną, tačiau, regis, ne mažiau – ir patį maestro J. Domarką. Šią muzikinę dramą jis ne tik raiškiai perskaitė ir įprasmino, bet ir išgyveno. Salę kaskart sudrebindavo sukrečiantis maištingumas, bethoveniškas įniršis ir kaitrių emocijų bangos.