Irena Milkevičiūtė yra viena ryškiausių šiandieninės Lietuvos muzikos kultūros asmenybių, pasaulinį pripažinimą pelniusi dainininkė. Iš pradžių pasirinkusi kankles, 1976 Lietuvos muzikos akademijoje (prof. Z. Paulausko klasė) baigė dainavimo studijas. Tais pačiais metais buvo pakviesta į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuriame iki šiol dainuoja visas pagrindines lyrinio ir dramatinio soprano partijas. 1978-1979 studijas tęsė garsiojoje Milano La Scaloje, ten parengė Madam Butterfly, Mimi, Violettos bei soprano G. Verdi Requiem partijas, dainavo to teatro rengiamuose koncertuose Piccola Scala scenoje, Romoje, Parmoje, Busete, Fidencoje. Po studijų Scaloje buvo įvertinta kaip turinti „gerą vokalo techniką, nepaprastai muzikali, puikiai stilių jaučianti” dainininkė. Daug metų Irena Milkevičiūtė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra jos profesorė.

Apdovanojimai:
1977 - I premija M.Glinkos konkurse Maskvoje.
1978 - diplomas tarptautiniame P.Čaikovskio konkurse Maskvoje
1982 – II premija F.Erkelio ir F.Kodaly konkurse Budapešte
1986 – II premija Madam Butterfly konkurse Tokijuje
1995 – Lietuvos teatro sąjungos prizas „Kristoforas”
1996 – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas
1997 – geriausios metų dainininkės Lietuvoje titulas, Operos bičiulių draugijos prizas „Kipras”

Tarptautinį pripažinimą Irena Milkevičiūtė pelnė dainuodama daugelyje žymių pasaulio teatrų bei koncertų salių: buvusios Sovietų Sajungos teatrų scenose, taip pat Maskvos didžiajame teatre, Sankt Peterburgo Marijos teatre, Latvijos nacionalinėje operoje ir kt. 1987 ji dainavo Aidos ir Desdemonos vaidmenis Splito tarptautiniame festivalyje Kroatijoje, 1988 su LNOBT gastroliavo Varšuvos didžiajame teatre, vėliau 1993 – garsiajame Savonlinos festivalyje Suomijoje. 1988  parengė Lizos vaidmenį Varšuvos didžiajame teatre ir atliko jį gastrolėse Paryžiuje. Varšuvoje I.Milkevičiūtė taip pat dainavo Lady Macbeth, Mariją („Mazepoje”), dalyvavo šio teatro viešnagėse Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Vroclavo opera pasikvietė ją 12 „Nabucco” spektaklių, rodytų Vokietijoje ir Danijoje. 1997 su Latvijos nacionaline opera 20 „Nabucco” spektaklių dainuota Olandijoje, Anglijoje, Škotijoje. I.Milkevičiūtė nuolat dalyvauja Čikagos lietuvių operos premjerose kartu su Čikagos Lyric operos orkestru (Leonora „Trubadūre”, Desdemona „Otele”, Norma „Normoje”, Aldona operoje „I Lituani”, Eglė „Pilėnuose”).  Su Latvijos nacionaline opera dainavo „Turandot” ir „Abigaile” Brigit Nillson rengiamame festivalyje Dalhaloje (Švedija), dalyvavo Peterburgo „Baltųjų naktų” festivalyje (Elisabeth), Rygos operos festivalyje (Aida), Mendeno operos festivalyje Vokietijoje.

Irena Milkevičiūtė yra surengusi per 100 solo koncertų Lietuvoje ir svetur. Yra koncertavusi Baltijos, Užkaukazės valstybėse, Rusijoje (Maskvos konservatorijos, P.Čaikovskio salės, Sankt Peterburgo M.Glinkos kapelos salė), Anglijoje, Airijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Danijoje, Japonijoje, Filipinuose, Prancūzijoje, Austrijoje; 1991, 1992, 1993 surengė daug įsimintinų koncertų JAV (Niujorko Carnegie salėje, Bostone, Filadelfijoje, Baltimorėje, Los Andželes, Čikagoje, Detroite, Klivlende), taip pat Pietų Amerikoje (Rio de Žaneiro, San Paulo, Buenos Airėse, Montevidėjuje) ir kt.

Irena Milkevičiūtė dirbo su daugybe įžymių dirigentų, tokių kaip Valery Gergiev, Valery Kagan, Fuat Mansurov, Paolo Olmi, Florencio, Erik Klaas, Gintaras Rinkevičius, Saulius Sondeckis, Jonas Aleksa, Juozas Domarkas, Vytautas Lukočius, Rimas Geniušas, Liutauras Balčiūnas, Martynas Staškus, Vytautas Viržonis. Irenos Milkevičiūtės partneriai scenoje: Irina Archipova, Evgeny Nesterenko, Maria Biesu, Gegham Grigorian, Maria Guleghina, Kaludi Kaludov, Paata Burchuladze, Sergejus Larinas, Violeta Urmana, Stefania Toczyska, Olga Borodina, Roberto Scandiuzzi, Dolora Zajick, Leo Nucci, Varen Mok, Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas ir daugelis kitų. 2012 išleido CD "Auksinis diskas" Irena Milkevičiūtė / Operų arijos.

􀀓􀀔

Nuostabia balso šiluma, trapia dainininkės siela ir moteriškumu ji užkariavo Maskvos publiką ir tapo jos numylėtine.

Pravda, 1986 07 28

Jau šiandien ji gali, ne jokios abejonės, dainuoti bet kurioje pasaulio garso scenoje, ir ji bus sutikta su nuostaba ir susižavėjimu.

Trybuna Ludu, 1988 01 20

Jeigu nieko apie ją nežinotume, o remtumėmės tik tuo, ką girdėjome aną vakarą, sakytume, kad ji pas mus atklydo iš kurio nors pasaulio teatro, Metropoliten, Covent Garden, La Scala, ar Dievas žino iš kur... Jos sopranas platus ir galingo skambesio. Šiek tiek metalinio atspalvio, laisviausiai valdomas, lygiai sultingas visuose registruose, pajėgus aukštose natose atlaikyti visą orkestrą, choro bei kitų solistų masyvą.

Draugas, Čikaga, 1989 05 06

Irena Milkevičiūtė, solistė iš Lietuvos operos ir baleto teatro, soprano partiją pripildė beveik nežemiško grožio. Kai dainininkė pasiekė aukštąją C, klausytojams katedroje užgniaužė kvapą.

Lubecker Nachrichten, 1995 11 29

Irenos Milkevičiūtės atliktas Turandot – nuožmus, tačiau švelnus dainavimas buvo iš tiesė gražus. Sėdėdamas arti scenos, girdėjau jos garsų dainavimą, stiprų mielą balsą. Aš mąsčiau, kodėl Puccini nepaliko vietos aplodismentams po jos nuostabaus “In Questo Reggia“

Cork Opera House, 1998

...kiekvienas subtiliausias pianissimo, kurį Irena Milkevičiūtė tarsi išverpdavo, skambėdavo labai gražiai. Ji labai jautriai jaučia dinamiką ir dramatizmą, kuris tarsi tyras ir žaižaruojantis krioklio vanduo nuteikė įžeidžiančiai mirčiai paskutiniame veiksme. Įsimintini jos koloratūriniai gabumai. Balsas arijoje „Tu vedrai che amore in Terra” išsiskiria tikslumu ir fleitiniu skambesiu. Dabar, kai Gorbačiovo glastnost leido jai išvykti, Lyrinė opera pasielgtų teisingai dar kartą ją atsivežus.

A Pioneer Press Newspaper, Čikaga, 1989 05 03

Stipraus balso Dolora Zajick – aiškiai tinkanti Marfai – čia keistai užgožiama. Netikėtai Ms. Zajick pradingsta tarp drastiškų ją supančių asmenybių (Irena Milkevičiūtė atliko Suzaną).

Yhe New York Times, 1999 02

Atskirai verta pažymėti nuostabią Irenos Milkevičiūtės Suzaną, jos plieninis, didelės galios balsas lengvų lengviausiai sklandė erdvioje La Scala salėje, suteikdamas dvasių apimtos senės personažui valdingumo, įnoringumo.

L”Opera, Italija, 1998 04

Be jokios abejonės vakaro kulminacija – Irenos Milkevičiūtės, primadonos iš Lietuvos, pasirodymas. Ji puikiai pademonstravo, kodėl bilietai į jos koncertus gimtinėje išperkami prieš šešis mėnesius. Su netikėta jėga ir dramatine išraiška ji atliko arijas, kurių lyrinius momentus elegantiškai ir jausmingai interpretavo. Įspūdingiausia buvo greita nuo pilno fortissimo iki švelnaus pianissimo moduliacija. Tokio balso Mendenas tikriausiai dar nebuvo girdėjęs.

Mendener Zeitung, 1998 09

Stulbinančiai profesionaliame G.Verdi ”Il Trovatore” spektaklyje praėjusį savaitgalį Lietuvos operą atstovavo Lietuvos sopranas Irena Milkevičiūtė, atvykusi čia debiutuoti Leonoros vaidmenyje. Tai buvo pats įspūdingiausias debiutas šių metų Lyrinėje Operoje. Sužavėjo tolygiai aukštyn kylantis, žėrintis ir kerintis balsas, kurį ji naudoja su retu meniškumu.

Music, Čikaga, 1989

Irenos Milkevičiūtės Abigaile buvo vokalinio lankstumo šedevras.

Birmingham Post, 1997 02 15

Kalbant apie vaidmenį (Abigaile G.Verdi operoje „Nabukas”), būtina pažymėti, kad nebuvo jokių silpnų vietų. Irenos Milkevičiūtės Abigaile iš tiesų buvo įsimintina, nepaisant to, kad ji nebuvo subtiliausia atlikėja. Ji sugebėjo valdyti švelniai banguojančias aukštąsias natas ir užaštrinti žemas krūtinines gaidas, pagal visus muzikinius reikalavimus.

Carol Main, Classical, - The Scotsman, 1997 02 11

Samsono išėjimas atrodė kaip grėsmingai nusiteikusio Billy Cannoly, užleidžiančio savo vietą Irenai Milkevičiūtei, kaip savo nesantuokinei dukrai. Abigailei buvo lemta tapti tikrąja vaidinimo žvaigžde. Išlavintu balsu kurdama įtikinančią personažo charakteristiką, ji be jokios abejonės buvo pirma tarp kitų atlikėjų, visą save atidavusi muzikai.

Carol Main, Classical, - The Scotsman, 1997 02 11

Tavo daina skatina tautoje siekti aukštumų, kurios prieinamos visoms laisvoms tautoms, o išeivijoje tu palaikai mūsų tikėjimą savo tautos genialumu.

V.Adamkus, Čikaga, 1989

Sudainavusi Violetą operoje „Traviata”, Irena Milkevičiūtė sugriovė teatro etalonus. Jis dramatizavo lyrinę, koloratūrinę nelaimingos, trapios būtybės partiją ir išryškino tragiškuosius, stiprius žmogaus išgyvenimus, sentimentalumo atspalvius.

Jūratė Vyliūtė, Literatūra ir menas, 1988 06 11

Kai dainavimo aukšto lygio meistriškumas ir puikios profesinės žinios susitinka, gaunamas nuostabus efektas. Tai Irenos Milkevičiūtės soprano esmė. Ištempimą pakeičiantis šviesus ir tyras tembras pabrėžia kūrinio dramatiškumą. O ”Vissi d’arte”, tarsi dieviška šviesa, pasiekiama per entuziastingus plojimus, kaip publikos padėką šiai dainininkei.

Opera Actual IX-X, Nr. 29, Madridas, 1998

Princesės Turandot vaidmenį atliko solistė Irena Milkevičiūtė. Šis vardas nelabai gerai žinomas Švedijoje. Tačiau visais atžvilgiais ji – nuostabi dainininkė, daranti viską, kas įmanoma.

Noje and evenmang, 1999 08 09

Nors ir buvo nelengva, solistė Irena Milkevičiūtė savo aukštų natų pianissimo nepaprastai gražiu balso skambėjimu tikslą pasiekė. Be to, pasireiškė jos skambantis forte, o šiurpinantis balsas nesiliovė pildęs aplink esančią erdvę. Apskritai, ji sukūrė puikų Turandot vaidmenį.

Sommar Kultus, 1999 08 09

...tačiau kone dar didesnį įspūdį man padarė I. Milkevičiūtė (Aida) – tai buvo išskirtinis šios solistės pasirodymas, nebeprisimenu, kada ji taip dainavo.

Lietuvos rytas, 2000 05 09

„Menden a la carte” festivalyje buvo surengtas ir „Trijų sopranų” vakaras, kuriame I.Milkevičiūtė ryškiai pranoko kitas dvi moteriškojo triumvirato dalyves – dainininkes iš Izraelio ir Mendeno. Jos pasirodymas buvo įvardytas kaip koncerto viršūnė, o dainavimas kritikų apibūdintas kaip „pribloškiantis neįsivaizduojamai plačia ir lanksčia dinamikos skale”. Vokiečių recenzentas pažymėjo: „Verdi ir Puccini operų arijas ji dainavo galingai, sodriai, su dramatiniu gestu, bet ir lyrinius jų momentus formavo elegantiškai, įprasmintai. Didžiausią įspūdį vis dėlto padarė jos sugebėjimas iš galingiausio fortissimo akimirksniu numoduliuoti į švelniausią pianissimo. Tokio balso mes dar negirdėjome” („Mendener Zeitung”)

Lietuvos Rytas, 1999 09 28

Nors pati Turandot spektaklyje pasirodo tik antroje spektaklio dalyje (2 veiksmo 2 paveiksle), tačiau bene ryškiausią įspūdį paliko Irenos Milkevičiūtės dainavimas. Matydamas ir girdėdamas solistę scenoje patiki, jog svarbiausias operos komponentas yra balsas. Turandot partija yra sudėtinga ir ne kiekvienai solistei įveikama. Anot pačios I. Milkevičiūtės, čia reikalingas jau subrendęs balsas, "užgrūdintas" sceninės dainavimo patirties, šito nepaisant galima tiesiog prarasti balsą.

Beata Leščinska, Turandot žabangose, 7 meno dienos, 2003 04 11

Pirmasis sezonas teatre ir du sunkiausi soprano vaidmenys - Violeta (Dž. Verdžio "traviata") ir Čio Čio San (Dž. Pučinio "Madam Baterflai") - operos scenoje - tai ne dažnas reškinys operos teatro praktikoje. (...) Žiūrovai iš karto pajuto jaunos solistės asmenyje neeilinį talentą, didelę kūrybinę potenciją. I. Milkevičiūtės lyrinis sopranas didelių galimybių, labai gražaus tembro, plataus diapazono, techniškai lankstus, kupinas nuoširdumo ir vidinės šilumos. Jaunosios solistės dainavimas beveik neprimena jokios vokalinės mokyklos, ar manieros, o, atrodo, padiktuotas gyvenimiškos būtinybės, gilios meninės intuicijos ir tiesos.
Taškente I. Milkevičiūtė atskleidė naujus savo talento privalumus: ištvermę ir retą sugebėjimą susikaupti. Tai beveik vienintelė konkurso dalyvė, kurios dainavimas visuose trijuose turuose ir baigiamajame koncerte buvo vienodai aukšto profesionalumo ir stabilus. Reikli vertinimo komisija mūsų respublikos atstovei vieningai pripažino pirmąją vietą ir geriausios konkurso dainininkės vardą.

Prof. Zenonas Paulauskas, M. Glinkos konkurso laureatė, Tiesa, 1978 01 14