Ieva Pranskutė (smuikas)
Smuikininkė Ieva Pranskutė sužavėjo įspūdingu George’o Gershwino–Igorio Frolovo Fantazijos operos „Porgis ir Besė“ tema smuikui ir fortepijonui atlikimu. Ji įrodė, kaip galima griežti labai ryškiai, ugningai, atskleidžiant įvairias muzikoje užkoduotas nuotaikas, vaizdinius. Nuostabu buvo mėgautis Ievos skleidžiamais aistringais garsų proveržiais.
/Aldona Eleonora Radvilaitė, „7 meno dienos“, 2017-05-12/
IEVA PRANSKUTĖ yra viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių,
Ieva gimė Vilniuje, Lietuvoje. Būdama penkerių pradėjo mokytis groti smuiku, šešerių jau griežė kaip solistė su Lietuvos kameriniu orkestru. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, mokytojos ekspertės Beatos Šmidtienės klasėje. Vėliau studijavusi prof. Ingridos Armonaitės smuiko klasėje nuo 2011 m. I. Pranskutė studijavo Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete Vienoje (Austrija), prof. Christiano Altenburgerio klasėje, nuo 2017 m. – prof. Johanneso Meisslio (Artis kvarteto nario) klasėje kurį sėkmingai baigė magistro laipsniu. Taip pat Ieva studijuoja privačiame Vienos miesto universitete, žymiojo prof. Pavelo Vernikovo klasėje.
2015–2016 metais smuikininkė mokėsi Liono nacionalinėje aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje (Prancūzija), prof. Marianne Piketty klasėje.
Nuo 2012 m. I. Pranskutė pradėjo koncertuoti su iškilaus smuikininko Gidono Kremerio vadovaujamu orkestru „Kremerata Baltica“. Šio kolektyvo koncertiniuose turuose griežė su G. Kremeriu, Misha Maiskiu, Martha Argerich, Gáboru Boldoczkiu, Mirga Gražinyte-Tyla, Andrejumi Korobeinikovu, Heinrichu Schiffu, Sergejumi Nakariakovu.
Nuo 2014 m. smuikininkė yra styginių kvarteto „Doreen Quartet“ narė (vadovas prof. J. Meisslis), su šiuo kvartetu nuolat dalyvauja įvairiuose projektuose, meistriškumo kursuose, griežė prestižinėse Vienos salėse (2016 m. „Konzerthaus“, 2017 m. „Musikverein“ , F. Schubert Geburthaus”,” Vienna Hofburg”).
2015 m. Ieva laimėjo konkursą ir tapo legendinio smuikininko ir dirigento sero Yehudi Menuhino organizacijos „Live Music Now“ atlikėja.
Nuo pat savo muzikinio kelio pradžios, I. Pranskutė dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose bei koncertuose, yra griežusi solo su Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo, M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestrais, dalyvavusi meistriškumo kursuose pas tokius žymius smuiko profesorius kaip Igoris Ozimas, Pavelas Vernikovas, Dora Schwarzberg, Shmuelis Ashkenazi, Sergejus Malovas, Petru Munteanu, Sergejus Krylovas, Tanja Becker-Bender, violončelininkai Heinrichas Schiffas, Reinhardas Latzko.
Kaip entuziastinga kamerinės muzikos atlikėja Ieva dalyvavo tarptautiniuose klasikinės muzikos festivaliuose, tokiuose kaip „MUSIQUE AUX QUATRES HORIZONS“ Prancūzijoje, „Wien Modern“, „Steirisches Kammermusik Festival“, „ISA festivalis“ Austrijoje, „Holland Music Sessions“ Nyderlandai, „Accademia e Festival Internazionale di Musica di Cagliari“ Italijoje, „Academie-villecroze“ Prancūzijoje.
Atlikėja yra tarptautinių konkursų (Sauliaus Sondeckio, „Olympo Musicale“) laureatė, 2017 m. „ISA Prague-Vienna-Budapest“ festivalyje grieždama su violončelininku Mislavu Brajkovićiumi laimėjo specialų prizą už geriausią Zoltáno Kodály kūrinio (Duo, op. 7) atlikimą. 2018 m. “Fidelio” konkurso Vienoje nugalėtoja.
2019 m. surengė koncertinį turą Indijoje, kartu pirmą kartą vedė smuiko meistriškumo kursus. „Die Suche nach der Leidenschaft Februar 2019“ Trip pat Ieva turėjo koncertinį turą Olandijoje drauge su „Xylos Trio“. Ji dažnai kviečiama būti įvairių projektų koncertmeistere. Jai teko didelė garbė dirbti su gerai žinomais kompozitoriais K. Penderecki bei F. Cerha.
Studijuodama ir intensyviai koncertuodama Vienoje, I. Pranskutė buvo apdovanota Lietuvos Respublikos ambasados Austrijoje padėka už Lietuvos vardo garsinimą.
Dar meno mokykloje atsiskleidusi kaip puiki kamerinės muzikos atlikėja, I. Pranskutė 2008 m. subūrė styginių kvartetą (griežė I smuiku), kuriam vadovavo Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija prof. Audronė Vainiūnaitė. Kvartetas intensyviai koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose, ne kartą sėkmingai pasirodė kamerinės muzikos konkurse „Pavasario sonata“, 2011 m. dalyvavo tarptautiniuose „Nacional Young String Quartet Weekend“ kursuose Mančesteryje (Didžioji Britanija), kuriems vadovavo iškilūs profesoriai iš Didžiosios Britanijos, Austrijos, Vokietijos bei Čekijos muzikos akademijų. Tais pačiais metais ansamblis buvo pakviestas koncertuoti Europos parlamente Briuselyje, taip pat Turkijoje, griežė prestižinėje „Wigmore Hall“ Londone.
Sekmadienio popietę (vasario 3 d.) tarp snieguotų kalvų baltuojančiuose Užutrakio dvaro rūmuose nesutilpo nei publika, nei jaunatviška aistra muzikai, nei dramatizmu kunkuliuojantys opusai. Tokį „žemės drebėjimą“ sukėlė jaunas tarptautinis fortepijoninis trio „Xylos“, kuriame muzikuoja lietuvių smuikininkė Ieva Pranskutė, kroatų violončelininkas Mislavas Brajkovićius bei japonų pianistė Mayu Kotari. Visi trys studijuoja Austrijoje, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, yra tarptautinių konkursų laureatai, savo šalių apdovanoti už pasiekimus, intensyviai koncertuojantys solo bei kameriniuose ansambliuose. Ievą Lietuvoje, žinoma, išgirstame dažniau. Dar besimokydama M.K. Čiurlionio menų mokykloje, ji griežė su Lietuvos kameriniu orkestru, vėliau koncertavo su „Kremerata Baltica“, grojo rečitalius įvairiose Europos koncertų salėse. Greta „Xylos“ trio, kamerinę muzika atlieka su „Doreen Quartet“, 2017 m. festivalyje „Sugrįžimai“ Vilniuje puikiai pasirodė su pianiste Morta Grigaliūnaite ir violončelininku Mislavu Brajkovićiumi. Su šiuo violončelininku I. Pranskutė koncertuoja jau ketvirtus metus, 2017 m. „ISA Prague-Vienna-Budapest“ festivalyje jie laimėjo specialų prizą už geriausią Zoltáno Kodály Duo, op. 7, atlikimą, ne kartą pasirodė ir Lietuvoje. O pianistė Mayu Kotari mūsų šalyje viešėjo pirmą kartą.
Solidžią programą, kurios įspūdžiais čia ketinu pasidalyti, trio neseniai sėkmingai atliko Vienos „Gesellschaft für Musikteather“ scenoje, o Lietuvoje paskleidė ne tik Užutrakyje, bet ir Klaipėdoje bei Kaune.
Pagirtina, kad jauni atlikėjai neina lengviausiu keliu, o savo repertuare kaupia įspūdingus, išskirtinio meistriškumo reikalaujančius kūrinius. Koncerto programoje skambėjo Josepho Haydno, Claude’o Debussy ir Alexanderio von Zemlinskio opusai. Haydno trio C-dur (Hob. XV:27) dedikuotas Theresei Jansen Bertolozzi – puikiai pianistei, Muzio Clementi mokinei. Tad nenuostabu, kad fortepijono partija šiame kūrinyje itin sudėtinga ir virtuoziška. M. Kotari čia parodė nepriekaištingą techniką. Tik nežinia, ar dėl mažos erdvės akustikos savybių, ar dėl per daug naudojamo pedalo, fortepijonas kiek gožė kitus instrumentus, labiausiai subtilaus garso violončelę, tad įprastos klasikinės darnos ir grakštumo pasigedau. Užtat lygiavertis visų trijų tembrų pokalbis užburiančiai atsiskleidė atliekant Debussy ir Zemlinskį.
Debussy fortepijoninis trio G-dur retai skamba mūsų scenose. Kadaise skelbta, kad pirmieji Lietuvoje jį atliko Armonų trio tik 2008 metais. Beje, šiam nuostabiam kūriniui, matyt, nesiseka, nes buvo dingęs ir viešai atliktas tik po šimto metų (!) nuo sukūrimo, 1985-aisiais, JAV. Parašytas aštuoniolikmečio Debussy, keturių dalių opusas spinduliuoja aistra, nerimastingu polėkiu, o jaunieji „Xylos“ atlikėjai jį dar praturtino savo emocijomis ir nuoširdumu. Smuikas ir violončelė gražiu sodriu garsu tiesiog dainavo, atrodytų, meilės duetą, o sodri fortepijono partija įgavo savitų, tik Debussy būdingų atspalvių. Pagirtinas visų susiklausymas, dinamikos balansas, elegantiška frazuotė. Itin stilingai muzikantai žaidė kaitaliodami žanrinius staccato su lyrikos epizodais antroje dalyje, sklandžiai pynė melodingas balsų linijas trečioje, per visą kūrinį kaustė įtaiga augindami kulminacijas ir grimzdami į ramybe dvelkiančius atoslūgius. Aistringas finalas išsiliejo su nepaprasta jėga. Talentingi atlikėjai verti didžiausios padėkos, kad padovanojo mums tokį išskirtinį Debussy kamerinės muzikos šedevro įspūdį.
Neoromantiko Zemlinskio fortepijoninis Trio d-moll, op. 3, – grandiozinis trijų dalių kūrinys, kuriam įtaką padarė Robertas Schumannas, Johannesas Brahmsas (jam dar spėta kūrinį parodyti), Gustavas Mahleris. (...) „Xylos“ trio visus klausytojus kaipmat paskandino kunkuliuojančioje, sraunioje tėkmėje, visiškai įtraukė į muzikinę melodramą su aistringais konfliktais, susitaikymais ir švelniais prisilietimais. Vienodai reikšmingas ir sudėtingas savo partijas kiekvienas atlikėjas raiškiai įprasmino ne tik įsijausdamas į dramaturgiją, bet ir puikiai suvokdamas stilistiką, sakyčiau, ir platesnį kultūrinį kontekstą.
Jau dabar džiuginantys profesionalumu, ir toliau augti bei tobulėti pasiryžę trio nariai I. Pranskutė, M. Brajkovićius ir M. Kotari neabejotinai sparčiu žingsniu žengia link Europos atlikėjų elito. Ar toliau jie skleisis kaip ansamblis, ar kiekvienas individualiai – parodys laikas. Tikiu, kad jų laukia didelės Europos ir pasaulio scenos. Nors norėtųsi, kad nuoširdžiai prie savo tėvynės prisirišusi I. Pranskutė, atvykusi į Lietuvą su kolegomis ar kaip solistė, padovanotų ir tokių jaukių, naminių muzikavimo vakarų kaip šįkart.