Eduardas Kaniava (g.1937 m. liepos 1 d. Klaipėdoje) – dainininkas (baritonas), Lietuvos kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
Gimė Klaipėdoje Stasio ir Elenos Kaniavų šeimoje. Tėvas buvo profesionalus muzikantas, pučiamuoju instrumentu grojo tuo metu besikuriančiame Klaipėdos operos teatre, mama mėgėjiškai dainavo liaudies kolektyvuose. tėvas. Hitleriui okupavus Klaipėdą, šeima persikėlė gyventi į Šiaulius, po karo – į Kauną. Su muzika buvau susijęs nuo mažens, nor nesimokė muzikos mokykloje, tačiau anksti pradėjo skambinti pianinu, šeima dažnai lankydavosi operoje.
1954 m. baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Veterinarijos akademiją, tikėdamasis po metų pereiti į Medicinos institutą. Dainavo Akademijos vyrų chore, kuriam vadovavo Andrius Kairys, solo partijas. Koncerto metu pastebėtas ir paskatintas K. Petrausko, 1955 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją, Petro Olekos dainavimo klasę, ir 1960 m. ją baigė.
Solisto karjerą žymusis baritonas pradėjo dar besimokydamas trečiame kurse, kai 1957 m. buvo pakviestas į tuometį Akademinį operos ir baleto teatrą J. Basanavičiaus gatvėje.

1958–1993 m. Lietuvos operos ir baleto teatro solistas. Tobulinosi Taline pas T. Kuusiką,1966–1967 m. stažavosi Sofijos (Bulgarija) operos teatre pas Ch. Brymbarovą. E. Kaniava yra sukūręs per 40 vaidmenų, dainavęs per 2500 spektaklių. Pirmuoju vaidmeniu tapo Figaro G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, paskutiniuoju – Makbetas D. Verdi „Makbete“ (1995 m.).
Scenoje jis sukūrė bene visus pagrindinius baritono vaidmenis – dainavo Figarą „Sevilijos kirpėjuje“, Rigoletą, Eskamilją „Karmen“, Žermoną „Traviatoje“, Jagą „Otele“, Markizą Pozą „Don Karle“, Oneginą, Jeleckį „Pikų damoje“, Aleką, Porgį „Porgyje ir Besėje“ ir kt. Dainininkas sukūrė įsimintinų vaidmenų lietuviškose operose – V. Klovos „Pilėnuose“ (Ūdrys) , A. Račiūno „Saulės mieste“ (Liščinskis), V.Laurušo „Paklydusiuose paukščiuose“ (Marius), J.Juzeliūno „Sukilėliuose“ (Mackevičius). Po 2008-ųjų „Rigoleto" spektaklio operose jis daugiau nedainavo.Yra surengęs apie 800 koncertų. Itin daug dainavo svetur“ daugelyje TSRS teatrų, Varšuvos, Prahos, Budapešto, Sofijos, Bukarešto, Havanos scenose, Niujorko Carnegie Hall, Sidnėjaus Operoje Australijoje, Anglijoje, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indonezijoje, Venesueloje, Argentinoje, Vokietijoje,  gastroliavo daugiau nei 70 pasaulio šalių. Rengė parodomąsias dainavimo pamokas Sankt Peterburgo (Rusija), Kelno (Vokietija) aukštosiose muzikos mokyklose.
1979–1981 m. Lietuvos konservatorijos vyr. dėstytojas, 1981 m. docentas, 1988 m. profesorius, 1989–1992 m. Dainavimo katedros vedėjas. 1993–1994 m. Karakaso (Venesuela) dainavimo akademijos profesorius. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius.

Nuo 2005 m. E. Kaniava dėsto Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedroje. Klaipėdos universiteto Senato narys, Menų fakulteto atestacinės komisijos narys. Klaipėdos universitete jis vadovauja dainavimo klasei ir turi savo mokinių grupę Klaipėdos muzikiniame teatre, kuriame E.Kaniava dirba dainavimo pedagogu – konsultantu, bei yra teatro Meno tarybos pirmininkas.

Nuo 1995 m.Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, 2000–2004 m. LR Seimo narys, 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos narys,  2004–2006 m. Ministro pirmininko Algirdo Brazausko visuomeninis patarėjas kultūrai.
E. Kaniava yra pelnęs įvairių apdovanojimų: 1964 m. jam buvo suteiktas Respublikos nusipelniusio artisto vardas, 1974 m. – Lietuvos liaudies artisto, o 1979 m. – TSRS liaudies artisto vardai. Jis apdovanotas Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ statulėle. 1992 m. Tarptautiniame biografijos centre Kembridže (JAV) buvo paskelbtas Metų žmogumi, 1997 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, 1998 m. Vokietijoje gavo Gotliebo Fricko medalį, 2006 m. apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.