Dainius Trinkūnas (1931-1996) gimė Šiauliuose. 1949 baigė Šiaulių muzikos mokyklą, 1955 - Lietuvos konservatoriją (S.Vainiūno klasę). Studijuodamas būsimasis pianistas sportavo, garsėjo kaip perspektyvus lengvaatletis. Mėgo teatrą, turėjo aktorinių sugebėjimų. Konservatorijoje pianistų konkursuose pelnydavo prizines vietas.
1950 - 1955 dirbo J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje koncertmeisteriu.
1955 - 1958  -  Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantas (studijavo profesorės Nadeždos Golubovskajos klasėje).
Baigęs aspirantūrą, pianistas grojo S. Sondeckio kameriniame orkestre. D. Trinkūnas pirmasis pradėjo skambinti klavesinu.
1958-95 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (1987 suteiktas docento vardas).
1960 -70 - Vilniaus Čiurlionio meno mokyklos direktorius. Paruošė mokinius: Nijolę Trinkūnaitę, Danutę Kemeklytę, Gediminą Kviklį, Anatolijų Šenderovą ir kt.
1970-73 - Lietuvos filharmonijos direktorius.
1973-88 - Lietuvos kultūros ministro pirmasis pavaduotojas.
1989-90 - Lietuvos kultūros ministras.
1994 -  Lietuvos respublikos kultūros ministras.
1973-94 - Lietuvos ir pasaulio lietuvių dainų švenčių organizacinės komisijos pirmininkas.
D. Trinkūnas dalyvaudavo tiek respublikinių, tiek tarprespublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų žiuri darbe: Čiurlionio konkursų žiuri pirmininko pavaduotojas (1965), pirmininkas (1978), Talino pianistų konkurso žiuri narys (1969). Lietuvos nacionalinių premijų komiteto pirmininkas (1989-1992).
Koncertinė veikla:
Intensyviausias D. Trinkūno, kaip atlikėjo, kūrybinis etapas buvo iki 1970-ųjų metų. Su broliu Gyčiu Trinkūnu atliko S. Vainiūno „Rapsodiją" dviem fortepijonams; Palangos estradoje atliko S.Vainiūno Antrąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui e-moll; koncertavo Vilniuje, Leningrade, Varšuvoje ( Lietuvos kultūros dienų Lenkijoje metu), Rygoje (Pabaltijo muzikos festivalio koncerte). Su Filharmonijos ir kameriniu orkestru D. Trinkūnas, kaip klavesinininkas, sugrojo virš 100 koncertų Londone, Maskvoje, Leningrade bei įvairiuose Lietuvos, VDR, Čekoslovakijos, Jugoslavijos, Kanados, Lenkijos, Bulgarijos, Kubos, Suomijos miestuose.
Koncertavo su stygininkais Kazimieru Kanišausku, Viktoru Radovičium, Arūnu Palšausku; dainininkais - Gražina Apanavičiūte, Eduardu Kaniava, Edmundu Kuodžiu ir Jonu Girijotu; su Lietuvos ir Sankt Peterburgo filharmonijų simfoniniais orkestrais.
Su smuikininku Eugenijum Paulausku pirmieji atliko S.Vainiūno, J.Juzeliūno ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinius smuikui ir fortepijonui.

Dainius Trinkūnas - vienas žinomiausių šalies fortepioninės muzikos atlikėjų bei talentingas vadovas. Jo nuopelnai šaliai 1986 įvertinti valstybine premija.

Nepaprastai jautriai suprasdami senovinis muzikos dvasią, jie groja baroko ir klasikos meistrų kūrinius. Didžiulė emocinė kultūra buvo juntama romantikų muzikoje, atlikimo technikos meistriškumas lydi kiekvienų meninį sprendimą. Turtinga atlikėjų spalvinė paletė puikiai perteikė šiuolaikinės muzikos nuotaikas.

Po koncerto Alma-Atoje, 1970

Su nuostaba galima šnekėti apie nepaprastą Dainiaus Trinkūno skambinamo garso įvairovę. Tiek daug joje pustonių, niuansų. Raiškus tonas kartu ir labai jausmingas. Pianistas nuostabiai dera prie partnerio, su juo nekonkuruoja, jis groja tarsi kalbėtų. Garsas labai spalvingas, gausu niuansu, raiškus tonas labai jausmingas.

1977 vokiečių kritikai