Chaimas Potašinskas (1924 m. sausio 10 dieną Kaune – 2009 m. rugpjūčio 19 dieną Vilniuje) – pianistas, dirigentas, koncertmeisteris, pedagogas.
Ilgametis Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas, legendinis koncertmeisteris šiai veiklai paskyręs 55 gyvenimo metus, padėjęs pagrindus koncertmeisterių mokyklai Lietuvoje, akompanavęs daugeliui šalies dainininkų, išugdęs kelias šio kamerinio žanro atlikėjų kartas.
Ch. Potašinskas gimė 1924 m. sausio 10 d. Kaune. Tėvas Lazaris Potašinskas, puikus Kauno siuvėjas,  ir mama, aistringa muzikos mėgėja, rūpinosi dukros Rozos ir sūnaus Chaimo muzikiniu lavinimu. Vaikai fortepijono pagrindus įgijo privačioje Else Fansen-Herbeck studijoje. Chaimas jau ankstyvoje vaikystėje puikiai skambino fortepijonu, koncertavo ir pelnė vunderkindo vardą. 1935 m. Ch. Potašinskas tobulinosi Italijoje pas prof. Alessandro Tamburini. Būdamas trylikos metų Chaimas jau koncertavo Valstybės teatro salėje, o keturiolikos – su Radiofono orkestru skambino E. Griego Koncertą fortepijonui. 1937 m., būdamas 13 metų, įstojo į Kauno konservatoriją, o 1938 m. ją  baigė. Mokėsi prof. V. Bacevičiaus klasėje, vėliau tobulinosi pas Vladimirą Ružickį. Prasidėjęs karas Potašinskų šeimą nubloškė į Astrachanę, vėliau – Samarkandą, nuo 1943 m. šeima apsigyveno Pereslavlyje-Zaleskyje (Rusija). Čia Ch. Potašinskas subūrė pirmąjį lietuvių išeivių džiazo ansamblį. Pasibaigus II pasauliniam karui, tęsė fortepijono studijas Lietuvos konservatorijoje, kurią eksternu baigė 1954 m., jau būdamas šios aukštosios mokyklos docentu.

Kūrybos metai

1944-1949 m. Ch. Potašinskas dirbo Vilniaus radiofono vyriausiuoju muzikos redaktoriumi. Jo dėka buvo suburti muzikantai – įkurtas simfoninis orkestras, vokalinis ansamblis.
1949-1983 m. Ch. Potašinskas buvo Lietuvos nacionalininio operos ir baleto teatro dirigentas. Pirmoji jo diriguota opera – G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“ (1949). Nors Ch. Potašinskas yra dirigavęs nemažai operos spektaklių, pirmiausia jis buvo baleto dirigentas, subtiliai jaučiantis šio žanro specifiką. „Baletas – itin specifiškas žanras. Žmonės scenoje sunkiai dirba. (…) Dirigentas turi intuityviai jausti šokėjus, kaip ir partnerius solistus. Ne kvėpavimą, o kūno plastikos ritmus, šuolių skrydžius, sukinių reljefus.“ (Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, 2016).
Per 35 darbo teatre metus Maestro pastatė 43 baletus ir 1 operą, dirigavo apie 3000 spektaklių. Nuolat bendradarbiavo su lietuvių kompozitoriais Eduardu Balsiu, Juliumi Juzeliūnu, Anatnu Rekašiumi, Juozu Indra.  Ch. Potašinskas parengė daugelį lietuvių kompozitorių baletų, tarp jų – Juozo Indros „Audronė“, Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“, Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“, Antano Rekašiaus „Gęstantis kryžius“. Dirbo ir su Aramu Chačaturianu, estų kompozitore Lidija Auster. Statydamas naują veiklą daug dirbdavo su autoriais, padėdavo sutvarkyti orkestruotę. Mėgo dirbti su mėgėjų ansambliais, vadovavo Vilniaus klinikinės ligoninės vokaliniam ansambliui.

Pedagoginė veikla

1945 m. Ch. Potašinskas pradėjo pedagoginę veiklą Vilniaus, nuo 1949 m. – Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Fortepijono ir Koncertmeisterio katedrose. Jo kamerinio ansamblio klasę baigė Veronika Vitaitė, Milda Lapėnaitė, Marija Radvilaitė, Virginija Dabkutė. Dėstė ir kamerinį dainavimą – pas jį mokėsi Elena Čiudakova, Elena Saulevičiūtė, Romutė Tumuliauskaitė. Konservatorijoje dirbo 55 metus. „Ch. Potašinskas – žmogus, kūręs jos atmosferą ir padėjęs pagrindus koncertmeisterių mokyklai”, – sakė prof. Irena Armonienė.“ Dabar LMTA Koncertmeisterio katedra – Vakarų Europos aukštųjų muzikos mokyklų tarpe unikalus padalinys, ruošiantis profesionalius pianistus koncertmeisterius. Ch. Potašinskas išugdė kelias kamerinio žanro atlikėjų,  plačiai žinomų Lietuvos menininkų, pianistų, koncertmeisterių, pedagogų kartas. 1984 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Ch. Potašinskas dažnai buvo pirmasis lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas ir redaktorius. Daugelį metų akompanavo kone visiems šalies dainininkams ir buvo pelnęs „legendinio koncertmeisterio vardą“. Puikiai be pasiruošimo skaitė iš lapo sudėtingiausias partitūras, kamerinius kūrinius; intuityviai jautė muzikos potekstes ir partnerį.
Kaip dirigentas ir koncertmeisteris, akompanavęs garsiausiems lietuvių dainininkams –  Kiprui Petrauskui, Eduardui Kaniavai, Reginai Maciūtei, Valentinui Adamkevičiui, Marijai Aleškevičiūtei, Beatričei Grincevičiūtei, Jonui Stasiūnui, Virgilijui Noreikai, Elenai Čiudakovai, smuikininkams Aleksandrui Livontui, Jakovui Targonskiui – gastroliavo Lietuvos miestuose ir regionuose, buvusioje Tarybų Sąjungoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Įrašė kūrinių Lietuvos radijuje. Ch. Potašinskas sukūrė džiazo kompozicijų, dainų, muzikos radijo vaidinimams, aranžavo vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Parašė straipsnių ir parengė radijo laidų, į lietuvių kalbą yra išvertęs knygų apie muziką. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai Chaimas Potašinskas 2000 metais apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu.
Prof. Liucija Drąsutienė buvusį savo mokytoją ir kolegą prisimena kaip neišsenkamų gabumų pianistą ir dirigentą, universalų muziką ir puikų improvizatorių. Maestro mokiniai prisimena savo mokytoją, kaip visada artistišką, žaismingą ir šiltą, pasirengusį padėti žmogų. (Muzikos barai, 2016, p.35)
Prof. Ch. Potašinskas mirė 2009 m. rugpjūčio 19 dieną, palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Parengė Aldona Juodelienė

Šaltiniai:
Aleknaitė-Bieliauskienė Rita. „Lietuvos vunderkindas“. Literatūra ir menas, 1999 kovo 6 d.
Aleknaitė-Bieliauskienė Rita. „Kauno vunderkindo istorija“. Muzikos barai, 2016 biželis, Nr. 5-6, p.36
Juodpusis Vaclovas. Potašinskas Chaimas. Muzikos enciklopedija, 2007, T 3, p.135
Kauzonas Ferdinandas. „Kaip studentas buvo docentas“. Literatūra ir menas,1999, vasario 20 d.
Mažintas Egidijus. „Dirigento, pianisto profesoriaus Chaimo Potašinsko paveikslas“. Lietuvos aidas, 2001 vasario 19 d., Nr. 40
„Mocartiškos dvasios Maestro arba Laisvas muzikoje“. Muzikos barai, 2016 biželis, Nr. 5-6, p. 34
Rupeikaitė Kamilė. „Stebuklo žmogų prisimenant“. 7 meno dienos. Prieiga per internetą: http://archyvas.7md.lt/lt/2010-03-26/muzika/stebuklo_zmogu_prisimenant.html?print