Antanas Sodeika (1890 m. sausio 23 d. Jurbarke – 1979 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje) – Lietuvos dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas, kultūros veikėjas, vienas lietuvių operos teatro kūrėjų.
Gimė 1890 m. sausio 23 d. Jurbarke, muitinės tarnautojo šeimoje. Tėvo Antano Sudeikio ir motinos  Monikos Miliūnaitė šeimoje augo penki sūnūs ir dvi dukros. Abu tėvai buvo muzikalūs, mėgo padainuoti, mama pažinojo natas, giedojo bažnytiniame chore. Nors buvo sunku, tėvai visus vaikus leido mokytis, o Antanas kartu su broliais Stasiu ir Steponu dar mokėsi ir muzikos.
1905 m. baigusį Jurbarko pradžios rusų mokyklą, mokėsi siuvėjo amato, vėliau dirbo Jurbarko valsčiaus valdyboje raštininku. Antanas dainavo chore, pas vietos vargonininką A. Pocių mokėsi muzikos ir vargonuoti. Vaidino ir mėgėjų spektakliuose –  Jurbarko mėgėjų teatro pastatytoje Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“ suvaidino piemenuką. Čia susipažino su Stasiu Šimkum.

1907 m. A. Sodeika išvyko į JAV ir apsigyveno Filadefijoje. 1908–1910 m. mokėsi vargonuoti pas Filadelfijos šv. Kazimiero parapijos vargonininkąJoną Gudelį-Hodell, dainavo chore, dirbo parapijos bažnyčioje, pradinėje mokykloje ėjo mokyklos vedėjo pareigas. Vėliau dirbo vargonininku Čikagoje, Mahanoi Sityje, Kingstone.
Visur, kur gyveno, dirbo kultūrinį darbą – vadovavo lietuvių išeivių chorams, rengė koncertus, statė operetes, populiarino lietuviškas dainas, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Čikagoje susipažinęs su M. Petrausku, dalyvavo jo organizuotos meno draugijos "Birutė" veikloje, pas M. Petrauską mokėsi dainavimo ir skambinti fortepijonu. 1909 m. M. Petrausko operos „Birutė“ spektaklyje atliko Seno Vaidilos vaidmenį. Vėliau Skrentone (Pensilvanija) pastatė M. Petrausko operetę „Adomas ir Ieva“, Th. Dubois kantatą „Septyni Kristaus žodžiai“.
Nuo 1914 m. buvo Amerikos lietuvių Romos katalikų Vargonininkų sąjungos narys. 1917 m. Vargonininkų sąjungos metinio seimo metu pastatė Miko Petrausko operą „Birutė“ ir operetę „Adomas ir Ieva“, jose pats vaidino ir dainavo.
Pirmojo Pasaulinio karo metu buvo Komiteto nukentėjusiems dėl karo lietuviams šelpti sekretorius. Mobilizuotas į JAV kariuomenę, orkestre grojo trimitu. Sugrįžęs iš armijos pasiliko gyventi Screntone, įkūrė Dailės mylėtojų draugiją, vadovavo Draugijos chorams, statė M. Petrausko operetes, privačiai mokė muzikos. Su M. Petrausku koncertavo, dainavo operetėse – M. Petrausko operetėje „Velnias išradėjas“ atliko Belzebubo vaidmenį, R. Planketo (R. Planquette) operetėje „Kornevilio varpai“ – Gasparo vaidmenį. Įrašė į plokšteles keletą dainų.
Gyvendamas JAV nuosekliai siekė tapti dainininku. Skrentone (Pensilvanija)  įstojo į konservatorijos vokalinį fakultetą, nuo 1917 m. mokėsi dainavimo pas dr. L. Woodcock, išugdžiusį ne vieną Amerikoje žinomą dainininką, o 1920 m. Bostone eksternu baigė M. Petrausko konservatoriją.
Pažintį su M. Petrausku A. Sodeika vertina kaip įvykį, turėjusį lemiamos reikšmės visam tolimesniam jo likimui. 
1920 m. drauge su M. Petrausku sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir aktyviai įsijungė į šalies muzikinį gyvenimą. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijo sveikloje, buvo vienas iš Operos vaidyklos kūrėjų. 1920 m. gruodžio 31 d. pirmajame  Operos vaidyklos spektaklyje G. Verdi „Traviata“ atliko Žermono vaidmenį, operą režisavo ir Alfredo vaidmenį atliko Kipras Petrauskas, dirigavo Juozas Tallat-Kelpša. 1920–1944 m. A. Sodeika – Valstybės teatro solistas.
1921 m. tobulinosi Romoje prof. A. Bustini ir E. Rosati dainavimo klasėse. Parengė Rigoleto vaidmenį, kurį su dideliu pasisekimu atliko 1921 m. lapkričio 3 d. Kaune. Teigiamai įvertinti ir Demonas A. Rubinšteino operoje „Demonas“, Oneginas P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Figaro G. Rosini operoje „Sevilijos kirpėjas“. 1924 m. dar kartą išvyko tobulintis į Italiją, Milaną. Atkakliai dirbdamamas ir keldamas sau didelius reikalavimus, A. Sodeika greitai tobulėjo ir tapo pagrindiniu baritonu Kauno operoje. Jo balsas įgyjo skambumą ir sodrumą, prasiplėtė jo diapazonas, gerai įvaldyta balso technika leido perteikti ir išryškinti herojaus charakterį, kurį stengdavosi gerai išstudijuoti, analizavo epochą, dokumentus, rankraščius. 
1944–1950 m.  A. Sodeika – Lietuvos operos ir baleto teatro solistas.
Lietuvos operoje dainavo daugiau nei 30 metų, sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų. Jo talentas ypač atsiskleidė dramatinės partijose. Į operos istoriją įėjo A. Sodeikos sukurti Rigoletas (G. Verdi „Rigoletas“), Jagas (G. Verdi „Otelas“), Amonasras (G. Verdi „Aida“), Telramundas (R. Wagnerio „Lohengrinas“), Renatas (G. Verdi „Kaukių balius“), Borisas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Igoris (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“). Muzikos kritikų ypač palankiai buvo įvertintas ir Džanis Skikis („G. Puccini „Džanis Skikis“), Skarpijo (G. Puccini „Toska“). A. Sodeika sukūrė ir įsimintinų vaidmenų lietuviškų operų pastatymuose: Jaunas bajoras J. Karnavičiaus „Gražinoje“, Tauragis A. Račiūno „Trys talismanai“, Gulbinas M. Petrausko „Eglė žalčių karalienė“, Dargailis S. Šimkaus „Pagirėnai“.
A. Sodeika atliko ir stambios formos kūrinių solo partijas. Dainavo su dirigentais Napoleone Annovazzi, Emil Cooper, Franz von Hoeslin, Nikolai Malko. Dainavo Latvijos nacionalinėje operoje, kaip solistas koncertavo JAV (1924 ir 1928 m.), Romoje, Milane, Rygoje. JAV, Rygoje ir Kaune į plokšteles įrašė dainų ir operų arijų.
1945–1949 m. A. Sodeika dėstė Kauno konservatorijoje, nuo 1949 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje,  1950–1951 m. – Solinio dainavimo katedros vedėjas, iki 1957 m. – vadovavo operos klasei, dirbo režisieriumi. Nuo 1957 m. – profesorius. Parengė visą būrį dainininkų. Tarp jų – J. Būtėnas, J. Vasionytė, H. Zabulėnas. A. Sodeikos operinio dainavimo klasėje taip pat mokėsi E. Saulevičiūtė, E. Čiudakova, V. Adamkevičius, M. Aleškevičiūtė ir kt. Nuo 1965 m. dirbo Operinio parengimo katedros konsultantu.
1955 m. A. Sodeika suvaidno epizodinį vaidmenį filme „Kalvio Ignoto teisybė“ (pagal A. Gudaičio-Guzevičiaus knygą), 1958 m. išleido atsiminimų knygą „Mano kelias į muzikos meną“.
1931 m. A. Sodeika buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. 1945 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto vardas, 1950 m. – Respublikos liaudies artisto vardas.

A. Sodeika mirė 1979 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
1984 m. Vilniuje, ant namo Kaštonų g. 1 (buv. Z. Angariečio g., Naujamiesčio seniūnija), kur gyveno dainininkas, A. Sodeikai atidengta memorialinė lenta.

Parengė Aldona Juodelienė

Šaltiniai:
1. Karaška Arvydas. Sodeika Antanas. Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2007, T. 3, p. 381.
2. Karaška Arvydas. Sodeika Antanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012, T. 22, p. 240.
3. Karosas-Karosevičius Antanas. Antanas Sodeika. – Karosas-Karosevičius Antanas. Pirmieji Lietuvos dainininkai. Vilnius, 1992, p. 56-61.
4. Sodeika Antanas. Mano kelias į muzikos meną: atsiminimai. Vilnius, 1958, 109 [2] p.
5. Zubrickas Boleslovas. Sodeika Antanas. Zubrickas Boleslovas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999, p. 571-572.
6. Antanas Sodeika. Parengė Jurgita Lazauskaitė, 2015, 2019 [žiūrėta 2019 07 22]. Prieiga per intenetą: http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/antanas-sodeika/