Antanas Budriūnas (1902 m. rugsėjo 20 d. Pabiržėje, Biržų apskritis – 1966 m. spalio 5 d. Vilniuje) – Lietuvos vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.

Gimė 1902 m. rugsėjo 20 d. Biržų apskrityje, Pabiržėje. Budriūnų namuose nuolat skambėjo muzika – tėvas Motiejus ir motina Salomėja Kruopytė dainavo bažnyčios chore, namuose vykdavo gegužinės pamaldos, skambėjo giesmės ir liaudies dainos, vyriausias brolis Motiejus subūrė šeimos chorą.
Antanas Budriūnas mokėsi slaptoje Daudžgirių dvaro mokykloje, muzikos mokė vietos vargonininkas. Būdamas 17 metų (1919–1921) A. Budriūnas jau vargonininkavo ir vadovavo mėgėjų chorams Pabiržėje ir Smilgiuose (Biržų raj.). 1922–1938 m. A. Budriūnas mokėsi Kauno muzikos mokykloje ir Kauno konservatorijoje pas dėstytojus Aleksandrą Kutkų (dainavimo), Lidiją Dauguvietytę ir Balį Dvarioną (fortepijono), Juozą Gruodį (kompozicijos), Julių Štarką ir Nikodemą Martinonį (choro dirigavimo). Muzikos mokykloje (vėliau - konservatorijoje) kompozitorius mokėsi su pertraukomis, baigė kompozicijos ir choro dirigavimo specialybes. Studijuodamas, aktyviai įsijungė į Kauno kultūrinį gyvenimą, vadovavo chorams, dirbo pedagoginį darbą. 1928 m. pašauktas į karinę tarnybą Kaune, vadovavo karių chorui, vargonininkavo Kauno Įgulos bažnyčioje. 1926–1937 m., tęsdamas studijas, buvo Dotnuvos žemės ūkio akademijos muzikos instruktorius ir studentų mišriojo choro vadovas.
Anksti pradėjęs aktyvią kultūrinę ir kūrybinę veiką, Antanas Budriūnas paliko svarų ir reikšmingą palikimą.

Anatano Budriūno kūrybiniame kelyje glaudžiai susiję kompozitoriaus, choro dirigento ir pedagogo veiklos barai. Jis – vienas žymesnių vyresniosios kartos kompozitorių, visą savo gyvenimą susiejęs su chorais ir jų veikla. Todėl A. Budriūno didžiąją kūrybos dalį sudaro chorinė ir vokalinė muzika. A. Budriūnas kūrė originalias dainas, harmonizavo liaudies dainas pritaikydamas chorams, kuriems vadovavo. Sukūrė daugiau kaip 20 originalių dainų mišriam chorui, 18 moterų, 11 – vyrų, 26 – vaikų chorams;  12 harmonizuotų dainų mišriam, 7 moterų, 2 vyrų ir 2 vaikų chorams; apie 20 dainų balsui solo ar duetui.
Akademikas J. Gaudrimas žurnale „Pergalė” (1966, Nr. 11) rašė: “Daina išugdė A. Budriūną ir kaip kompozitorių, kurio talentas pasireiškė dar konservatorijos suole. (…) Savo kūrinius jis, kaip ir jo mokytojas J. Gruodis, grindė liaudines dainų motyvais. (...) Gerai išstudijavęs dainų intonacinę prigimtį, jų dermes,  metrinę-ritminę struktūrą, A. Budriūnas ir svarbiausiame savo kūrybos žanre – originaliose dainose – ėjo nuolatinių ieškojimų keliu, tačiau niekada neužmiršdavo, kam savo dainas rašo.” (Dumbliauskaitė, p. 231)
Kompozitorius taip pat parašė stambesnės formos kūrinių. Tai trys kantatinio žanro kūriniai –
proginė kantata selekcininkui B. Rudzinskui pagerbti, „Baladė apie tris kareivius“ ir  baladė “Vyrų dalia“, keletas instrumentinių kūrinių – simfoninė poema “Vizijos ant piliakalnio”, 2 styginių kvartetai (antrasis – nebaigtas), Sonata fortepijonui, Scherzo, liaudies šokiai ir dainos fortepijonui.
Kompozitoriaus muzika gyva ir šiandien, jo kūriniai atliekami chorų, skamba dainų šventėse, festivaliuose, mėgiami ir dainuojami lietuvių išeivių kolektyvų.

Antanas Budriūnas žymus ir savo pedagogine veikla. Pedagoginį darbą pradėjęs 1927 m. Kauno vidurinėse mokyklose, Dotnuvos žemės ūkio  akademijoje (1926–37), jį tęsė iki pat mirties. 1937–1942 m. dėstė muziką Kauno gimnazijose. 1940–1942 m. dirbo Kauno konservatorijoje, 1940-1941m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. 1942–1948 m. dėstė Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, buvo mišriojo choro ir orkestro vadovas, vargonininkas. Studentų chorą (60 dalyvių) išmokė apie 40 dainų ir surengė 18 koncertų, 1946 m. respublikinės dainų šventės varžybose pelnė trečiąją vietą. 1946–1949 m. A. Budriūnas dėstė Kauno konservatorijoje, nuo 1949 m. iki mirties – LSSR konservatorijoje Vilniuje. 1949–1950 m. buvo Solinio dainavimo ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, 1951–1961 m. – Operinio parengimo katedros vedėjas, 1959–1962 – direktoriaus pavaduotojas / prorektorius mokymo reikalams, 1962–1964 m. – Choro dirigavimo katedros vedėjas, ilgametis choro studijos vadovas ir dirigavimo dėstytojas. Nuo 1951 m. docentas, nuo 1965 m. profesorius.
1957–1959 m. A. Budriūnas taip pat dėstė ir Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos katedroje. A. Budriūnas buvo talentingas, studentų mėgiamas pedagogas. Aukštosiose mokyklose išugdė būrį choro dirigentų. Vienas žymiausių A. Budriūno mokinių – dirigentas Jonas Aleksa (1939–2005). 1961 m. A. Budriūnas įkūrė Respublikinį muzikos mokytojų mišrųjį chorą ir buvo jo meno vadovas bei vyr. dirigentas. Choras padėjo tobulinti kvalifikaciją daugeliui Lietuvos mokyklų muzikos mokytojams-chorvedžiams, surengė koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Antanas Budriūnas – aktyvus Lietuvos visuomeninio kultūrinio gyvenimo dalyvis. 1931 m. su broliais Motiejum (1898–1969) ir Bronium (1909–1994) jis pradėjo leisti žurnalą „Muzikos barai“ (1931–1933 m. finansavo jo leidybą), buvo redakcinės komisijos narys, parašė nemažai straipsnių muzikos istorijos, chorinio meno propagavimo, muzikos mokymo ir kitomis temomis.  Aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, buvo valdybos narys, antrasis sekretorius ir iždininkas, pučiamųjų orkestrų instruktorius. 1932 m. inicijavo pirmąjį Lietuvoje tipografinį natų spausdinimą S. Movšovičiaus spaustuvėje Kėdainiuose.
A. Budriūnas buvo tarpukario Lietuvos įvairių organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų respublikinių dainų švenčių konsultantas ir vienas didžiausių autoritetų choro meno klausimais, Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys ir dainų švenčių dirigentas, 1964 m. I-osios respublikinės moksleivių dainų šventės iniciatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (nuo 1947), vėliau – valdybos narys (1962–1965). A. Budriūnas 1965 Respublikinės Dainų šventės repertuaro komisijos narys, Respublikinių  profsąjungų rūmų meno tarybos narys, Lietuvos valstybinės  filharmonijos Choro meno tarybos narys. Skaitė paskaitas muzikos temomis Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Rašė straipsnius, recenzijas. Dėstydamas Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, parengė pirmąją Lietuvoje “Muzikos istoriją”, kurią periodiškai spausdino “Muzikos baruose” (1931–1933). Svariai prisidėjo prie  jaunimo muzikinio ugdymo parengęs vadovėlį  pedagoginę literatūrą yra A. Budriūno parašytas Muzikos vadovėlis VIII klasei.
1955 m. muzikui suteiktas Lietuvos respublikos nusipelniusio artisto, 1962 m. – Lietuvos respublikos liaudies artisto garbės vardas.
Antanas Budriūnas išaugino du sūnus: Algimantas Budriūnas – inžinierius, Aloyzas Ramunis Budriūnas – botanikas, gamtos mokslų daktaras. Mirė 1966  m. spalio 5 d. Vilniuje, plaidotas Antakalnio kapinėse. Šiuo metu jo gimtajame name Pabiržėje (Biržų apskritis) Ramiojoje g. 2, taip pat Antakalnyje, bute (Kuosų g. 8-1), kuriame 1958-1966 metais kompozitorius gyveno, jo sūnus Algimantas įsteigė muziejų.

Šaltiniai:
Dumbliauskaitė Lina. Muzikai broliai Budriūnai: gyvenimo vingiai, kūryba, kultūrinė visuomeninė veikla. Vilnius, 2011. 
Zubrickas Boleslovas.  Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Tauragis Adeodatas. Budriūnas Antanas . Muzikos enciklopedija, T. I. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 211.

Antanas Budriūnas. Lietuvos muzikos informacijos centras. Prieiga per internetą: http://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/budriunasantanas/#works-000A [žiūrėta 2019 birželio 3 d.]
Antanas Budriūnas. Vikipedija. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Budriūnas [žiūrėta 2019 balandžio 3 d.]

Parengė Aldona Juodelienė